„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Henriką Žustautą užgrūdino sunkumai

Dar prieš ketverius metus Henrikas Žustautas Europos jaunimo čempionate Kroatijoje gyveno drėgnoje irklavimo bazės palėpėje, taupė kiekvieną centą maistui, lenktyniavo skolinta valtimi ir liko lyderiams už nugaros. Dabar jis – pirmųjų Europos žaidynių čempionas, antrus metus iš eilės laimėjo pasaulio jaunimo čempionate, yra šio sezono kanojų irklavimo lyderis ir Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatas.

- Kai Kroatijoje naktis leidai miegodamas ant savo kuprinės, ar nekilo noras viską mesti? 

- Šitie sunkumai mane užgrūdino, bet kokia kaina norėjau nugalėti. Norėjau visiems įrodyti, kad bet kokiomis sąlygomis galima būti pirmam. Kai dalyvavau pasaulio jaunių čempionate, supratau, kokios sąlygos turi būti sportininkams. 

- Studijuoji Lietuvos edukologijos universiteto antrame kurse. Kaip pavyksta studijas suderinti su sportu?

- Sunkiai, ypač šį sezoną, kai buvo tiek daug treniruočių stovyklų. Kai iš jų grįždavau, stengdavausi atsiskaityti. Bet sesijas tenka atidėti, todėl po sezono kibsiu į mokslus. 

- Ypač sunkios dvikovos laukia namie su olimpiniu vicečempionu J.Šuklinu. Kaip jas vertini?

- Iš vienos pusės, gerai, kai Lietuvoje yra du tokio meistriškumo kanojininkai vienvietininkai, didelė konkurencija. Abiem tai sudaro dar didesnę motyvaciją labiau tobulėti. Visą laiką norėjau aplenkti J.Šukliną. Jeigu aplenki tokio lygio sportininką, žinai, kad tikrai esi stiprus ir tarptautinėje arenoje gali drąsiai kovoti dėl pirmos vietos. 

Iš kitos pusės, apmaudu, kai vienas, pralaimėjęs atrankos varžybas, yra priverstas likti namie, negali dalyvauti olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionate. Tačiau daug stiprių sportininkų yra ir Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, kitose šalyse. Kiekvienai šaliai atstovauja stipriausias.

- Kokie dabar tavo santykiai su J.Šuklinu?

- Jevgenijų šiemet man pavyko nugalėti tris kartus: per Lietuvos taurės varžybas, pasaulio taurės etapą ir Lietuvos čempionatą. Su Jevgenijumi esame draugai, o vandens takelyje – varžovai. Stoju į startą ir darau tai, kas man priklauso, negalvoju apie kitus. Prieš treniruotes su Jevgenijumi pasišnekame, kaip sekasi, kokia savijauta. Visi mūsų irkluotojai labai draugiški, nėra priešų. Per treniruočių stovyklas visada sulaukdavau olimpinio vicečempiono patarimų. 

Visą laiką norėjau aplenkti J.Šukliną. Jeigu aplenki tokio lygio sportininką, žinai, kad tikrai esi stiprus ir tarptautinėje arenoje gali drąsiai kovoti dėl pirmos vietos. 

Kasdien treniruotis važinėju į Trakus. Daug darbo per treniruočių stovyklas atlieku su J.Šuklinu. Trakuose per treniruotes šalia manęs kateryje visada būna treneris, kuris stebi mano irklavimą. Prieš tai visada treniruodavausi vienas, nes neturėjau su kuo. 

- Ar turi gerą kanoją?

- Jų turiu net kelias. Šiemet palengvino mūsų valtis: anksčiau jos sverdavo ne mažiau kaip 16 kg, o nuo šių metų – ne mažiau nei 14 kg. Tų 2 kg skirtumo nelabai jaučiu. Per treniruočių stovyklą Portugalijoje pasišnekėjau su šios šalies valčių gamintojais ir jie man pasiūlė per visą stovyklą irkluoti jų įmonės „Nelo“ kanoją. Jeigu patiks, pagamins naują ir ją man padovanos. Patiko. Kai vyksiu į šių metų pasaulio jaunimo čempionatą, portugalai pagamins naują kanoją, o kažkurią vieną reikės grąžinti. Vieną kanoją irkluoju per treniruotes, o kitą laikau varžyboms.  

Sauliaus Čirbos nuotr./H.Žustautas ir J.Šuklinas
Sauliaus Čirbos nuotr./H.Žustautas ir J.Šuklinas

- Tavo treneris K.Rėksnys irgi buvo geras kanojininkas.

- Taip, tik nemačiau jo rungtyniaujančio. Kai jis 2009-aisiais baigė savo sportinę karjerą, aš, galima sakyti, tik pradėjau. Kartais Trakuose treneris pairkluoja savo malonumui. 

- Ar 200 m nuotolis iškart pritiko?

- Ši distancija olimpinėje programoje atsirado po Pekino olimpinių žaidynių, kai vietoje 500 m nuotolio atsirado 200 m. Kai 2008-aisiais pradėjau sportuoti, varžybose dar nedalyvaudavau, tik mokiausi irkluoti. Po metų jau irklavau šią sprinto distanciją, o 1000 m nuotolį man buvo sunku įveikti. 

Kai 2011 m. Bydgošče laimėjau „Olimpinių vilčių“ 200 m distancijos varžybas, supratau, kad tai mano nuotolis. Jeigu olimpinė rungtis būtų 500 m distancija, joje taip pat būtų galima bandyti jėgas. Lietuvoje varžausi ir 1000 m distancijoje, tačiau per tarptautines varžybas šio nuotolio vengiu. 

- 200 m – labai trumpa atkarpa. Kaip manai, kur tavo stiprioji pusė?

- Šiemet pakeičiau irklavimo techniką, metodiką. 100 m atkarpą įveikiu kartu su visais, o paskui pradedu tolti nuo varžovų. Baku per pirmąsias Europos žaidynes pirmąjį 100 m įveikiau gal tik ketvirtas. Tačiau po to atsirado tarsi antrasis kvėpavimas, pradėjau lenkti varžovus. 200 m distancija – tai jėgos, staigumo, ištvermės rungtis. Savo sprogstamąją jėgą lavinu kilnodamas štangą, irkluodamas, atlikdamas įvairiausius pratimus.

- Ar patinka dalyvauti varžybose?

- Dabar dalyvauju visur, kur tik yra galimybė. Šį sezoną varžybų labai daug. Dabar rengiuosi Europos ir pasaulio jaunimo bei pasaulio suaugusiųjų čempionatams. Visur bus labai didelė konkurencija, netgi jaunimo čempionatą nebus lengva laimėti ir apginti praėjusių metų čempiono titulą. Jaunimas dabar – kaip suaugusieji, labai pajėgus. Kone kas dvi savaites manęs laukia nauji iššūkiai. Nėra laiko net kada normaliai treniruotis, tačiau sportinę formą reikia palaikyti. Kur tik dalyvauju, reikia būti pačios geriausios sportinės formos, nes visos varžybos yra labai svarbios. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs