27-erių plaukikas nepretendavo į „Trigubas karūnas“, kurių net dvi iškovojo Rūta Meilutytė, bet irgi skraidė milžiniškais greičiais pasaulio taurėje.
D.Rapšys buvo tarp pretendentų į nugalėtojo vardą visuose trijuose 400 m laisvu stiliumi finaluose, Berlyne ir Toronte pačiupdamas trečią vietą, o Indianapolyje likdamas antras.
Be to, lietuvis stebino ir sau nebūdingoje rungtyje – 200 m kompleksinėje rungtyje, kur plaukiama visais keturiais plaukimo būdais.
Šioje rungtyje Berlyne D.Rapšys užėmė trečią, o Indianapolyje – antrą vietą.
Bet vos užbaigę kovas Jungtinėse Valstijose, plaukikai turėjo sėsti į lėktuvą ir vykti atgal į Lietuvą – kelionė užtruko net 27 valandas ir išvargino D.Rapšį labiau net nei plaukimai baseinuose.
„Virš paros kelionė, tai nelabai jau ir norisi kažko. Tiesiog grįžti ir tiek. Kelionė truko apie 27 valandas, o dar laukia namo kelionė į Panevėžį. Kažkaip labai sunku buvo šįkart. Ypač kai dar po starto iš karto reikia išvažiuoti 5 valandą ryto, tai labai sudėtinga“, – oro uoste kalbėjo D.Rapšys.
Po pasaulio taurės maratono panevėžietis dalijosi mintimis apie būsimą pasaulio čempionatą ir nesumažėjusį norą jame dalyvauti, silpnybę plaukiant kompleksiniu būdu ir planus iki planetos pirmenybių.
– Tas nuovargis nemažina noro dalyvauti pasaulio čempionate?
– Ne, norisi tiesiog grįžti ir atsigauti, bent pailsėti kelias dienas. Viskas ėjosi labai gerai, bet pabaigoje ta kelionė, atrodo, visą ūpą numuša. Bet viskas gerai.
– Ar pusantros paros kelionės neatsiliepia nugarai?
– Ai, man jau viskas taip nutirpę iš visų pusių, kad aš jau nebejaučiu nei tos nugaros, nieko. Dabar tiesiog stoviu tam, kad stovėčiau. Viską taip skauda, kad... Nu bet nieko.
Man jau viskas taip nutirpę iš visų pusių, kad aš jau nebejaučiu nei tos nugaros, nieko. Dabar tiesiog stoviu tam, kad stovėčiau.
– Kalbant apie pasaulio taurę, kaip vertinate savo pasirodymą, keltus lūkesčius, kas pavyko, kas galbūt galėjo pavykti geriau?
– Šiaip viskas buvo labai gerai. Iš tikrųjų nesitikėjome, kad bus tokia greita taurė, kad tiek suvažiuos žmonių, visi bus gan gerai pasiruošę. Tai tos konkurencijos tikrai buvo. O rezultatai visi mano buvo bent jau patenkinami. Einame tikrai neblogu keliu, pasaulio čempionate bus įdomu.
– Kiek planuotos ar neplanuotos buvo prizinės vietos kompleksiniu būdu?
– Nežinau, tik tiek, kad labai daug antrų vietų buvo, atrodo, vis nedaug trūko nuo amerikiečio (Kierano Smitho – aut. past.), per keliasdešimt šimtųjų. Bet viskas sekėsi, išsibandėme, kokiomis technikomis turime plaukti, kaip ką turime atlikti. Labai gerai, kad turime tokių startų.
– Kalbant dar apie plaukimą kompleksiniu būdu, esate ne kartą minėjęs, kad norėtumėt dažniau plaukti, bet vis trūkdavo kažko. Ką dar reikėtų patobulinti?
– Mano pagrindinis minusas – plaukimas krūtine. Beveik visi lietuviai krūtine plaukia, o mano yra pagrindinis minusas. Man reikia labai stipriai išdirbti tą plaukimą krūtine ir tada jau gal būčiau rimtas konkurentas kompleksiniu būdu.
– Ar pasaulio čempionate irgi dalyvausite kompleksinio plaukimo rungtyje?
– Ne, pasaulio čempionate tik laisvu stiliumi plauksiu – kompleksinį atidėsime.
– Po Tokijo žaidynių minėjote, kad nepasisekė, nes pritrūko varžybų ritmo, o geriausias jis buvo 2019 metais. Ar dabar irgi panašiai, kad su kiekvienu etapu vis geriau?
– Taip, kiekvienas etapas vis gerėja. Kaip ir 2019-aisiais, kai buvo septintos varžybos iš eilės, o dabar tik trejos buvo. Sakykime, būtų buvę dar keli etapai, būtų buvę dar geriau. Šito ir trūksta. Matome iš visų sportininkų, kad visiems labai gerai. Labai gerai, kad tokios varžybos yra, išvažiavome ir galėjome pasibandyti.
– Ar nėra kokių mažų traumelių?
– Ne, dabar kaip ir viskas tikrai neblogai. Su nugara dar šiek tiek jaučiu, bet bent jau netrukdo plaukti. Taigi gerai, kad nereikia galvoti apie tai.
– Kalbant apie plaukimą laisvu stiliumi ir konkurentus, kas nustebino ir kaip ta konkurencija?
– Tuo laisvu stiliumi buvo, kad turėjo ir geresnius laikus, bet kai reikia kiekvieną etapą startuoti, rodyti rezultatą, tai kiekvienam yra gana sudėtinga. Plius skrydžiai iš Berlyno į Torontą, laiko juostų kaitos. Bent jau mūsų komanda dirbo, pasiruošėme visai neblogai, tai džiaugiuosi.
– Kokie dabar jūsų planai iki pasaulio čempionato?
– Dabar bus stovyklos. Po pusantros savaitės skrisiu į aukštikalnes Ispanijoje, Siera Nevadoje, tai tenai praleisime iki pat pabaigos.
– Kalbant apie karūnas, kurias iškovojo Rūta – ar yra tekę ją iškovoti ir ar visai neseniai jos atsirado?
– Ne, čia tik šiais metais padarė tokį dalyką. Žinote, tas karūnas tik ir laimi tie, kurie plaukia 50 ir 100 metrų, nes tokius nuotolius kaip 400 metrų laikyti jau yra ką veikti. Ten konkurencija, jei matėte 200 m laisvu stiliumi, tai keturi žmonės sulipo į 20 šimtųjų sekundės dalių, kai 50 m plaukime krūtine tokių mažų atstumų net nebuvo. Laisvu stiliumi kapojomės visi iki galo, tai tas karūnas labai sudėtinga pasiimti, visi labai nori.
