Praėjusių metų rugsėjo 15 dieną Ievos Adomavičiūtės gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.
Tądien iš Lietuvos antidopingo agentūros gauta žinutė, kad per patikrinimą 2020 metų rugpjūtį Trakuose jos organizme rasta higenamino, šokiravo pasaulio irklavimo čempionę.
Jos olimpinė svajonė dužo, kai Lietuvos antidopingo agentūros komisija šių metų vasario 8 dieną patvirtino dvejų metų diskvalifikaciją.
Tai reiškė, kad į valtį ir varžybas I.Adomavičiūtė gali sugrįžti tik 2022 metų rugsėjo 15 dieną.
Tačiau irkluotojai atstovaujanti teisininkė, buvusi Lietuvos šachmatų čempionė Salomėja Zaksaitė dar pavasarį į Lozaną išsiuntė pluoštą dokumentų, kuriais grindžia skundą dėl diskvalifikacijos I.Adomavičiūtei.
Irkluotojai tvirtinant, kad nežino, kaip jos organizme galėjo atsirasti higenaminas, jos gynyba kelia versiją, kad draudžiama medžiaga galėjo būti laukiniame imbiere – sportininkės mėgstamos ir prieš lemtingą dopingo testą ragautos azijietiškos virtuvės patiekale.
Be to, nors higenaminas naudingas sportinių krūvių pakėlimui arba svorio metimui, jo poveikis nelaikomas kaip gerokai keičiantis rezultatą.
„Sportinės teisės klausimas šiuo atveju paprastas: jei rado, vadinasi, kalta. Tačiau svarbus ir klausimas: kiek kalta? Galbūt jos kaltės yra labai nedaug? Mes ir bandome tai akcentuoti, – sakė S.Zaksaitė. – Siekiame sutrumpinti bausmę, kad ji būtų kuo trumpesnė.“
Lietuvos irkluotoja verdiktą iš Lozanos tikėjosi išgirsti dar gegužę, bet CAS dusyk jau perkėlė datą.
Kodėl CAS vis nukelia verdiktą?
Jau beveik pusmetį laukdamos žinių iš Šveicarijos I.Adomavičiūtė ir S.Zaksaitė svarstė įvairius scenarijus, kodėl CAS delsia su atsakymu.
Ar byla tokia, kad sprendimą priimti yra sudėtinga?
Galbūt sprendimas vėluoja, nes CAS pirmiau svarstė kitų sportininkų bylas prieš Tokijo olimpines žaidynes?
O galbūt faktas, kad sportininkė buvo atleista nuo įprasto didelio teisinio proceso mokesčio, lėmė, kad byla buvo pastumta tolyn?
„Tikėjausi, kad greitai viską nuspręs, bet vis tempiasi mėnuo po mėnesio, nors sportininko karjera yra trumpa, kiekvienas mėnuo yra svarbus. Norisi planuoti sugrįžimą, tada galima būtų motyvuoti save labiau“, – laukdama žinių iš Lozanos 15min sakė I.Adomavičiūtė.
Sportuoja, bet be valties
I.Adomavičiūtė nenustojo sportuoti.
Irkluotoja teigė, kad tik pirmąją savaitę po šokiruojančios žinios buvo nuleidusi rankas ir užmiršusi sportą.
Netrukus ji vėl pradėjo judėti. Bėgimo krosai ir darbas salėje su treniruokliais padeda I.Adomavičiūtei palaikyti sportinę formą ir prapūsti galvą.
„Viduje jau kirba jausmas – jau greitai, jau greitai galėsiu grįžti. Po dukart per dieną treniruočių nėra, bet sportuoju kone kasdien – šešias dienas per savaitę“, – sakė I.Adomavičiūtė.
Tiesa, ji ilgai nematė valties Lietuvoje. Diskvalifikacijos taisyklės neleidžia treniruotis su aukšto lygio partneriais ir treneriais.
„O savo valties negaliu įsigyti, nes ji gana daug kainuoja, – aiškino I.Adomavičiūtė. – Labiausiai ir pasiilgau momento, kai galėsiu viską daryti – sportuoti, irkluoti, būti su komanda.
Šiuo metu negaliu daryti ir to, ir ano. Viena draugė man sakė: Ieva, negaliu susitikti, nes mūsų federacija to neleidžia.“
Klausia ir nepažįstami: kada grįši po diskvalifikacijos?
I.Adomavičiūtė pasakojo, kad daugiau ūpo buvo atsiradę po viešnagės Italijoje.
Ten viename kurorte ji porą mėnesių dirbo sporto instruktore. Irkluoti mokė paprastus žmones.
„Dauguma jų iš viso nemokėjo irkluoti, kai kurie įsivaizdavo, kad moka, bet netrukus suprato, kad viskas vyksta kitaip. Bet man buvo labai įdomu. Pagalvojau, kad ateityje galėčiau dirbti trenere, – kalbėjo I.Adomavičiūtė. – Anksčiau neįsivaizdavau savęs trenere, bet pabandžius supažindinti su tikru irklavimu žmones, man tai patiko.“
Klientams ji gali drąsiai minėti apie savo titulus – 194 cm ūgio irkluotoja yra buvusi pasaulio ir jaunimo čempione su Milda Valčiukaite porinėje dvivietėje, laimėjusi medalių jaunimo varžybose ir irkluojant vienvietę.
Suaugusiųjų varžybose titulais suspindę metai Ievai buvo 2018-ieji, kai drauge su M.Valčiukaite iškovojo pasaulio čempionato Plovdive auksą, o Europos pirmenybėse Glazge – bronzą.
Tačiau pastarųjų metų įvykiai dėl higenamino visam gyvenimui paliks įspaudą irkluotojos biografijoje. Šios istorijos šešėlių ji baiminasi ir Italijoje, ir Lietuvoje.
„Italijoje klientams apie dopingo bylą nepasakojau, nes ir taip visur man kliūna. Kartais jaučiuosi kaip nusikaltėlė. Įprastai žmogui atrodo, kad jei diskvalifikuotas dėl dopingo – tai būtinai susileidęs kokių nors steroidų, – kalbėjo I.Adomavičiūtė. – Italijoje būdavo, kad kažkas pasiteirauja mano vardo ir pavardės, galbūt norėdami ir internete daugiau susižinoti. Tada mintyse vis vildavausi, kad ko nors neperskaitytų, nes turbūt ne taip suprastų ir susidarytų klaidingą požiūrį, ypač jei žmogus nesidomi sportu.“
Lietuvoje, anot I.Adomavičiūtės, būna įvairesnių aplinkinių reakcijų. Vieni atpažįsta, kiti – ne. Vieni subtilesni, kiti – kalba tiesiai.
„Pavyzdžiui, dabar sporto salėje priėjo nepažįstamas žmogus ir paklausė: kada tau baigsis diskvalifikacija? Aš tą žmogų matau pirmą kartą gyvenime. Tada nėra malonu.
Dopingas labai suteršia sportininko vardą ir tai visada liks nemaloni istorija, tik aš jau negalėsiu jos pakeisti. Nebent CAS sprendimas man būtų palankus“, – sakė I.Adomavičiūtė.
Ji nebesitiki bausmės anuliavimo, bet diskvalifikacijos sutrumpinimas 26 metų irkluotojai taip pat būtų tarsi pergalė. „Bent kelis mėnesius, bent porą, bent kažkiek, – sakė ji. – Man tai būtų svarbu. Tada aš bent galėčiau startuoti vasarą varžybose.“
Sušvelninus bausmę I.Adomavičiūtė galėtų įšokti į rugpjūčio mėnesį Miunchene vyksiantį Europos čempionatą. Taip pat pretenduotų į pasaulio čempionatą, prasidėsiantį Čekijoje rugsėjo 18 dieną.
Planetos pirmenybės prasidės praėjus trims dienoms nuo dabar galiojančios diskvalifikacijos pabaigos, bet jei bausmė nebus sušvelninta, irkluotoja iki tol negalės dalyvauti pratybose ir atrankos varžybose.
Stebint olimpines žaidynes užplūdo emocijos
Svarbiausius šių metų startus, kuriose dalyvavo jos buvusi bendražygė, taip pat ir brolis Aurimas Adomavičius, I.Adomavičiūtė stebėjo iš šalies.
Ji tvirtino, kad skaudančia širdimi sekė, kaip M.Valčiukaitė ir Donata Karalienė finišavo ketvirtos Tokijo olimpinėse žaidynėse: „Tada patyriau bene stipriausias emocijas. Buvo taip liūdna stebėti varžybas. Iki tol jau atrodė, kad gyvenau visai normaliai, buvo susigulėję visi rūpesčiai.
Bet per olimpines žaidynes vėl viskas sugrįžo ir buvo labai sunki savaitė emociškai. Atrodo, kad visi startuoja ir aš ten turėčiau būti. Bet nesu.“
Ką pasakys prezidentas?
Kol I.Adomavičiūtė narpliojo savo dopingo bylą ir ieškojo atsakymų, 27 metų M.Valčiukaitė išgijo po nugaros operacijos ir sėdo į valtį su 32 metų Donata Karaliene, grįžusia į sportą puikios sportinės formos po trejų metų pertraukos.
Kas bus toliau, ar teks irtis vienvietėje, ar dvivietėje, galbūt su kuria kita irkluotoja, I.Adomavičiūtė dabar nežino: „Labai sunku pasakyti, kaip būtų, net nežinau, ką galvoja merginos.“
Be to, Lietuvos irklavime pastaruoju metu siaučia itin stiprios bangos.
Vienas labiausiai tituluotų šalies irkluotojų Mindaugas Griškonis siekia federacijos prezidento poste pakeisti Dainių Pavilionį ir aršiai jį kritikuoja drauge su prieš porą savaičių apie karjeros pabaigą paskelbusiu Sauliumi Ritteriu.
Bet dalis irkluotojų palaiko ir D.Pavilionį.
„Labai keista padėtis, net negaliu patikėti, kad irklavime vyksta tokie dalykai. Pati esu kiek nutolusi ir nežinau, kurioje pusėje būčiau. Žinau, kad labai reikia permainų, bet nesu tikra, kas galėtų pokyčius atnešti, – ką keistų Mindaugas Griškonis, o ką Dainius Pavilionis, jei tęstų vadovavimą? – svarstė I.Adomavičiūtė. – Iš Dainiaus sulaukiau daug palaikymo ir esu jam dėkinga. Dabar bendraujame mažiau, pastarąjį sykį gal prieš mėnesį, tačiau bet kuriuo atveju, – kad ir kas būtų federacijos prezidentas, norėtųsi palaikyti ryšį, kad vadovai žinotų, jog planuoju grįžti į sportą.“
Magistro darbas – apie dopingą
Kol negali varžytis, I.Adomavičiūtė rimtai kibo į mokslus.
2017 metais ji buvo baigusi verslumo bakalauro studijas Vašingtono valstybiniame universitete, o dabar ji mokosi dviejuose mūsų šalies universitetuose – Mykolo Romerio studijuoja sporto industrijos vadybą, o Vilniaus universitete – treniravimo sistemas.
„Nenorėjau švaistyti laiko, nes sportuojant būdavo sunku suderinti, – sakė I.Adomavičiūtė. – Tai – ištęstinės studijos, penktadieniais paskaitos nesikerta, tik šeštadieniais dubliuojasi, bet kol kas suderinu – pažymiai geri.“
Magistro studijas I.Adomavičiūtė baigs kitais metais, kai veikiausiai sutiksės ir diskvalifikacijos terminas.
Irkluotoja teigė, kad jos magistro darbas bus apie dopingą.
„Tam skyriau tiek daug savo laiko, tiek gilinausi ir ieškojau informacijos, kad norėčiau plačiau pakalbėti apie tą problemą. Galbūt ateityje net pasirodyti kokiame seminare sportininkams šia tema, nes norėtųsi, kad mano istorija pasitarnautų kitiems, – kalbėjo I.Adomavičiūtė. – Situacijos būna skirtingos, būna tyčinis ir netyčinis vartojimas, bet jei kažkam netyčia taip atsitiks, galbūt mano patirtis pasitarnaus kaip pamoka, kad taip gali nutikti, kad gali prarasti olimpines žaidynes ir svarbiausią savo gyvenimo tikslą.“
Kokia būtų tokios pamokos esmė?
„Dabar man atrodo, kad reikia viską atidžiai skaityti ir domėtis, – sakė irkluotoja. – Anksčiau nežiūrėdavau rimtai. Dabar kiekvieną smulkmeną, net ir baltyminio batonėlio visą sudėtį perskaitau atidžiai.
Anksčiau man atrodydavo, kad parduotuvėse nieko negali būti draudžiama, bet dabar tikrinu atidžiai, pavyzdžiui, domiuosi, laukiu Tarptautinės antidopingo agentūros tyrimo išvadų dėl vaisiaus anonos (Brazilijos futbolininkas Danielis Guedesas yra įrodęs, kad jo organizme higenamino atsirado iš anonos sulčių). Ne kartą esu mačiusi šį vaisių parduotuvėse keliaudama, bet dabar niekada neimčiau į rankas. Jis turėtų būti ištirtas, galbūt bus nustatyta, kad jame yra draudžiamų medžiagų. Tada reikia priemonių, arba turėtų būti peržiūrėta sistema bei skirta visiškai kitokia diskvalifikacija.
Keista, kad steroidus vartojantis atletas baudžiamas taip pat, kaip ir tas, kurio organizme rasta medžiaga, nesuteikianti pranašumo sporte, – dėstė I.Adomavičiūtė. – Mano istorija yra labai skaudi. Būtų kvaila kažką vartoti tyčia, nes kasdien privalėdavau nurodyti nakvynės vietą, kad antidopingo specialistai lengvai galėtų rasti. Iki to atvejo man net minčių nekildavo, kad kas nors gali atsitikti. Bet kai atsitinka, galvoju apie kiekvieną smulkmeną.“
I.Adomavičiūtė tvirtino, kad jos istorija padėjo išsigryninti tikruosius draugus.
„Yra žmonių, kurie mane labai palaiko. Tai man labai svarbu, – sakė ji. – Matau žmones, kurie manimi tiki, jų yra nemažai. Kai kurie tiki manimi labiau nei aš pati. Daug kas parašo, teiraujasi, kada grįšiu, kada startuosiu vėl, smagu gauti palaikymo žinutes.“
Iki šiol atsakyti tiksliai ji negalėjo, bet galbūt šiandien jau iš tiesų galės parašyti: aš grįšiu greitai.
Tai lems CAS arbitrės sprendimas Lozanoje šiandien.
