Visa devynių plaukikų Lietuvos rinktinės delegacija jau susirinko viename gražiausių Europos miestų, tačiau žvalgytis į spalvingosios Vengrijos sostinės teikiamus malonumus nėra kada.
Paskutiniai prie komandos šeštadienį prisijungė du rinktinės lyderiai – praėjusiame pasaulio čempionate sidabrą iškovojusi Rūta Meilutytė bei Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių finalininkas bei praėjusį gruodį vykusio pasaulio čempionato trumpame baseine 100 m plaukimo laisvu stiliumi rungties nugalėtojas Simonas Bilius.
Abiems jiems pasirengimas pasaulio pirmenybėms nebuvo toks sklandus kaip įprasta: Londono olimpinei čempionei teko pratintis prie naujojo trenerio ir pasikeitusios treniruočių metodikos, tuo tarpu JAV studijuojantis 23-ejų metų S.Bilis privalėjo sėsti prie knygų ir aukščiausio lygio startus kuriam laikui buvo pastūmęs į antrąjį planą.
„Vengrija – vandens sporto valstybė, tokius didžiulius plaukimo renginius organizuoja jau ne pirmą kartą, tad netenka abejoti, kad ir šis pasaulio čempionatas bus vienas geriausių istorijoje. Tiek bazės, tiek aptarnavimas, tiek visi logistikos klausimai išspręsti puikiai. Dabar belieka sportininkams pradėti varžybas ir įrodyti, ko jie yra verti“, – 15min kalbėjo Budapešte nuo ketvirtadienio esantis plaukimo federacijos prezidentas E.Vaitkaitis.
– Rinktinės lyderiai, skirtingai nei ankstesniais metais, 2017-aisiais nerodė įstabių rezultatų. Ar galima teigti, kad šį kartą nerimo yra daugiau nei prieš dvejus metus, kai pasaulio pirmenybės vyko Kazanėje? – pradėjome pokalbį su E.Vaitkaičiu.
– Turbūt galima būtų taip teikti, nes pasiruošimas šiemet dėl vienokių ar kitokių priežasčių nevyko taip, kaip buvo planuota. Trūko informacijos, bet esu įsitikinęs, kad visų sportininkų padarytas ir turimas įdirbis niekur nedingo ir duos rezultatą.
Kita vertus, pasaulio čempionatas – svarbiausios varžybos. Čia tarsi egzaminas, tad kad ir kiek gerai būtum pasirengęs, jauduliukas prieš tokį svarbų startą vis tiek juntamas. Esu įsitikinęs, kad visi mūsiškiai sportininkai tiek fiziškai, tiek psichologiškai yra pasirengę, o kaip seksis egzamine – netrukus pamatysime.
– Prieš dvejus metus Tatarstane Rūta pasipuošė sidabro apdovanojimu, Giedrius Titenis taip pat demonstravo įspūdingą sportinę formą ir užėmė 5 ir 6 vietas. Tikite, jog šiuos pasiekimus Budapešte galima pakartoti?
– Įmanoma. Manau, jog šias pozicijas netgi galime pagerinti. Praėjusiame pasaulio čempionate rinktinę tempė tik šie du įvardinti sportininkai. Šiemet pajėgių atletų turime kur kas daugiau. Tikime, jog į kovą dėl medalių įsijungs ir Simonas Bilis su Danu Rapšiu. Mūsų vyrų estafetės komanda taip pat labai pajėgi ir gali parodyti tikrai puikų rezultatą.
Tačiau visada sakau, kad žvalgyti atgal nereikėtų. Tai buvo Kazanė – kitas čempionatas, kita istorija. Praeities pasiekimai jokios įtakos dabartinei sportinei formai ar rezultatams neturi. Kiekvieną kartą savo vertę reikia įrodinėti iš naujo.
– Rinktinės lyderei R.Meilutytei šis sezonas buvo ypač banguotas. Tikite, kad greičiausią bangą sportininkei dar pavyks pagauti būtent Vengrijos sostinėje?
– Rūtos Meilutytės pasirengimą ir sportinę formą man komentuoti yra labai sunku. Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių sportininkė išgyveno daug pasikeitimų. Pasikeitė treneris, pasikeitė plaukimo metodika.
Rūtos Meilutytės pasirengimą ir sportinę formą man komentuoti yra labai sunku.
Tiek plaukimo tempas, tiek pats grybšnis gerokai skiriasi nuo to, kai sportininkei buvo penkiolika metų. Dabar ji turi plaukti kitaip. Fiziologija, motorinio vieneto formavimasis, smegenų programos įrašymas – tokie dalykai užtrunka, tam reikia laiko.
Sunku pasakyti kaip bus. Noriu tikėti, kad esame naujo kelio pradžioje ir einame teisinga linkme, o ar bus norimas rezultatas, parodys ateitis. Prognozuoti yra labai sunku.
Prieš startą Budapešte sportininkė atrodo labai gerai, yra pasirengusi. Treniruotėse dar prisidėjo 200 metrų nuotolis, kurio anksčiau jos programoje nebuvo. Esame ieškojimų kelyje, o ką jo pabaigoje turėsime, bus matyti po kelių metų.
Galbūt negalima sakyti, kad Rūtai iš naujo reikia mokytis plaukti, bet tas plaukimas, koks buvo prieš keletą metų, jai dabar netinka.
– Kaip plaukimo federacijos prezidentas vertina Rūtos darbą su naujuoju treneriu Pauliumi Andrijausku?
– Vertinimą bus galima daryti po šio pasaulio čempionato. Viena, ką žinau, darbo būta tikrai daug. Sportininkė du kartus treniravosi aukštikalnėse, kantriai ir noriai dirbo, bet darbo pobūdis dabar pasikeitęs, naujovių daug ir prie to nelengva priprasti.
Pasikartosi: galbūt negalima sakyti, kad Rūtai iš naujo reikia mokytis plaukti, bet tas plaukimas, koks buvo prieš keletą metų, jai dabar netinka. O pripratimas ir mokymasis reikalauja laiko.
– Prieš kurį laiką viešojoje erdvėje esate netgi užsiminęs, kad tai gali būti paskutinis R.Meilutytės pasaulio čempionatas. Galbūt kalbėjote apie tokią galimybę su pačia sportininke ar jos treneriu?
– Aš taip niekada nesakiau. Tai buvo žodžiai paimti iš konteksto. Manęs tiesiog paklausė, ar gali būti taip, jog tai bus paskutinis Rūtos planetos čempionatas. Taip ir atsakiau, kad nutikti gali bet kas. Galbūt šiandien yra mano paskutinė diena darbe.
Tai buvo tik skambi antraštė. Paimtas vienas sakinys. Paskutinis čempionatas gali būti bet kuriam sportininkui – niekada negali žinoti, kas nutiks ateityje.
Aš taip niekada nesakiau. Tai buvo tiesiog žodžiai paimti iš konteksto.
Bent jau kol kas apie karjeros pabaigą sportininkė tikrai negalvoja, tokių planų tikrai nėra.
Jei plaukikai pradeda dirbti, tai dažniausiai yra pasiryžę tai daryti bent ketverius metus, olimpinį ciklą. Jei jau ir galvoja apie karjeros pabaigą, dažniausiai apsisprendžia po olimpinių žaidynių, kurį laiką dar išlaiko sportinę formą ir sudalyvauja keliuose komerciniuose turnyruose.
Rūtos situacija yra kardinaliai kita. Sportininkė po olimpiados ilsėjosi, ilsėjosi daug. Tai buvo pats tinkamiausias laikas apsispręsti, apgalvoti ateitį. Galiausiai sportininkė nusprendė, jog varžysis dar ketverius metus. O pirmieji olimpinio ciklo metai niekada rezultatais nestebina, ne į šiuos metus darbas yra nukreiptas. Ilgametė perspektyva yra kur kas svarbesnė.
Jeigu prisiminsime R.Meilutytės pirmą olimpinį ciklą, tai po Londono olimpinių žaidynių, 2013-aisiais Barselonoje, ji pasiekė savo karjeros piką. Tas pasaulio čempionatas buvo geriausias jos karjeroje, viršūnė. Bet tai buvo padaryta ant bangos, kurią sportininkė pagavo dar Londone. Vėliau ji pradėjo naują pasirengimo ciklą, ir kiek prisimenu, rezultatai taip pat buvo prastesni.
– R.Meilutytė šiam pasaulio čempionatui rengėsi Andalūzijoje, Tenerifėje, Antalijoje, Kolorado Springse, Beleke, netgi Farerų salose, G.Titenio karjera pakrypo į Austriją, S.Bilius tebesportuoja už Atlanto, bet pastarąjį pusmetį treniruotes privalėjo derinti su vis dar nebaigtais mokslais. Susidaro įspūdis, kad Panevėžyje vis dar sportuojančio Dano Rapšio pasirengimas šioms pirmenybėms vyko kone kryptingiausiai...
– Su kiekvienu sportininku dirba atskiros komandos. Esu įsitikinęs, kad, pavyzdžiui, Giedriaus pasirengimas vyko tikrai sklandžiai, nors mes jo kiekvieną dieną ir nematėme.
Visada sakiau, kad jis yra tas sportininkas, kuris yra sukaupęs nepaprastai daug nerealizuoto potencialo.
Daną, Andrių Šidlauską, Deividą Margevičių treniruoja Ina Paipalienė. Mes šiuos sportininkus matome dažniausiai. D.Rapšio pasirengimas buvo tikrai sklandus. Visada sakiau, kad jis yra tas sportininkus, kuris yra sukaupęs nepaprastai daug nerealizuoto potencialo.
Per pagrindines varžybas jam vis kas nors nutinka: Londone vykusiame Europos čempionate pasigavo skrandžio infekciją, vėliau teko iškęsti veido bei kraujo infekcijas, nugaros traumą. Dabar jokių blogų simptomų nesimato, norisi tikėti, kad jis pagaliau visą savo jėgą realizuos.
– Daną reikėtų laikyti tuo rinktinės sportininku, kuris Budapešte galėtų netikėtai iššauti ir nustebinti?
– Net jeigu jis Vengrijoje ir ką nors laimės, tai mums tikrai nebus siurprizas. Tai labai pajėgus plaukikas ir visi tai žinome. Tiesiog laukiame...
– Praėjusiais metais blykstelėjęs S.Bilis pastarąjį pusmetį turėjo dirbti individualiai, kadangi dėl nebaigtų mokslų Šiaurės Karolinos universitete buvo nušalintas nuo komandos ir jau negalėjo plaukti NCAA pirmenybėse. Prieš pat čempionatą teko kalbėtis su sportininku ar jo treneriu Toddu DeSorbo. Kokios sportinės formos Simonas atvyks į Budapeštą?
– Su treneriu nuolat palaikėme kontaktą, daug susirašinėjome. Toddo teigimu, paskutinis pasirengimo etapas buvo labai intensyvus, dideliu krūviu. Turime gavę iš jo pažadą, kad Simonas Budapešte bus greitas. To labai ir tikimės. O kokio greitumo? Tą pamatysime netrukus.
– O mokslus sportininkui pagaliau pavyko užbaigti?
– Į Budapeštą jis išskrido tik penktadienį. Ketvirtadienį dar turėjo nebaigtų reikalų su studijomis. Jau aišku ir tai, kad iš karto po čempionato jis net nesugrįš į Lietuvą, o iš karto vyks į Jungtines Valstijas. Ten treniruosis ir baigs mokslus.
Tai kiek pakoregavo mūsų pirminius planus, nes norėjome, kad Simonas keliautų į Universiadą bei dalyvautų keliuose pasaulio taurės etapus. Dabar viskas bus kiek kitaip.
