– Kaip galėtume palyginti 2013 ir 2014 metų sezonus? Kas buvo geriau, prasčiau, kur reikėtų tobulėti?
Turime penkias įgulas, kurios mėgins patekti į olimpines žaidynes.
– Tai daryti yra sunku, nes 2013 metai buvo poolimpiniai, o juose būna šiek tiek lengviau pasiekti geresnius rezultatus, nes kai kurie varžovai išeina, kiti keičia valčių klases, komandas, daug eksperimentuoja. Kuo labiau artės olimpinės žaidynės, tuo bus sunkiau. 2014 m. Europos čempionate medalių turėjome daugiau, prie vyrų ir moterų dviviečių prisijungė ir bronzą parvežęs M. Girškonis. Abiejuose pasaulio taurės etapuose taip pat laimėjome medalius, tik pasaulio čempionate pasisekė ne taip, tačiau metai tikrai yra sėkmingi.
– Daug medalių šiemet iš pasaulio ir Europos čempionatų vežė ir mūsų jauniai bei jaunimas. Tai reiškia, kad ateityje bus kam pakeisti dabartinius favoritus?
– Sunku prognozuoti, tačiau gražaus ir gero jaunimo netrūksta. Turbūt nėra buvę tiek medalių iš jaunių ir jaunimo čempionatų. Gal norėtųsi, kad jaunų irkluotojų būtų truputį daugiau, kad jie labiau stengtųsi patekti į finalus ir ten laimėti, nes dabar vis dar nemažai jų lieka toli nuo A finalų. Reikėtų dirbti kryptingiau ir siekti aukštesnių tikslų. Šiemet puikiai atrodė jaunių dvivietė, Dovydas Nemeravičius ir Armandas Kelmelis, norėtųsi, kad ir kiti imtų iš jų pavyzdį.
Vis dėlto, ši įgula kitais metais išsiskirs, nes Dovydas pereina į jaunimo amžiaus grupę, o Armandas dar irkluos jauniuose. Pastaruosiuose kontroliniuose testavimuose Dovydas pasirodė labai gerai, dar tik nėra neaišku, su kuo jis sės į valtį, ar irkluos vienas. Dovydas tikrai yra labai motyvuotas, gali savo rezultatais pagąsdinti ir kai kuriuos vyrus. Jei taip progresuos, gali būti pakviestas ir į vyrų keturvietę. Žiūrėsime, kaip tiks techniškai, dar yra pusmetis patobulėti ir fiziškai.
Armandas 2015 metais važiuos į pasaulio jaunimo čempionatą (U-19) ir tikrai bus vienas favoritų, tačiau dar neaišku, su kuo irkluos. Jei atsiras jo lygio irkluotojas, tada galės būti dviese, jeigu kiti stipriai atsiliks, nematome tikslo „švaistyti“ gerą sportininką – jis tada pasaulio jaunimo čempionate startuos vienvietėje.
– Aurimas Adomavičius ir Dominykas Jančionis šiemet kartu svarbiausiame starte neplaukė dėl Dominyko traumos. Kas jų laukia kitąmet?
– Kadangi 2015 metais bus olimpinė atranka, į jaunimo čempionatą turbūt vyks antrosios komandos, o dėmesys bus kreipiamas į atranką. Aurimas ir Dovydas yra pagrindiniai pretendentai sėsti į vyrų keturvietę, kuri pasaulio suaugusiųjų čempionate bandys iškovoti vietą olimpinėse žaidynėse. Gal dar anksti tvirtinti, kad jie favoritai, darysime testus, bandymus. Be jų į šią įgulą pretenduoja patekti ir Vytautas Lapatiukas, Martynas Džiaugys, Dovydas Nemeravičius bei Žygimantas Gališanskis. Iš šio šešetuko turėtų būti suformuota komanda.
– Taigi 2015 metais pagrindinis dėmesys bus kreipiamas kovai dėl vietų Rio. Papasakokite, ko reikia, kad būtų iškovotas olimpinis kelialapis?
– Turime penkias įgulas, kurios mėgins patekti į olimpines žaidynes. Keturvietei bus sunku, nes nuo 11 iki 8 sumažintas tiesiogiai patenkančiųjų įgulų skaičius. Tai reiškia, kad pasaulio čempionate reikia užimti bent 8-ąją vietą. Jie dar nėra užtikrintai gera komanda, tad konkurencija bus labai didelė.
Sunku prognozuoti, tačiau gražaus ir gero jaunimo netrūksta. Turbūt nėra buvę tiek medalių iš jaunių ir jaunimo čempionatų.
Dvivietininkams bus lengviau, į olimpines žaidynes iš planetos pirmenybių pateks po 11 įgulų, o abi mūsų dvivietės yra tarp pasaulio lyderių. Žinoma, sporte nutinka visko, kovoti reikės, tačiau labai nesinorėtų dalyvauti papildomoje atrankoje.
Tarp vienvietininkų į Rio pateks po 9 sportininkus, tad ir Mindaugui Griškoniui nebus lengva, tačiau jo 2014 metų rezultatai nuteikia tikrai optimistiškai. Lina Šaltytė šiemet pasaulio čempionate užėmė 10-ąją vietą, taigi šansų tikrai turi.
Neiškovojus tiesioginio kelialapio, prieš olimpiadą 2016 metų vasaros viduryje bus papildoma atranka Liucernoje. Iš ten į olimpines žaidynes pateks po dvi keturvietės ir po tris vienvietes.
– Visi jaunieji sportininkai irkluoja tose pačiose klasėse kaip dabartinis elitas. Kodėl neatsiranda pajėgų lengvo svorio ar pavienio irklo įgulų?
– Taip jau susiklostė situacija, kad visas dėmesys Lietuvoje kreipiamas į porinį irklą, tačiau norisi atgaivinti ir pavienį. Šiauliuose yra jauna komanda. Viską po truputį reikia pradėti nuo jaunių, klausimas yra keliamas vystomas ir tikimės, kad iki kitos olimpiados atsiras pajėgesnių sportininkų.
Dėl lengvo svorio kalta ir anatomija, nes šiauriau gyvenantys vyrai taip jau sudėti – didesni, stambesni, todėl sunkiau surasti pajėgių lengvo svorio irkluotojų vyrų. Su moterimis yra lengviau, nes jų svorio diapazonas nėra toks didelis – Donata Vištartaitė, pavyzdžiui, galėtų irkluoti lengvame svoryje.
Šioje klasėje irkluoja Sonata Petrikaitė, kuri kitais metais pereina į jaunimo amžiaus grupę. Ji jau pernai pasaulio jaunimo čempionate užėmė 10-ąją vietą, nors varžėsi su ne savo amžiaus grupės varžovėmis, be to, tuo pačiu rengėsi startui Nandzingo jaunimo olimpinėse žaidynėse, kur distancija buvo dvigubai trumpesnė nei įprasta. Šiemet treniruotės bus koncentruotos ties įprasta 2 km ilgio trasa, manau, ji tikrai kovos bent dėl pasaulio jaunimo čempionato A finalo.
– Daug kalbėta apie ne tokį sėkmingą pasaulio čempionatą. Kaip galėtumėte jį įvertinti jau prabėgus kiek laiko, nuslūgus emocijoms?
– Užimtos trys ketvirtos vietos 2014 metais skamba lyg kokia magija (juokiasi). Vis dėlto, rezultatai yra geri, visos valtys yrėsi savo geriausiais laikais, vyrų dvivietininkų rezultatas net buvo geresnis nei pasaulio čempionatų rekordas. Tai parodo, kad lygis labai išaugo, be to, ir trasa buvo labai greita.
Po ilgesnės analizės dabar galima išskirti ir kai kurias kitas priežastis: Amsterdame pūtė stiprus vėjas, o trasos viduryje, kur yrėsi mūsiškiai, buvo didesnės bangos nei šoniniuose takuose. Tos šimtosios sekundės dalys tikrai galėjo nuo to priklausyti – sėkmė kartais priklauso ir nuo to.
2013 metai buvo poolimpiniai, o juose būna šiek tiek lengviau pasiekti geresnius rezultatus, nes kai kurie varžovai išeina, kiti keičia valčių klases, komandas, daug eksperimentuoja. Kuo labiau artės olimpinės žaidynės, tuo bus sunkiau.
– Po apsilankymo Brazilijoje, kur vyks olimpinės žaidynės, sakėte, kad ten sąlygos gali būti dar sunkesnės.
– Praleidau ten tris dienas – kasdien pučia vis kitas vėjas. Ties kilometro riba trasa pasižymi plačia ekvatorija, šalia kalnai. Ten ežeras yra labai didelis, bangos pasižymi ilgumu, dažnu siūbavimu, kaip jūroje. Ežeras naudojamas net buriavimui – tai rodo, kad vėjas ten pastoviai pučia stiprus. Be to, per olimpines žaidynes Brazilijoje bus žiema, temperatūra turėtų siekti apie 16-23 laipsnius šilumos, vėjas žadamas stiprus. Manau, kad ne tik irklavime, bet ir kitose nuo oro sąlygų priklausančiose sporto šakose sėkmės faktorius bus nemažas.
– Vyrų dviviečių rungtyje visai nesenai išdygo brolių Sinkovicų iš Kroatijos įgula, tapusi pasaulio čempione. Ar galima tikėtis, kad ir kitur iki olimpiados dar atsiras stiprių naujų varžovų.
– Taip, konkurencija tik didės visose valčių klasėse. Pavyzdžiui, tarp vyrų dviviečių pasaulio čempionate nedalyvavo Europos vicečempionai azerbaidžaniečiai. Varžovų dažnai prisideda ir iš keturviečių klasės, sportininkai, kurie neatsirenka į olimpiadą, bando sėsti irkluoti po du, po vieną.