Lietuvos geriausi plaukikai pasirinko skirtingus kelius likus kiek daugiau nei pusmečiui iki olimpinių žaidynių.
Šį rudenį puikią sportinę formą pasaulio taurės varžybose demonstravęs ir medalius ten raškęs Danas Rapšys bus tarp šešių mūsų šalies atstovų, kurie gruodžio 5-10 d. varžysis per 20 km nuo Bukarešto nutolusiame Otopeni miestelyje.
28 metų panevėžiečiui iki šiol priklauso Europos plaukimo pirmenybių trumpajame (25 m) baseine rekordas, pasiektas 400 m laisvuoju stiliumi rungtyje prieš ketverius metus Glazge.
Rumunijoje varžysis ir pernai pirmą karjeroje Europos čempionato medalį nuraškęs Andrius Šidlauskas, ir šių metų Europos jaunimo čempionė Smiltė Plytnykaitė. 16-metei vilnietei tai bus pirmas startas tokio lygio suaugusiųjų varžybose.
Varžybos „trumpame vandenyje“, kaip sako plaukikai, skiriasi keliais svarbiais aspektais nuo plaukimo dukart ilgesniame 50 m olimpinių matmenų baseinuose. Apie tai, ir daugiau, 15min kalbėjosi su Ina Paipeliene.
Palangoje dirbanti plaukimo trenerė dažniausiai per atstumą treniruoja mūsų rinktinės lyderius – D.Rapšys pas buvusią trenerę sugrįžo pernai, o A.Šidlauskas – šiais metais.
Nors plaukikus Vilniuje ir per stovyklas užsienyje, tarp jų ir pastarąją savaitę Siera Nevados kalnuose, prižiūri treneris Paulius Povilionis, už strategiją yra atsakinga ilgametė trenerė I.Paipelienė.
– Kokia yra čempionato 25 metrų baseine specifika lyginant su varžybomis 50 metrų baseine? – 15min paklausė I.Paipelienės.
– Trumpame baseine labai reikalingi techniniai dalykai, ypač posūkiai. Manau, kad Danas techninius dalykus atlieka labai gerai. Jam 25 metrų čempionatas turėtų būti sėkmingas, nes jo ir plaukimo technika ir posūkiai yra arti tobulumo – mažai kas pasaulyje taip techniškai atlieka posūkius kaip Danas. Tai – jo didelis pliusas trumpame baseine.
Andriui bus sunkiau, nes jo išėjimai po posūkių nėra tobuli, nors turi labai didelę reikšmę plaukiant 25 metrų baseinuose. Tai yra jo pagrindinė problema, nors ir dirbame ta kryptimi. Savo plaukimu Andrius iš principo nenusileidžia geriausiems plaukikams krūtine, bet per posūkius ir išėjimus po vandeniu jis labai daug praranda.
Į šį Europos čempionatą Danas ir Andrius vyksta tiesiai iš stovyklos Siera Nevadoje (Ispanija). Nusileidus iš kalnų jiems turėtų pakakti deguonies geriau atlikti išėjimus po posūkių. Tikiuosi, kad viskas bus gerai.
– Anksčiau plaukikai įprastai telkdavosi 1-2 svarbiausioms varžyboms per metus, o 2024 metais vyks ir pasaulio čempionatas (vasarį Dohoje), ir olimpinės žaidynės (liepą-rugpjūtį Paryžiuje). Kaip į planus įtelpa šis Europos čempionatas?
– Pastaruoju metu jau nebėra taip, kad plaukikai siektų 1-2 sportinės formos pikų per metus. Matėte, kad ir pasaulio taurės varžybose rudenį buvo aukštų rezultatų, net pasaulio rekordų.
1-2 pikai per metus – jau praeitis. Vis dėlto, svarbu ir dažnai plaukti varžybose, nes tik ten dalyvaudamas gali kokybiškai nugludinti savo plaukimą konkrečioje distancijoje. Vien treniruočių neužtenka.
– Tada ar jūsų nenustebino jau anksčiau priimtas Rūtos Meilutytės sprendimas nedalyvauti Europos čempionate?
