Po sporto reformos panaikinus Lietuvos olimpinį sporto centrą (LOSC), federacijai finansavimas mažinamas net ketvirtadaliu, nors praėję 2017 metai baidarininkams ir kanojininkams buvo sėkmingi ir jie skynė medalius svarbiausiose tarptautinėse varžybose bei pateko į geriausiai apmokamų sporto šakų Lietuvoje penketuką.
„Visose olimpinėse žaidynėse po Nepriklausomybės atkūrimo dalyvavę Lietuvos baidarininkai ir kanojininkai 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse turėjo rekordinę rinktinę – net keturias įgulas. Pernai prie olimpinių prizininkų, Europos čempionų, prisidėjo dar penki baidarininkai ir kanojininkai, kurie papildė Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų sąrašą. Tačiau išgirdę žinią, apie ženkliai sumažintą finansavimą, esame priversti keisti planus ir šiuo metu nežinome, ką daryti – ar naujų narių nepriimti į Lietuvos rinktinę ir taip atimti iš jų galimybę kovoti dėl olimpinių kelialapių, ar išlaikyti visą rinktinę, bet visiems rinktinėms nariams mažinti finansavimą. Dėl to tikrai kentės rezultatai Europos ir pasaulio čempionatuose ir finansavimas ateityje gali mažėti dar labiau“, – sakė LBKIF generalinis sekretorius Romas Petrukanecas, kurio paklausėme kaip keičiasi federacijos veikla po sporto reformos.
– Dalis sporto federacijų skundžiasi įvykusia reforma, kai kurios netgi baiminasi bankroto. Kaip reforma atsiliepia Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijai?
Finansavimas mažės net ketvirtadaliu, nors pastaraisiais metais nuolat iškovojame medalius svarbiausiose tarptautinėse varžybose
– Finansiniai klausimai po įvykdytos reformos, mums, kaip ir nemažai daliai kitų sporto federacijų yra labai skaudūs. 2017 m. iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo bei Lietuvos olimpinio sporto centro kartu sudėjus gavome 450 tūkst. eurų. Po reformos federacijai numatyta skirti tik 328 tūkst. eurų. Finansavimas mažės net ketvirtadaliu, nors pastaraisiais metais nuolat iškovojame medalius svarbiausiose tarptautinėse varžybose, net keturios įgulos įsitvirtino pasaulio elite ir nuolat patenka į pasaulio ir Europos čempionatų finalus.
– Rio de Žaneire turėjote rekordinę delegaciją. Kokius tikslus keliate 2020 m. Tokijo žaidynėms, ar lėšų sumažėjimas neatsilieps rezultatams?
– Vien per 2017 m. Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatų sąrašą papildė penki baidarininkai ir kanojininkai, kurie yra pajėgūs iškovoti kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes. Tačiau dėl ženkliai sumažėjusio finansavimo, atsidūrėme nežinioje, nes sudaryti tinkamas sąlygas visiems Lietuvos rinktinės irkluotojams nebeturime galimybių. Žiemą Trakuose ar Neryje mes juk negalime irkluoti.
Susidūrėme su dilema ką daryti – ar sumažinti rinktinę ir taip iš kai kurių sportininkų atimti galimybę kovoti dėl olimpinių kelialapių, ar į Europos ir pasaulio čempionatus vežti visus, kurie turi tokią teisę, bet kiekvienam sportininkui mažinti finansavimą, treniruočių stovyklas, aptarnaujantį personalą, valčių priežiūrą. Tokiu atveju tikrai suprastės pasirengimas, prastės rezultatai ir ateityje finansavimas federacijai gali sumažėti dar labiau.
– Kokie svarbiausi startai laukia šiais metais?
– Birželio mėnesį Serbijos sostinėje Belgrade vyks Europos čempionatas. Jame bus dalijami kelialapiai į 2019 m. Europos žaidynes, o Europos žaidynės bus vienas iš atrankos etapų į Tokijo olimpines žaidynes. Taigi, jau šių metų Europos čempionate prasidės kova dėl olimpinių kelialapių. Planuojame, kad Europos pirmenybėse Serbijoje startuos 12 lietuvių. Panašaus skaičiaus tikimės ir pasaulio čempionate, kuris vyks rugpjūtį Portugalijoje.
– Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių buvo pasikeitimų olimpinėse distancijose, kuriems lietuviams teks keisti jiems įprastas distancijas?
– Po praėjusių metų pasaulio čempionato Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija oficialiai paskelbė kokios bus olimpinės rungtys. Daugiausia klausimų buvo dėl vienviečių vyrų kanojų rungčių. Deja, olimpiados programoje neliko 200 m sprinto rungties, kurioje esame iškovoję daugybę medalių olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose. Šios distancijos Europos ir Europos žaidynių čempionui Henrikui Žustautui teks persėsti į dvivietę kanoją 1000 m distancijoje. Vienvietę kanoją šiame nuotolyje irkluos Vadimas Korobovas.
Dėl pasikeitimų, neliko ir olimpinius bronzos medalius 200 m nuotolyje iškovojusios Aurimo Lanko ir Edvino Ramanausko dvivietės. Jie jau praėjusį sezoną persėdo į olimpinę 500 m keturvietę baidarę kartu su broliais Mindaugu ir Simonu Maldoniais. Olimpinėmis išliko 200 m vienviečių ir 1000 m dviviečių baidarių distancijos, kuriose turime olimpiečius.
– Nepaisant pasikeitusių olimpinių distancijų, praėję metai baidarininkams ir kanojininkams buvo sėkmingi?
– 2017 m. buvo gan sėkmingi. Geriausių metų Lietuvos sportininkų apdovanojimuose, baidarininkai ir kanojininkai pateko į geriausiųjų trejetus net keturiose kategorijose. Geriausiu sportininku pretendavo tapti H.Žustautas, geriausiu treneriu – Europos čempioną treniruojantis Kazimieras Rėksnys, geriausia vyrų komanda – į pasaulio ir Europos čempionatų finalus patekusi Ričardo Nekriošiaus ir Andrejaus Olijniko irkluojama dvivietė baidarė, o dėl Metų proveržio titulo varžėsi pasaulio čempionato finalininkė keturvietė baidarė.
Šį sezoną norime išsaugoti išsikovotas pozicijas ir išlaikyti panašų skaičių įgulų svarbiausių čempionatų finaluose. Aišku, kaip ir pernai, tikimės medalių.
– Ar baidarininkai ir kanojininkai jau pradėjo pasirengimą artėjančiam sezonui?
– Nors mums sezonas trunka tik 5-6 mėnesius, tačiau ilsėtis neturime kada. Nuolat treniruojamės salėse, o prieš Naujuosius metus jau rengėme treniruočių stovyklas ir ant vandens.
Šį sezoną norime išsaugoti išsikovotas pozicijas ir išlaikyti panašų skaičių įgulų svarbiausių čempionatų finaluose. Aišku, kaip ir pernai, tikimės medalių.
Dalis rinktinės treniravosi mums gerai pažįstamoje Portugalijoje, kita dalis pirmą kartą išbandė Pietų Afrikos Respublikos vandens telkinius. Ten sudarytos tikrai geros sąlygos, temperatūra nuolat būna virš 30 laipsnių karščio, o surengti treniruočių stovyklą kainuoja pigiau negu Europoje.
Kai kurie sportininkai su treneriais liko Lietuvoje ir tęsė pasirengimą salėse. Nuo vasario mėnesio rengsime dar tris treniruočių stovyklas šiltuose kraštuose, kur dalyvaus jau visa Lietuvos rinktinė, tiek sportininkų, kiek finansiškai galėsime jiems sudaryti tinkamas sąlygas ruoštis Europos ir pasaulio čempionatams.
