Praėjusią gegužę „7bet Hockey Punks“ šventė Lietuvos čempionų titulą, bet šis sezonas yra toks, kai pergales pasiekti yra daug sunkiau.
Vilniaus ledo ritulio klubas drauge su Kauno ir Elektrėnų komandomis dalyvauja pirmąsyk rengiamame Lietuvos ir Latvijos čempionate, o žinant kaimynų ledo ritulio lygį, gerų pamokų nestinga visoms mūsų šalies komandoms.
„7bet Hockey Punks“ iš pirmųjų penkių rungtynių laimėjo dvejas ir su 4 taškais rikiuojasi penkti tarp devynių komandų.
Be to, praėjusį savaitgalį Lietuvos čempionai antrus metus iš eilės kovojo Kontinentinės taurės atrankos turnyre.
Stambule vilniečiai 6:3 įveikė „Barcelona“, bet 0:6 nusileido šeimininkų „Buz Adam“ ir 0:5 Lježo „Bulldogs“ komandoms.
Apie pasirodymą Turkijoje, žaidimą su Latvijos klubais, surinktą biudžetą ir kitas aktualijas – pokalbis su „7bet Hockey Punks“ vadovu Šarūnu Kuliešiumi.
– Ar šis sezonas, kai žaidėte ir Kontinentinės taurės turnyre, ir Latvijos ir Lietuvos pirmenybėse, pačiam įdomiausias per karjerą?
– Esu žaidęs užsienyje (Š.Kuliešius atstovavo Baltarusijos, Švedijos, Latvijos, D.Britanijos klubams, – red.), tad asmeniškai būta įdomių sezonų dėl naujų vietų.
Kalbant apie Lietuvos ledo ritulį, kai atstovavau Elektrėnų „Energijai“, esame žaidę Latvijos pirmenybėse, taip pat Baltarusijos čempionate. Bet nuo paskutinio „Energijos“ sezono Latvijoje praėjo 10 metų, daug kas pasikeitė. Lietuvos čempionate praėjusį sezoną rimčiau konkuravo tik trys komandos, o tai reiškė tik 10–15 rimtesnių rungtynių per sezoną. O dabar reikia rimtai žaisti ir su paskutine Latvijos komanda.
– Kaip tik grįžote iš Kontinentinės lygos turnyro Stambule. Kaip vertinate rezultatus ir užimtą trečią vietą tarp keturių komandų?
– Pirmiausia, turėjome bėdų dėl savo komandos sudėties. Du mūsų svarbūs žaidėjai nenori skiepytis nuo COVID-19, o dar vieno Lietuvos rinktinėje rungtyniavusio žaidėjo į turnyrą neišleido jo darbovietė. Juokais sakau, nuvažiavome su pirmu, trečiu, ketvirtu ir penktu mūsų trejetuku, o antrojo neturėjome.
Nustebino varžovai iš Turkijos, turėję gal dvylika rusų žaidėjų ir tik porą turkų. Pernai šiame turnyre mus sustabdė Estijos klubas, besirėmęs legionieriais iš Rusijos, dabar tas pats nutiko su turkais. Anksčiau Turkijos klubai turėdavo tik kelis legionierius, tad nebūdavo vertinami rimtai net ir Lietuvos komandų, bet šįkart Stambulo komanda pasitelkė 12 rusų, iš kurių pusė yra žaidę labai aukštame lygyje. Vienas jų – net ir su NHL ir Rusijos rinktinės patirtimi.
Tad pralaimėjimas Turkijos klubui buvo logiškas. Su Belgijos klubu kovojome dėl pergalės, susikūrėme daug progų, bet realizacijai pritrūko puolėjų, kurie į turnyrą neatvyko. Tad pasirodėme pagal pajėgumą.
– Latvijos ir Lietuvos čempionate sužaidėte penkerias rungtynes, iš kurių dvejas laimėjote. Kaip vertinate startą?
– Pamačiau tai, ko ir tikėjausi: galime laimėti prieš kai kurias Latvijos komandas, kai realizuojame geriau progas. Kita vertus, būdami pusiau profesionaliu klubu negalime žaidimo greičiu prilygti Latvijos čempionams, kurių žaidėjai yra profesionalai. Prieš tokius varžovus įmanoma laimėti, bet tai turi būti geriausia diena vartininkui ir visai komandai.
Manau, rezultatai ganėtinai neprasti, smagu pasiekti dvi pergales, ypač žinant, kad Latvijos komandos treniruojasi nuo liepos. Mes į naują lygą atėjome be reikiamo biudžeto, o vasarą galėjome čiuožti tik mažesnėje „Akropolio“ aikštėje – pagrindinė ledo arena vasarą nedirba, nes dėl vienos komandos jai veikti paprasčiausiai neapsimoka.
Todėl, manau, kad mūsų geriausias žaidimas bus spalį ir lapkritį, kai tam tikrose atkarpose pasikausime ir su stipriausiomis Latvijos komandomis.
– Spalio 6 dieną žaisite su Rygos „Dinamo“, kuris Latvijoje pagal populiarumą daug metų būdavo tas pats, kas Lietuvoje krepšinio Kauno „Žalgiris“ tarp visų sporto komandų. Kaip „Dinamo“ atrodo dabar?
– Aišku, tai didelis vardas. Kai dėl karo „Dinamo“ pasitraukė iš KHL čempionato, Rygos klubas norėjo žaisti Suomijos arba Švedijos lygose. Bet jiems nepavyko susitarti, tad jie sutiko dalyvauti Latvijos ir Lietuvos pirmenybėse, tik, aišku, biudžetą priderino prie kitų klubų. Juk nėra prasmės laikyti brangių žaidėjų ir prieš visus laimėti 10 įvarčių skirtumu.
Vis dėlto visi mūsų žaidėjų pasižymėjo kalendoriuje datą – spalio 6 dieną, nes tai mačas, kai norisi sužaisti geriausiai. Bent jau pats visada labiausiai norėdavau gerai sužaisti su stipriausiais varžovais. Ne visada pavyksta išpildyti praktikoje, bet motyvacija bus didelė.
– Praėjusį sezoną baigėte gausiai sirgalių pripildytomis tribūnomis. Ar patenkinti lankomumu šio sezono pradžioje?
– Lankomumas didesnis nei praėjusio sezono pradžioje, bet dar ne toks, kokio tikimės. Mūsų rinkodaros žmonės daro žingsnius ir tikimės, jog pavyks prasilaužti. Aišku, rugsėjį vyko Europos krepšinio čempionatas, žmonės ne visada turi laiko suderinti kelias sporto šakas. Bet tikimės, kad kai bus vėsiau ir žmonės turės mažiau pramogų, jie ateis į ledo areną. Tikiuosi, kad ji dėl energijos kainų neužsidarys (šypteli, – red.).
– Kokia padėtis dėl išaugusių energijos kainų, nes ledo paruošimas tikriausiai brangiai kainuoja?
– Žinojome, kad kainos kils, bet nerimavome, kad pokyčiai bus neprognozuojami. Kai kalbėjau su ledo arenos savininku, jis sakė, kad elektros energija sudaro 70 proc. išlaikymo kaštų, nes ledo šaldymo įranga turi būti aktyvi.
Daugiausiai baimės yra dėl vaikų ledo ritulio akademijos. Jau gerokai pakėlėme už treniruotes kainą, bet įvyko perskaičiavimas ir turėsime vėl pakelti kainą. Tikiuosi, kad valstybės atitinkami asmenybės sureaguos, nes be pagalbos labai sudėtinga – vaikų sportas Lietuvoje laikosi ant jų tėvų pečių, nežinia, kiek jie dar galės pakelti augančias užsiėmimų kainas. Labiausiai neramina, kad daug metų kaupus patirtį ir jau jaučiant didelį įdirbį, ledo ritulį lankančių vaikų skaičius gerokai kristų. Laukiame valdančiųjų sprendimų ne tik dėl vyrų sporto, bet dar labiau dėl vaikų. Kaip privati organizacija neturime, kaip padengti išaugusių kainų skirtumų. Kokios injekcijos galėtų būti, – tai išmanančių žmonių reikalas, bet veikti reiktų dabar, nes nežinia, kiek iškęs vaikus į sportą vedantys tėvai.
– Kokį biudžetą šiam sezonui surinks „Hockey Punks“?
– Šį sezoną surinksime daugiau pinigų, bet žaidėjams, ką ir jiems sakau, jų atiteks mažiau, nes išaugo kitos būtinosios išlaidos.
Be to, sunku planuoti, nes nežinome, kiek dar augs ledo kaina – o tai svarbiausias dalykas mūsų sporte. Esame suplanavę metams kiek daugiau nei 150 tūkst. eurų, bet esame įsitempę.
– Svarbiausia donorė yra Vilniaus savivaldybė. Kaip sekasi konkuruoti su kitų sporto šakų klubais, kurie pastaruoju metu irgi, kaip ir „Hockey Punks“, tapo stipriausiais Lietuvoje – krepšinyje „Rytas“, futbole – „Žalgiris“, rankinyje – „Šviesa“?
– Palaikome ryšį su sostinės atstovais, nors jie irgi vis primena, kad nesėdi ant pinigų maišo ir negali dalinti į kairę ir dešinę. Buvome ir su Lietuvos ledo ritulio asociacijos prezidentu Dainiumi Zubrumi apsilankę – visi supranta, kad dabar žaidžiame aukštesniame lygyje, tad ir išlaidų turime daugiau.
O su verslo parama sunkiau, nes visi su nerimu laukia žiemos bei galimos krizės. Ačiū verslo žmonėms už paramą, bet jaučiame, kad ir jie įsitempę ir yra atsargūs.
Tad Latvijos i Lietuvos bendra lyga yra fantastiškas projektas lygio prasme, bet pats laikmetis tam ne ypač tinkamas dėl karo Ukrainoje ir iš to kylančių pasekmių. Tačiau tikimės, kad su latvių pagalba padarysime ženklų kokybinį žingsnį pirmyn ir galėsime pagerinti sąlygas mūsų žaidėjams – apie tai sukame galvą kasdien.
Žinojome, kad šį sezoną bus daug iššūkių. Kol kas ištveriame sunkumus, bet norisi ir visų pusių supratimo, o tada galėsime bendromis jėgomis deramai atstovauti Lietuvai.
– Užsiminėte apie dėl karo kylančius iššūkius. Kokia padėtis su Rusijos ir Baltarusijos ledo ritulininkais, kurių anksčiau ne vienas rungtyniaudavo Vilniaus, Kauno ir Elektrėnų komandose?
– Visi susidūrėme su ta pačia situacija. Mes turėdavome tris baltarusius, kurie būdavo komandos lyderiais. Vyriausybė pasakė, kad negali būti jokių piliečių iš šių šalių. Tai buvo labiau rekomendacija, bet bendru susitarimu nusprendėme Rusijos ir Baltarusijos legionierių atsisakyti.
Mūsų klube šias pozicijas užėmė ukrainietis vartininkas bei legionieriai iš Latvijos bei Estijos.
Vartininkas mums buvo labai aktualus, nes skaudžiai nukentėjome vasarą, kai mūsų Simonui Baltrūnui trūko kelio raiščiai ir jis iškrito iš žaidimo visiems metams.
– Kokie esminiai pokyčiai dar yra įvykę komandoje?
– Visa sudėtis pajaunėjo. Anksčiau amžiaus vidurkis būdavo 27-eri, o dabar – 24 metai.
Dalis vyresnių žaidėjų, pamatę, kokie krūviai laukia, atsitraukė. Kauno klubas pradėjo siūlyti neblogas sąlygas, keli žaidėjai perėjo ten. Bet sporte žaidėjų perėjimai yra kasdienybė. Turime ir Lietuvos jaunimo rinktinės žaidėjų, daugiau jaunų ledo ritulininkų, kurių ateities perspektyvos atrodo šviesios. Galbūt jiems reikės laiko subręsti, bet jie turi į ką lygiuotis – turime tokius patyrusius žaidėjus kaip Tadas Kumeliauskas, Edgaras Rybakovas, Rolandas Alikonis, kuris būdamas 42 metų turnyre Turkijoje gavo geriausio gynėjo prizą. Rojus Plepys atėjo, keli žaidėjai perėjo iš „Energijos“.
Mes turime ginklų, tik reikia padaryti, kad lemiamu sezono metu jie veiktų geriausiai – tai trenerio Mindaugo Kiero ir visų mūsų bendra atsakomybė.
– Praėjusį sezoną pats dar žaidėte. Šis sezonas toks, kad jau pakabinote pačiūžas ant vinies?
– Kai tiek daug finansinių ir organizacinių iššūkių, – nėra galimybių. Kažkas turi šį darbą dirbti. Jaučiu didelį norą sportuoti, bet tam reikia treniruočių, o aš nuo praėjusio sezono finalo dar nebuvau iščiuožęs su apranga ant ledo.
Nesinori skambių pareiškimų. Kaip gyvenimas susidėlios, kaip klubui bus naudingiau, – taip ir padarysiu.
