Pagrindinė stovyklos nutraukimo priežastis – pasaulį vis labiau krečianti koronaviruso pandemija ir dėl jos atsirandatys pavojai bei kelionių ribojimai.
„Sprendimas brendo kelias dienas. Stebėjome situaciją pasaulyje. Stovyklavome kartu su vokiečiais, vengrais, lenkais, yra keletas rusų, portugalų irkluotojai. Labiausiai apsisprendimą nutraukti stovyklą paskatino tai, kad vakar ryte tai padarė vokiečiai ir vengrai. Tad mūsų vadovai irgi nutarė, kad reikia kažko imtis, kitaip galime likti Portugalijoje neaišku kuriam laikui. Be to, namo išvyko ir patys portugalai, tai kažkiek nustebino“, - pasakojo baidarininkas Ričardas Nekriošius.
Jis kartu su dvivietės baidarės porininku Andrejumi Olijniku, baidarininkais Simonu ir Mindaugu Maldoniais, Aurimu Lanku, Edvinu Ramanausku, Luku Šakaliu, Tomu Jusevičiumi, kanojininkais Henriku Žustautu ir Ilja Davidovskiu, treneriais sekmadienį parskris į Lietuvą ir planuoja tęsti pratybas Trakuose.
Tiesa, netoli Koimbros miesto esančioje bazėje lieka baidarininkas Arturas Seja su treneriu Romualdu Petrukanecu. Likti ar grįžti namo sprendė kiekvienas irkluotojas atskirai.
Kovo 25 d. rinktinė turėjo grįžti per Briuselį. Dabar irkluotojams nupirkti bilietai skrydžiui per Vokietijos miestą Frankfurtą. O Vokietija yra viena šalių, iš kurios grįžę Lietuvos piliečiai, Sveikatos ministerijos nurodymu, turi izoliuotis namuose.
„Klausysime reikalavimų ir, jei reikės, izoliuosimės. Aišku, tai gali smarkiai sutrukdyti treniruočių procesą. Gal pavyks išsitirti, ar neužsikrėtėme. Nesinori būti nešiotoju ir užkrėsti kitus. Bet jei teks karantinuotis, išsiųsime šeimas pas tėvus, senelius ir būsime namie. Kaip nuspręs, taip ir bus.
Portugalijoje irgi esame savotiškame karantine – iki artimiausios parduotuvės apie 10 kilometrų. Buvome nuvažiavę, nepastebėjome, kad vietiniai šluotų lentynas“, - kalbėjo R.Nekriošius.
Stovykloje lietuviai ėmėsi papildomų atsargumo priemonių – kineziterapeutas Jurijus Vaščenkovas kasdien matuoja sportininkų temperatūrą, po kiekvienos procedūros kruopščiai dezinfekuoja masažo stalą ir kitas priemones.
Po nesėkmingo praėjusių metų pasaulio čempionato, kur buvo išdalinta daugiausia olimpinių kelialapių, kol kas nei vienas Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojas neturi bilieto į Tokijo žaidynes.
Dviviečių baidarių ir kanojų įguloms, lenktyniaujančioms 1000 m distancijoje, vienintelis šansas prasibrauti į olimpines žaidynes bus gegužės 6-7 d. Čekijoje numatyta Europos kvalifikacinė regata. Olimpiniai kelialapiai atiteks tik varžybų nugalėtojams.
Vieninvietininkai, kovojantys baidarių 200 m distancijoje ir kanojų 1000 m nuotolyje, turės du šansus. Pirmą – Čekijoje, kur į olimpines žaidynes pateks pirmąsias dvi vietas užėmę sportininkai. O antrasis, paskutinis, bus gegužės 23-25 d. Vokietijoje vyksiantis pasaulio taurės etaps. Čia olimpinius kelialapius laimės dar po vieną valtį.
Patekti į olimpines žaidynes galimybių nebeturi keturvietės baidarės įgula. Tad šią valtį 500 m distancijoje irklavę broliai Maldoniai bei Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse dviviečių baidarių 200 m lenktynių, kurių nebeliko olimpinėje programoje, bronzos laimėtojai A.Lankas ir E.Ramanauskas rinksis kitas valtis ir distancijas.
Net keturi lietuviai gali kovoti 200 m vienviečių baidarių rungtyje, kur su jos favoritu A.Seja ir patyrusiu I.Navakausku planuoja galynėtis A.Lankas ir E.Ramanauskas. Broliai Maldoniai gali mesti iššūkį R.Nekriošiui ir A.Olijnikui dviviečių baidarių 1000 m lenktynėse.
Tačiau neaišku, ar olimpinės atrankos regatos iš viso įvyks, nes siaučiant koronaviruso pandemijai sporto pasaulyje prasideda sąstingis - atšaukiamos varžybos ir čempionatai.
„Kol kas jokių oficialių sprendimų nėra. O jų gali būti įvairių. Gal kelialapius dalins pagal pasaulinį reitingą, o gal po pusantro mėnesio situacija bus suvaldyta ir varžybos įvyks“, - svarstė R.Nekriošius, 2016 m. Rio de Žaneire su A.Olijniku 1000 m distancijoje iškovojęs penktąją vietą.
