Nekeistų į nieką
Kada tiksliai pradėjo buriuoti, Nerijus Ragauskas nepamena – bando spėti, kad prieš kokius 8–9 metus. „Į šį sportą mane įtraukė pažįstamas, kuris turėjo nemenką buriavimo patirtį. Iš pradžių mano užsiėmimai nebuvo labai dažni, o dabar kokius, sakykime, ketverius metus šį sportą propaguoju jau intensyviai“, – pasakojo burlenčių sportui itin prijaučiantis pašnekovas.
N.Ragauskas prisipažįsta, kad paties niekada netraukė šiaip sau pabandyti šio sporto. Jei ne minėtas pažįstamas, gal šiuo metu užsiimtų kuo kitu, tačiau dabar, jau pabandęs ir pažengęs, vyras tikina, kad burlenčių nekeistų į nieką kitą. „Aišku, kokias nors naujas sporto šakas pabandau, man įdomu, tačiau taip, kaip buriavimas, neįtraukia niekas. Tobulėdamas šiame sporte jaučiu didelį malonumą. Kol kas nesu pasiekęs tiek, kiek norėčiau, taigi stengtis dar tikrai turiu kur. Mane tai veža, man tai patinka, žinau, kad tai mano pasirinktas kelias“, – entuziastingai kalbėjo Nerijus.
Aišku, kokias nors naujas sporto šakas pabandau, man įdomu, tačiau taip, kaip buriavimas, neįtraukia niekas.
Dabar burlentės tapo ne tik Nerijaus hobiu, o ir nuolatine veikla. „Šiuo metu su kolega kartu valdome vienas didžiausių ir moderniausių burlenčių bei jėgos aitvarų mokyklas, kur dirba kvalifikuoti instruktoriai. Taip pat turime kelias parduotuves, kur galima įsigyti visko, ko reikia burlenčių ir jėgos aitvarų sportui“, – apie tai, kaip pomėgis virto ir darbu, kalbėjo pašnekovas.
Motyvacija – pasiekimai
Įvardinti vienareikšmiškai, ką jam suteikia šis sportas, Nerijus negalėjo. „Tai ir emocinė bei fizinė iškrova, ir buvimas su savimi, ir buvimas su stichija. Vėjo ir vandens sportas iš tiesų yra labai įtraukiantis. Kai nesi ant žemės, šalia tik vanduo ir tu skrieji su vėju, jauti jį – pasaka. Galiausiai, turiu pasakyti, kad mane motyvuoja ir pasiekimai. Noriu šiame sporte pasiekti kiek įmanoma daugiau“, – ką pačiam reiškia burlentės, pasakojo pašnekovas.
N.Ragauskas kasmet dalyvauja varžybose, pats tikino pasiekiantis vis geresnių rezultatų ir atviravo kad tai – viena iš didžiausių motyvacijų. Pašnekovas nuogąstavo, kad Lietuvoje šis sportas dar nėra labai prigijęs ir entuziastų nėra tiek daug. Būtent todėl N.Ragauskas su bičiuliais užsiima ne tik pačiu sportu, bet ir jo populiarinimu.
„Kiekvienais metais stengiamės organizuoti burlenčių „freestyle“ varžybas, kurių pagrindinis tikslas – atlikti kuo įdomesnį ir profesionalesnį triuką arba jų parodyti kuo daugiau“, – pasakojo Nerijus. Paklaustas, kaip sekasi organizuoti, burlentininkas tikino, kad labai įvairiai. Varžybos pradėtos organizuoti prieš ketverius metus, būta ir pertraukų, tačiau praėjusieji metai – visai sėkmingi. Pavyko suorganizuoti etapą, kuris sujungė visas tris Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją.
N.Ragauskas su bičiuliais užsiima ne tik pačiu sportu, bet ir jo populiarinimu.
„Aišku, dalyvių skaičius nebūna didelis. Dalyvius iš Lietuvos veikiausiai buvo galima suskaičiuoti ant rankos pirštų, tačiau tai nėra lengva sporto šaka. Reikia labai daug treniruotis, o tokių, kurie pradeda, šiek tiek daugėja. Taigi vilties, kad viskas judės tik į priekį yra“, – vylėsi entuziastas.
Lietuvoje – idealiausios sąlygos
„Aš džiaugiuosi tuo, kad burlentėms Lietuvoje iš tiesų yra pačios idealiausios sąlygos, kokias galime kur nors surasti. Aišku, galima kalbėti apie tai, kad turime šaltuosius sezonus, kai sportininkams vis tiek reikia kur nors išvažiuoti, norint palaikyti sportinę formą. Neturime ir terminių vėjų, tačiau atsižvelgiant į visus kitus kriterijus Kuršių marios – puikiai tam tinka. Jos negilios, gana lygus vanduo, smėlėtas dugnas, dėl kurio mažesnė tikimybė susižeisti – taigi sąlygos tobulos“, – dėstė sportininkas.
Paklaustas, kur, be Lietuvos, labiausiai patinka skrieti burlente, N.Ragauskas įvardijo Egiptą. „Esu buvęs ne viename kurorte. Visada įdomu nuvažiuoti, pažiūrėti, kaip tai vyksta kitur, kokios sąlygos. Vis dėlto kol kas labiausiai man patinka Egiptas. Labiausia tai nulemia palyginti trumpas skrydis ir tikrai geros sąlygos“, – mintimis dalijosi Nerijus.
Pirmieji žingsniai nesunkūs
Išmokti stovėti ant lentos savarankiškai, pasak Nerijaus, nėra sunku. Nors pats pašnekovas visą laiką skiria savo tobulėjimui ir naujokų nemoko, apie tai, kad žmonės šį sportą prisijaukina palyginti lengvai gali sakyti iš kolegų instruktorių praktikos. „Pirmieji žingsniai tikrai nėra sunkūs.Mūsų mokykloje mokymai skaičiuojami valandomis.
Taigi galiu pasakyti, kad po šešių valandų darbo su instruktoriumi žmogus jau tikrai gali pats paprastai plaukti, suktis į vieną ir kitą pusę. Per minėtą laiką mėgėjiškai, daugiau ar mažiau, priklausomai nuo paties žmogaus, jis jai pramoksta“, – pasakojo pašnekovas.
Galiu pasakyti, kad po šešių valandų darbo su instruktoriumi žmogus jau tikrai gali pats paprastai plaukti, suktis į vieną ir kitą pusę.
Kiek sunkiau, pasak N.Ragausko, yra vėliau. „Norėdamas tobulėti, turi praleisti ant vandens kuo daugiau laiko. Turi pajusti vėją, išmokti techninių subtilybių, o galiausiai – juk žinome, kad tobulėjimui nėra ribų. Aš pats tikrai nesijaučiu labai dideliu profesionalu, šiame sporte sau esu užsibrėžęs dar nemažai tikslų“, – atviravo Nerijus.
Visiškai sutikti su tuo, kad merginos vengia buriavimo sporto, Nerijus nebuvo linkęs sutikti. „Merginų mes tikrai turime nemažai. Galbūt kartais joms sutrukdo stereotipas, kad tai vyriškas sportas, bet tai – tikrai netiesa. Jėgos šiame sporte tikrai nereikia daug, reikia tik išmokti ją paskirstyti. O vėliau, kai jau kontroliuoji padėtį, pasiduodi vėjui ir skrendi“, – kalbėjo N.Ragauskas.
Siekdami į šį sportą įtraukti kuo daugiau žmonių Nerijus su komanda organizuoja įvairiausius mokymus ir sporto savaitgalius. „ Prie Kuršių Marių turime kempingą „Surfhouse summer camp“. Čia organizuojame įvairiausio lygio burlenčių mokymus. Nuo pradinukų, kurie niekada nėra bandę šito sporto, iki pažengusių, kurie jau plaukia ne vienerius metus ir nori pasitobulint. Taip organizuojame savaitgalius kartu su sporto klubais. Atvykstantys susipažįsta su burlenčių sportu ir sportuoja su profesionaliais instruktoriais, atvykusiais iš tokių klubų kaip „Get Fit“, „Brassa“, Mindaugo „Kiero boot camp“ ir t.t.“.
Kiekvienas, pasak N.Ragausko, matyt, turi susirasti sau patrauklią sritį, taigi – reikia tik bandyti ir ieškoti. Jei kas dar nesurado, pašnekovas ragina pabandyti užlipti ant burlentės. Jei nepatiks, tai galės ieškoti kito, tikino pašnekovas, tačiau svarbiausia tik viena – neprisiklausyti stereotipų ir pirmuosius žingsnius žengti su mokytoju. Tada tikimybė, kad noras praeis po pirmos minutės – kur kas mažesnė.
