„Nusprendėme pasinaudoti savo teise ir kreipėmės dėl Ievos Adomavičiūtės į Sporto arbitražo teismą. Jei žmogus yra nekaltas ir piktybiškai nieko nedarė, tai manome, kad paskirta nuobauda nėra teisinga. Tiksliai žinome, kad Ieva piktybiškai nieko nedarė. Galbūt visa tai atsitiko per atsitiktinumą. Manome, kad nuobauda gali būti, bet ji tiesiog yra per griežta. Mūsų nuomone, Lietuvos antidopingo agentūros pozicija yra keista“, – 15min sakė D.Pavilonis.
Anot LIF vadovo, pasaulinė praktika rodo, kad už žymiai didesnius nusižengimus sportininkai sulaukė kur kas mažesnių nuobaudų.
Paklaustas, kiek kainuos šis sportininkės gelbėjimas, D.Pavilonis kol kas atsakymo neturėjo.
„Suma kol kas dar neaiški. Šioje byloje daug dedamųjų. Turime advokatę, kuri dirba ir aiškinasi sumą“, – teigė D.Pavilonis.
Viena labiausiai tituluotų Lietuvos irkluotojų diskvalifikuota dvejiems metams.
Priminsime, kad Lietuvos antidopingo agentūra (LAA) apie sportininkės 2020 m. rugpjūčio 19 d. – ne varžybų metu – surinktame mėginyje rastą medžiagą higenaminą pranešė rugsėjo 15 d.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. higenaminas buvo įtrauktas į WADA (Pasaulio antidopingo agentūros) draudžiamų medžiagų sąrašą kaip S3 grupės beta-2 agonistas. Ši medžiaga yra draudžiama tiek varžybų, tiek ne varžybų metu.
„Žinojau, kad sportininkas, išgėręs vaistų nuo peršalimo, gali sulaukti teigiamo dopingo testo rezultato, todėl visada labai atsargiai rinkdavausi vaistus, pirkdavau tik pasikonsultavusi su gydytoju, – pasakojo I.Adomavičiūtė. – Tik sulaukusi žinios apie taisyklių pažeidimą pradėjau tikrinti visų vartotų papildų sudėtis. Tačiau tos medžiagos neradome“.
Lietuvos antidopingo agentūrą pasiekė informacija, kad Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS) – aukščiausios ir galutinės instancijos teisminė institucija sporto srityje, gavo I.Adomavičiūtės apeliaciją dėl jai skirtų sankcijų.
„Bet kuri bylos šalis, manydama, kad pirmos instancijos sprendimas buvo priimtas neteisingai, turi teisę kreiptis apeliacine tvarka į Tarptautinį sporto arbitražo teismą. CAS bylą nagrinės iš esmės iš naujo. Tad tiek sportininkė, tiek Lietuvos antidopingo agentūra gali teikti naujus įrodymus byloje, į kuriuos bus atsižvelgta, – sakė Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Rūta Banytė. – Agentūra sudarė visas sąlygas sportininkei paaiškinti, kaip jos organizme atsirado draudžiama medžiaga higenaminas. Pati agentūra inicijavo susitikimą su irkluotoja, norėdami išsiaiškinti, kaip higenaminas pateko į organizmą. Dopingo kontrolės formoje ji nebuvo nurodžiusi jokio papildo, nors turėjo tokią pareigą. Tik vėliau sportininkė pateikė daugybę papildų, kuriuos vartojo ar galėjo vartoti prieš testavimą. Buvo ir tokių papildų ar vaistų, kurie buvo užrašyti Thai kalba ir jų sudėtis yra visiškai nežinoma. Sportininko pareiga yra nurodyti šaltinį ir sportininkų pasakymas, kad nežinau, kaip draudžiama medžiaga pateko į organizmą, nėra laikoma pateisinamu argumentu. Tik tokiu atveju, jeigu sportininkas įrodo, kad medžiaga pateko iš maisto ar papildų, tuomet sprendžiama, kiek tai buvo sportininko aplaidumas ir jo kaltė. Nuo šių aplinkybių gali kisti diskvalifikacijos trukmė, bet ne pats diskvalifikacijos faktas.“
I.Adomavičiūtė bylos nagrinėjimas truko net 5 mėnesius. Sportininkė pati prašė nukelti terminą, nes laukė, kol bus ištirti jos nurodyti papildai. Taip pat norėjo tinkamai pasiruošti posėdžiui. Antidopingo taisyklių pažeidimo bylų nagrinėjimo komisija tenkino irkluotojos prašymą.
Sportininkės ir jos atstovų gynybos pozicija buvo, kad draudžiamas preparatas higenaminas į organizmą pateko kartu su maistu ar papildais. Tačiau nei papilduose, nei maiste, nei arbatoje, kurios buvo tiriamos, nebuvo rasta draudžiamų medžiagų.
„Sportininkė teigia, kad priimtas sprendimas neteisingas ir dvejų metų diskvalifikacija yra per griežta, nes ji tyčia nieko draudžiamo nevartojo. Norime pabrėžti, kad Agentūra jos tyčia ir nekaltino. Jeigu būtų įrodyta tyčia kaltė, I.Adomavičiūtei grėstų net 4 metų diskvalifikacija. Sprendimas priimtas, remiantis Antidopingo taisyklių kodeksu ir CAS praktika, nes ji nenurodė šaltinio, kaip draudžiamos medžiagos pateko į jos organizmą, – tvirtino R.Banytė. – Agentūra kiek galėjo, tiek sportininkei padėjo aiškinantis, kur galėjo būti draudžiama medžiaga. Buvo teigiama, kad teigiamas dopingo testas buvo dėl suvalgyto kinų virtuvės patiekalo, kadangi higenaminas randamas laukiniame imbiere. Agentūra susisiekė su restoranu ir gavo patikinimą, kad laukinio imbiero tiekėjai net neveža į Lietuvą ir į patiekalus dedamas mums įprastas imbieras. Be to, nėra jokių mokslinių įrodymų, kad nuo suvalgyto maisto dopingo testas gali būti teigiamas. Pasaulinė antidopingo agentūra WADA mums patvirtino, kad higenaminu įprastai būna užteršti papildai, bet ne maistas.“
WADA dėl galimybės sportininkams per neatsargumą panaudojus įvairius žolelių kremus, balzamus ar pan. gauti teigiamą dopingo kontrolės rezultatą su higenamu, pakėlė leistiną higenamino ribą iki 10 ng/mL. Taip padedama sportininkams išvengti rizikos naudojant kai kuriuos produktus gauti teigiamo dopingo kontrolės testo rezultatą. Laboratorija net nepraneša apie rastą higenaminą ir tai nėra teigiamas dopingo kontrolės rezultatas, jeigu jo koncentracija yra mažesnė nei 10ng/mL.
„Posėdžio metu tiek I.Adomavičiūtė, tiek su ja dirbantis medikas teigė, kad visi irkluotojos vartoti papildai buvo derinti su juo ir pirkti nurodytoje specializuotoje parduotuvėje. Tačiau paklausus apie konkrečius papildus, kurie buvo nurodyti sąraše, medikas atsakė, kad kai kurių papildų vartojimas vis dėlto nebuvo su juo derintas. Paaiškėjo ir tai, kad sąraše pateiktais kai kuriais papildais nurodyta parduotuvė net neprekiauja. Dalis papildų iš nurodytos parduotuvės sportininkės iniciatyva buvo siunčiami tirti į laboratoriją, tačiau higenamino pėdsakų juose nebuvo nustatyta, – teigia Lietuvos antidopingo agentūros direktorė. – Pareiga nurodyti šaltinį tenka sportininkui. Nei pagal Kodeksą, nei pagal Tarptautinio sporto arbitražo teismo praktiką daugumos sportininkų pasakymas „nežinau, kaip medžiaga pateko į organizmą“, nėra laikomas pateisinamu argumentu mažinti bausmę. Jeigu sportininkė būtų įrodžiusi didesnės tikimybės principu, kad medžiaga pateko dėl maisto produktų, papildų ar kita, tada buvo galima svarstyti dėl kaltės ar aplaidumo nebuvimo ir dėl to mažinti bausmę. Sportininkė komisijai to neįrodė ir komisija priėmė tokį sprendimą.“
