Penkiolika minučių prieš moterų dviviečių valčių startą Europos pirmenybėse Škotijoje sidabrą iškovoję keturvietės vyrai emocingai sekė, ar jų pasiekimo nepagerins merginos.
M.Valčiukaitė ir I.Adomavičūtė iš tiesų bandė tai padaryti, nes didžiąją 2000 m distancijos dalį buvo lenktynių lyderės.
Tačiau vyrų veidai kaip reikiant įsitempė, išsprūdo ir vienas kitas stipresnis žodis, kai finiše lietuvių duetą ėmė apleisti jėgos.
M.Valčiukaitė ir I.Adomavičiūtė irgi turėjo nerimo, nes finišavus švieslentėje degė užrašas, kad prireiks fotofinišo nustatyti, ar lietuvės buvo trečios, ar ketvirtos.
Galiausiai lietuvėms atiteko bronza – pirmoji jų duetui.
2016 m. olimpinė prizininkė M.Valčiukaitė savo kolekcijoje turi ir aukštesnės prabos apdovanojimų, laimėtų anksčiau su kita partnere valtyje – Donata Vištartaite-Karaliene, kuri pernai baigė karjerą.
Škotijoje iškovotas medalis – pirmasis tokio lygio varžybose I.Adomavičiūtei, atidavusiai distancijoje tiek jėgų, kad po finišo nuo pilvą suėmusių skausmų net trūko žodžių.
Jie atsirado po kelių minučių, kai per 20 km nuo Glazgo esančio ežero pakrantėje ant lietuvių kaklų pakibo gražūs medaliai. Apie kovą dėl bronzos – pokalbis su 24 metų M.Valčiukaite ir metais jaunesne I.Adomavičiūte.
– Kaip klostėsi varžybos jūsų akimis?
M.Valčiukaitė: Pirmiausia džiaugėmės, kad jau per pirmąją atranką iškart patekome į finalą. Tad vakar galėjome ilsėtis. Tai suteikė mums pranašumą.
O kova buvo įtempta, vienu metu galvojau, kad galime būti pirmos, bet finišas buvo iš tiesų glaudus.
I.Adomavičiūtė: Aš vis galvojau apie techniką, apie tai, ką labiausiai šlifavome per treniruotes. Tačiau, kai liko paskutinis šimtas metrų, atrodė, kad jau buvome atidavusios viską, nebeliko nieko.
M.Valčiukaitė: Tačiau viltis ruseno iki paskutinių metrų.
Galėjome būti ir pirmos, ir antros, ir trečios, ir ketvirtos. Visos buvo šalia.
– Fotofinišas lėmė, kad laimėjote bronzą, o ne likote ketvirtos. Kas tuo metu vyko jūsų mintyse?
M.Valčiukaitė: Kažkiek laiko net nežinojome, ar laimėjome bronzą, nes nerodė rezultato. Klausinėjome kitų žmonių.
Kai pasakė, iš dalies apsidžiaugėme, iš dalies – ne. Juk galėjome būti ir aukščiau.
– Kiek laiko truko pati finišo kova?
M.Valčiukaitė Pradėjome tolti nuo varžovių po pirmojo kilometro. Paskui likus porai šimtų metrų prasidėjo tikroji finišo kova. Finišuojant šiek tiek pritrūko jėgų.
– Kiek įtakos irkluojant turėjo šoninis vėjas, apie kurį kalbėjo vyrai?
I.Adomavičiūtė: Aš manau, kad galime būti patenkintos tuo, kaip irklavome. Tik paskutinis gabaliukas galėjo būti geresnis. Tačiau šoninis vėjas mums netrukdė. Galbūt todėl, kad Trakuose treniravomės dažnai vėjuotomis sąlygomis, mums tai pravertė šiandien.
– Vyrų ketuvirtvietės vyrai pasakojo apie maištą sezono metu, nesusipratimus. Ar tas šurmulys atsiliepė jums?
M.Valčiukaitė: Maištavo labiau vyrai. Mes buvome atsiribojusios, stengėmės nesivelti į įvairias intrigas ir sąmokslus.
– Kam skirtumėte savo pirmąjį dueto medalį?
I.Adomavičiūtė: Treneriui Mykolui Masilioniui. Esame emocingos atletės, bet jis susitvarko su mumis ir lieka ramus.
– Į ką pretenduosite po mėnesio vyksiančiame pasaulio čempionate?
M.Valčiukaitė: Pasaulio čempionate prisidės dar trys stiprios įgulos, kurioms pralaimėjome pasaulio taurės etape: Naujosios Zelandijos, JAV ir Kanados. Būtų smagu šiemet būti arčiau jų, gal net aplenkti. Finalinis šešetas bus neblogai, bet norisi ir medalio.
– Kokį įspūdį jums palieka pirmą kartą organizuojamos septynių sporto šakų Europos pirmenybės?
M.Valčiukaitė: Kažkaip mums tai labai nesijaučia, nes gyvename ir varžomės atskirai nuo kitų sporto šakų. Nesijaučia žaidynių atmosferos, nėra olimpinio kaimelio.
Be to, sekmadienį jau išskrendame namo, tad negalėsime pasižiūrėti kitų Lietuvos sportininkų startų.
I.Adomavičiūtė: Man tai apskritai pirmasis Europos čempionatas. Nesakyčiau, kad aplinka labai išskirtinė, nes organizacija yra labai gera. Gaila, kad neturime galimybės išvysti kitų sporto šakų. Mums atrodo tarsi vyktų tik irklavimo varžybos.
– Gražūs medaliai šįkart, ar ne?
M.Valčiukaitė: Iš tiesų jie dažnai būna tarsi atštampuoti, visi vienodi kasmet. Šįkart tikrai įdomesni.
