T.Deanas dalį dienų šiemet praleido saviizoliacijoje metų pradžioje, bet antradienį jis triumfavo Tokijo baseine, įnirtingose varžybose 0,04 sek. aplenkęs Duncaną Scottą.
„Tai beprotiška. Svajonė turėti auksą ant kaklo, – sakė T.Deanas. – Aš dusyk sirgau COVID-19 per pastaruosius dvylika mėnesių. Sėdint izoliacijoje olimpinis auksas atrodė per milijoną mylių.“
21 metų britas iš pradžių koronavirusu susirgo pernai rugpjūtį, o paskui dar rimčiau sirgo šių metų pradžioje.
„Antrasis kartas buvo daug prastesnis nei pirmasis, – jis sakė žurnalistams. – Aš sirgau apie 10 dienų, sirgau visą izoliacijos periodą ir lėtai atsistačiau. Taigi ilgai negalėjau grįžti į sportą.
Negali iškart grįžti į pilnavertiškas treniruotes, tam reikia kelių savaičių. Likus 2–3 mėnesiams iki mūsų olimpinių atrankų, aš vis dar gulėjau namie ir net negalėjau mankštintis. Sunku įsivaizduoti, kas vyko galvoje olimpiniais metais.“
Užtat dabar T.Deano bei artimųjų gyvenime – didelė šventė.
Didžiąją Britaniją jau apskriejo vaizdo įrašas, kaip Vakarų Londone buvo stebimas T.Deano plaukimas 200 m laisvuoju stiliumi finale. Žiūrėjimas virto į chaotišką džiaugsmingą siautulį.
„Mes nieko nekvietėme iki ir po pusfinalio, – pasakojo plaukiko motina Jacquie Hughesas BBC. – Vakar ryte nusprendėme, kadangi negalime nuvykti ten, būtų gražu Tomą palaikyti, kad jis žinotų, jog šeima ir draugai stebi jį ir palaiko.
Pakvietėme kelis klubo narius, kelis kaimynus, o tada supratome, kad ateis apie 70 žmonių žiūrėti varžybų per ekraną mūsų kieme.
Man atrodo, kad mes plaukėme kiekvieną metrą su juo, tik ant žemės.“
