Šie metai kylančiai Lietuvos irklavimo žvaigždei dar įsimintini ir tuo, kad jis tapo Vytauto Didžiojo universiteto pirmakursiu ir rugsėjo 1-ąją pravers šios aukštosios mokyklos duris.
– Debiutavai Rio olimpinėse žaidynėse, kaip jos tave įkvėpė?
– Labai įkvėpė, pagrindinis mano tikslas – siekti dar didesnio meistriškumo. Žaidynės paliko neišdildomą įspūdį, tai kažkas nepakartojamo. Jų jokiu būdu negalima lyginti su pasaulio jaunių čempionatais.
Buvau jauniausias Lietuvos olimpietis, jaučiau didžiulę atsakomybę. Rodrigo de Freito lagūnoje pirmą sykį pamačiau visus geriausius pasaulio irkluotojus ir supratau, kad vien dėl to verta sportuoti.
Pirmą sykį irklavau su pasaulio irklavimo grandais, pamačiau, kad jie tokie patys žmonės, kaip ir visi, kad jų nereikia bijoti.
Į kovą teko stoti penkis kartus, kiekvienas plaukimas atėmė daug jėgų, tačiau įgijau labai didelės patirties.
– Kaip pavyko atsistatyti po olimpinių žaidynių, per kurias atidavei visas jėgas, nes netrukus jau laukė pasaulio jaunių čempionatas Roterdame?
– Po olimpiados grįžau į Lietuvą, teko taikytis prie kito režimo. Prieš pasaulio jaunių čempionatą keletą dienų treniravau Trakuose, vėl sugrįžo jėgos.
– Roterdame nesutikai didesnio savo bendraamžių varžovų pasipriešinimo, gana solidžia persvara aplenkei vokietį Antoną Fingerį ir brazilą Lucasą Ferreirą.
– Po debiuto Rio olimpinėse žaidynėse man kovoti su savo bendraamžiais nebuvo sunku. Matyt, didelės įtakos turėjo sukaupta patirtis, irkluojant su vyrais.
– 2014-aisiais irklavai porinę dvivietę su Dovydu Nemeravičiumi ir tapo te pasaulio jaunių vicečempionu. Kuri valtis – tavo mėgstamiausia?
– Dvivietėje – smagu, bet ir vienvietėje kartais būna gerai. Tačiau kokią valtį irkluosiu ateityje, neaišku, viskas spręsis vėliau, kai prasidės pasirengimas naujam sezonui ir bus sudaromos naujos įgulos.
– Ar ir tavo tėvai buvo irkluotojai?
– Ne, tėvelis lankė plaukimo pratybas. Šią žiemą irklavimo pratybas pas mano trenerį Vydūną Banelį pradėjo lankyti ir mano 14-metis brolis Arnedas.
Atrodo, kad irkluotoja gali tapti ir 11-metė sesutė Armilė, kuri kartais jau irgi nueina į irklavimo bazę.
Tačiau aš jų nekalbinau, jie patys apsisprendė, kokią sporto šaką pasirinkti.
– Kokią specialybę pasirinkai Vytauto Didžiojo universitete?
– Neurotechnologiją, tai nauja, tik šiemet atsiradusi specialybė Gamtos mokslų fakultete. Mokykloje man labai patiko biologija.
– Kokie tavo artimiausi planai?
– Dabar jau tikrai aktyviai ilsėsiuosi, lengvai irkluosiu.
