A.Gerasimenija jau rieda Vilniaus gatvėmis laisvai, kaip plaukdavo elitinėse plaukimo varžybose.
2012 metais Londono olimpinėse žaidynėse du medalius, o 2016 m. Rio de Ženeire trečią olimpinį apdovanojimą sprinto plaukime laisvuoju stiliumi iškovojusi 34 metų sportininkė savu automobiliu penktadienį atvažiavo į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinę.
A.Gerasimenija baigė karjerą baseine pernai ir dabar jos misija yra dar svarbesnė nei greitai plaukti.
Neformalus susitikimas su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte yra vienas žingsnių, kuriuos buvusi pasaulio ir Europos plaukimo čempionė dėlioja, kovodama už savo tautiečių teises.
Daugybė Baltarusijos atletų – nuo buvusios WNBA ir Vilniaus „Teo“ krepšininkės Jelenos Leučenkos iki mažiau žinomų sportininkų atsidūrė už grotų, kai savo šalyje prabilo apie Aliaksandro Lukašenkos režimo smurtą prieš tautiečius, nepripažįstančius suklastotų rinkimų ir reikalaujančius diktatoriaus pasitraukimo.
Penktadienį A.Gerasimenija papasakojo apie drąsią kovą, pradėtą visai neseniai, kai ji pasiryžo vadovauti Baltarusijos sporto solidarumo fondui, įkurtam padėti nuo A.Lukašenkos represijų kenčiantiems atletams.
– Aliaksandra, kodėl pasirinkote Vilnių?
– Čia jau buvo visa komanda, kuri pradėjo dirbti ir kuri buvo pasirengusi suteikti paramą.
– Papasakokite apie fondą – koks jo tikslas, iš kur planuojamos pajamos ir kaip jas panaudosite?
– Fondas įkurtas 2020 metų rugpjūtį, kai Baltarusijoje prasidėjo įvykiai, tebevykstantys šiuo metu.
Fondą remia piliečiai, bet kurių šalių piliečiai, o taip pat kompanijos ir juridiniai asmenys, galintys suteikti paramą ir pagalbą.
Mūsų tikslas – paremti sportininkus, kurie atsidūrė priespaudoje, kenčia nuo valdžios represijų, kurie neteko darbo ir buvo išmesti iš komandų, bet nori tęsti savo karjeras.
Taip pat ir psichologinė bei teisinė pagalba sportininkams, tarp jų tiems, kurie šiuo metų atsidūrė už grotų.
– Kokia dabar padėtis Baltarusijoje dėl sportininkų – J.Leučenka po keliolikos parų arešto išleista į laisvę, bet nelaisvėje yra daugiau?
– Dabar daugiau nei dešimt sportininkų yra areštuoti. Per pastarąsias kelias dienas buvo areštuoti dar keturi atletai. Kaip tik dabar nagrinėjame jų atvejus.
Matėme situaciją su J.Leučenka, kurios ir po numatytos paleidimo dienos nepaleido, o pervedė į teismą dėl kito atvejo tyrimo.
Galite įsivaizduoti: 6 valandą ryto ją turėjo paleisti, pasitikti susirinko visi artimieji, o ji atsidūrė teisme. Tik po kelių valandų sužinojome, pagal kokį straipsnį ją teisė. Ačiū Dievui, kad nepasodino, o skyrė administracinę bausmę.
– Jūs tikriausiai irgi bijote dėl savo šeimos, dėl savęs?
– Žinoma, kad mes nerimaujame. Aš taip pat jaudinuosi dėl savo šeimos, nes mūsų šalyje įstatymų nesilaikoma, yra visiška netvarka ir teisinis chaosas.
Jei nori pasodinti žmones į kalėjimą, jie tai gali padaryti bet kurioje vietoje, bet kuriuo laiku, pagal nuo mūsų nepriklausomas priežastis.
– Ar režimas spaudžia ir sportininkus, kurie rengiasi kitąmet startuoti Tokijo olimpinėse žaidynėse?
– Tai labai skausminga tema. Iki olimpinių žaidynių liko labai nedaug laiko. Jos buvo nukeltos į 2021 metus, sportininkai yra alkani startų po ilgo laukimo dar ir dėl koronaviruso, dėl kurio ilgai negalėjo varžytis.
Jiems dabar ypač sunkus laikas, nes jie turi priimti sprendimus: ar norėtų sąlyginai ramiai ruoštis žaidynėms, ar išsakyti savo pilietinę poziciją ir jau su fondo pagalba tęsti savo karjeras, galbūt ir ne Baltarusijoje.
– Ne visi geriausi Baltarusijos sportininkai išsako savo nuomonę dėl tam tikrų priežasčių, ar ne?
– Taip, daugiau nei dešimt sportininkų buvo areštuoti, daugiau nei 20 patyrė spaudimą ir dėl valdžios represijų buvo nušalinti.
Suprasti akimirksniu
- Anot sport.tut.by, vien pastarosiomis dienomis areštu buvo nubausta visa eilė Baltarusijos sportininkų: regbio komandos kapitonė Marija Šakura (10 dienų arešto), dziudo klubo vadovas Konstantinas Polėjus (15 dienų), kovos menų atstovas Jurijus Bulatas (15 dienų), daugkartinė kovos menų čempionė Aliaksandra Sitnikova (10 dienų).
Akrobatinio slidinėjimo komanda buvo vienintelė, kuri išstojo drauge, o pasaulio čempionė (Aleksandra Ramanouskaja, – red.) buvo atleista dėl pravaikštų, nors iš tiesų buvo objektyvių priežasčių, ji skelbė apie tai, kad turėjo rūpintis savo paralyžiuotu tėvu, bet ir tai neišgelbėjo. Taip norima atsikratyti žmogumi.
– Baltarusijos teniso žvaigždės taip pat nekalba?
– Mus tiek metų ruošė, kad atėjus tokioms situacijoms neturėtume balso.
Sportininkai niekada negalėjo reikšti savo pozicijos, visada buvo lenkiamos galvos prie požiūrio, esą sportas nėra politika. Žmonės bijo. Mes visada gyvenome baimėje. O dabar kalbame net ne apie politiką, o apie pilietinę poziciją. Matyti, kad tau po kojomis mušami žmonės ir sakyti, kad ne, aš neisiu, nes esu sportininkas, man negalima kalbėti?
Tai kvaila ir baisu. Kiekvienas žmogus turi teisę pareikšti savo nuomonę ir turi teisę likti dėl to saugus.
Suprasti akimirksniu
- A.Gerasimenija yra viena labiausiai tituluotų šio dešimtmečio Baltarusijos sportininkių, bet dabar prieš ją imtasi veiksmų.
- Dar 2015-aisiais A.Gerasimenija atidarė ir savo vardo plaukimo mokyklą, kuriai po šių metų suklastotų prezidento rinkimų tapo nežmoniškai sunku išsinuomoti baseinus. Tribuna.com jau praneša, kad Baltarusijoje imamasi A.Gerasimenijos „užmiršimo“ akcijos. Štai vienoje iš gimnazijos nuo sienos buvo pašalintas vienos tituluočiausių šalies sportininkių portretas.
– Ar esate bendravusi su Viktorija Azarenka (Baltarusijos teniso žvaigždė, buvusi 1-ojo teniso raketė pasaulyje, laimėjusi du „Grand Slam“ turnyrus ir olimpinį auksą)?
– Dar ne. Aš kviečiu visus sportininkus turėti savo balsą, kaip fondo vadovė stengiuosi suteikti saugumo garantijas, kokias tik įmanoma. Bet negaliu spausti žmonių ir nulemti jų pasirinkimo – kiekvienas sprendžia pats.
Aš savo sprendimą esu padariusi. Nėjau į sandorį su savo sąžine. Kiekvienas sportininkas turi nuspręsti pats.
– Atrodo, kad yra drąsių sportininkų, kaip jūs, bet dauguma futbolo ir ledo ritulio žaidėjų bei trenerių tyli. Kodėl?
– Mes visi sau užduodame tokius klausimus. Atrodytų, kad šių sporto šakų atstovai dar mažiau yra pririšti, jie gali pereiti į kitą komandą, gali išvažiuoti žaisti kitur, turi kitokias galimybes. Man sunku pasakyti. Dauguma teisinsis savo šeimomis, atlyginimais.
Visi mes turime tėvus. Bet suvokiame, kad jei dabar nepakeisime, toliau liksime gyventi baimėje ir be teisių. Stengsimės patys save įtikinti, kad nusprendėme taip, nes mus prispaudė. Tačiau kiekvienas žmogus yra laisvas iš prigimties, jis turi teisę rinktis.
Suprantu, kad reikia kantrybės, reikia pakentėti, galbūt patraukti savo ambicijas ir svajones, nes dabar svarbiausia atstovėti savo piliečių teises, savo sportininkų teises ir atstovėti už Baltarusijos laisvę, kad šalis galėtų vystytis.
– Jūs liksite Lietuvoje, gal prie jūsų prisidės daugiau sportininkų?
– Jei sportininkai neturės galimybių tęsti savo karjeros Baltarusijoje, Minske, savo miestuose, – ieškosime būdų, kaip pakviesti juos į Lietuvą.
Dabar pasikalbėjome su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte, ji pasakė, kad padės sudaryti sąlygas sportininkams ruoštis čia.
Suprasti akimirksniu
Apie mane ir mano komandą: mes labai norime sugrįžti namo, kaip niekas kitas norime gyventi savo šalyje, bet čia susirinkome, kad pakovotume už savo prigimtines teises.
– Ar kalbėjote su D.Gudzinevičiūte, kuri yra ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) narė, apie kitus ėjimus, tarp jų ir dėl Baltarusijos olimpiniam komitetui vadovaujančio Aliaksandro Lukašenkos?
– Taip, mes darome žingsnius šia kryptimi, bet reikia suprasti, kad Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) visada nori laikytis ne politikoje. Kažkokie politiniai klausimai jo neturi liesti.
Bet dabar kalbame ne apie politiką, o sportininkų teises, apie pažeidžiamas jų teises, kurias pažeidžia šalies valdžia ir nacionalinis olimpinis komitetas. Jau išsiuntėme laišką į IOC ir paprašėme įvertinti pažeidimus mūsų sportininkų atžvilgiu dėl jų pašalinimo, spaudimo ir grasinimų, kurie ateina iš jėgos struktūrų.
– Ar prašysite IOC sankcijų A.Lukašenkai?
– Prašome sankcijų Baltarusijos olimpiniam komitetui, kad būtų pristabdyta jo narystė IOC, o taip pat pristabdyti finansavimą. Labai norime, kad tas finansavimas būtų nukreiptas į sportininkus, kurie rengiasi tarptautinėms varžyboms ir olimpinėms žaidynėms.
– Lietuvoje dirba ir baltarusis Aliaksejus Baga, treniruojantis Vilniaus „Žalgirį“. Gal bendravote ir su juo?
– Kol kas nebuvome susitikę, bet dar turime numatę darbinių susirinkimų Lietuvoje, planuojame susitikimus ir su kitų šalių nacionalinių komitetų vadovais.
Labai svarbi užduotis ir ir mūsų prašymas atšaukti ir nukelti kitų metų pasaulio ledo ritulio čempionatą Baltarusijoje. Suprantame, kad nebūtų saugu, o čempionato rengimas tarnautų šiuo metu neteisėtos šalies valdžios propagandai. Nenorėtume, kad pasaulis prisimintų Baltarusiją dėl pažeistų žmonių teisių. Norėtųsi, kad čempionatas būtų surengtas vėliau, jau laisvoje Baltarusijoje.
– Po kokia vėliava ketinate startuoti olimpinėse žaidynėse?
– Pati jau nebesu aktyvi sportininkė, bet vienas mūsų laiško IOC prašymų yra drausti Baltarusijos sportininkams startuoti po nacionaline valdžios vėliava. Veikiausiai startuotume su neutralia IOC vėliava. Ne tik olimpinėse žaidynėse, bet galbūt ir kitose varžybose.
Esu įsitikinusi, kad IOC svarstys mūsų laišką, kad bus susirinkimas, kuriame jie spręs Baltarusijos klausimą ir pripažins mūsų olimpinio komiteto veiksmus neteisėtais.
– Klausimas kiek kita tema – atvykę į Lietuvą iš Baltarusijos ir kitų pandemijos paveiktų šalių žmonės pagal taisykles turėtų likti saviizoliacijoje 14 dienų. Kaip buvo jūsų atveju?
– Aš buvau saviizoliacijoje keletą dienų, bet laukė eilė susitikimų, tad pasidariau testą ir išėjau. Atvykau į Lietuvą ne ilsėtis, o vykdyti labai svarbų socialinį vaidmenį. Neišvengiamai turiu susitikti su žmonėmis, spręsti savo piliečių ir sportininkų klausimus, nes kitaip mano viešnagė būtų beprasmė.
– Ilgai buvote aukščiausio lygio plaukikė. Kokie jūsų santykiai su Lietuvos plaukikais, Rūta Meilutyte?
– Žinoma, Rūtą Meilutytę žino visas pasaulis. Jos pasiekimai, sėkmė prilygsta aukščiausią pripažinimą pelniusių pasaulio plaukikų.
Aš irgi kažkiek nusivyliau, kai ji paskelbė, jog nusprendė sustabdyti savo karjerą, manau, kad ji dar pakankamai jauna ir gali toliau varžytis. Bet kiekvienas sprendžia pats.
Šiaip plaukimo kompanijoje mes dažnai bendraujame, su Lietuvos plaukikais ypač, nes esame kaimynai, santykiai visada buvo geri, ankstesnė karta dar ir kalbėdavo rusiškai, tad barjerų nebūdavo.
Manau, kad jei prireiks Baltarusijos plaukikams pagalbos surengti treniruotes čia, lietuviai atsilieps.
