Sportininkais save vadinti Lietuvoje gali vos keliolika banglentininkų. Kitiems tai – pabėgimas nuo kasdienybės, meditacijos forma, gyvenimo būdas. Bet ne sportas.
„Reguliarus banglentininkų branduolys – apie 30–40 žmonių“, – sako prieš kelerius metus Lietuvos bangų sporto asociaciją (LBSA), atstovaujančią banglenčių, irklenčių ir puslenčių sportui, su bendraminčiais įkūręs Girmantas Neniškis. Nuo 2017 m. LBSA yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narė, priklauso ir Tarptautinei banglenčių asociacijai (ISA). Banglentininkus mūsų šalyje treniruoja keturios mokyklos.
Tiesa, G.Neniškis įvardija ir kitus skaičius: „Nuo 2008 m. Lietuvos pajūryje mano rengiamose nemokamose „Surf Camp“ stovyklose banglentes jau išbandė tūkstančiai žmonių – kasmet iki 400–500. Juos mokydavome saugaus elgesio vandenyje taisyklių, supažindindavome su pagrindais ir žmonės pagaudavo savo pirmąją bangą. O pernai „LTeam Start Up“ programos finansavimą laimėjusioje stovykloje per tris savaitgalius surengėme 700 pamokų ir pirmąsias vaikų varžybas „Talentų iššūkis“.
Nors lietuviai gaudo bangas visame pasaulyje – Balio, Airijos, Ispanijos, Meksikos, JAV pakrantėse, pirmuosius žingsnius dažniausiai žengia Baltijoje. Nors čia bangos kone perpus mažesnės nei vandenyne, niekada netrūksta norinčiųjų jas pasikinkyti.
Net karantino metu didžiausi entuziastai velkasi hidrokostiumą, ant galvos užsimaukšlina gobtuvą, neretai ir batus bei plaukia į šaltą jūrą medžioti bangų. Bet tokių drąsuolių dabar vos keli. O iki pandemijos įsisiautėjimo Melnragėje buvo galima sutikti dešimtis banglentininkų, nes žiemą ir rudenį banguotumas Baltijoje – tinkamiausias sportui.
„Geriausios sąlygos plaukti banglentėmis yra Klaipėdoje prie uosto molo. Būtent ten lūžta aukščiausios ir stačiausios bangos“, – paaiškina G.Neniškis, kasmet daugiau nei po pusmetį plaukiojantis banglente Meksikoje.
Kiek Lietuvoje yra rimtai sportuojančių banglentininkų?
Lietuvos čempionate, kurį rengėme jau tris kartus, lietuviams rezervuota 16 iš 24 vietų. Ir jie nė karto neišnaudojo šios kvotos.
Mūsų čempionatas atviras, tad čia atvažiuoja sportininkų iš kitų šalių. Tai labai gerai, nes norint kelti banglenčių sporto lygį, mūsiškiams reikia pavyzdžių, į kuriuos būtų galima lygiuotis. Lietuviai per trejus metus dukart buvo treti, o čempionais yra tapę Latvijos ir Rusijos atstovai. Lietuvos banglenčių čempionatas tapo rimčiausiomis varžybomis regione, į jas atkeliauja visi geriausi aplinkinių šalių banglentininkai, nes jau tapo prestižu čia dalyvauti ir nugalėti.
Mūsiškiai dažnai lipa ant podiumo ir Latvijos čempionate, tačiau kitose tarptautinėse varžybose kol kas beveik ne. Banglenčių sportas mūsų šalyje dar tik pradeda savo kelią. Planavome šiemet išbandyti jėgas pasaulio čempionate, bet jis buvo nukeltas ir neaišku, ar iš viso įvyks.
Mūsų penki ar šeši banglentininkai aktyviai plaukioja visus metus Lietuvoje ir kitose šalyse. Vienas jų – Marius Ščerbinskas, kuris yra pagavęs ir 8–10 m aukščio bangas. Tai jau aukšto lygio pasiekimas.
Ar yra sportuojančių merginų?
Piramidės apačioje – banglenčių stovyklose – merginų yra daugiau nei vaikinų. Bet sunku jas įkalbėti žengti antrą žingsnį – pabandyti dalyvauti varžybose ar reguliariai treniruotis.
Viskas dar ankstyvos stadijos. Moterų susidomėjimas šia sporto šaka tikrai kyla. Ir tos merginos, kurios pernai ar užpernai dalyvavo moterų čempionate, kalbina savo drauges prisijungti, nes tai puikus būdas tobulėti.
Tikiuosi, kad šis sportas per artimiausius dvejus trejus metus sėkmingai plėtosis ir į treniruotes įtrauksime daug daugiau merginų, vaikų, jaunimo.
