Kasmet prieš sezoną irkluotojų komanda atlieka testus ir pagal jų rezultatus treneriai sprendžia, kas kokio porininko yra vertas.
Ilgai irklavimo sporto mėgėjai buvo įpratę matyti Sauliaus Ritterio ir Rolando Maščinsko duetą, kuris iš Europos ir pasaulio čempionatų vežė medalius ir iš kurio olimpinėse žaidynėse buvo tikimasi daug.
Tačiau netikėtai sukritus likimo kortoms – R.Maščinskui patyrus traumą, olimpinėse žaidynėse S.Ritteris startavo su Mindaugu Griškoniu, kuris iki tol varžydavosi vienviečių valčių lenktynėse.
Su kuo irkluojantį olimpinį vicečempioną matysime šį sezoną? Ar tai bus ta pati sidabrinė įgula, o gal į vieną valtį vėl susės ilgus metus kartu irklais mojavę porininkai?
Pats S.Ritteris šypsosi ir kol kas kortų neatskleidžia: „Taip susiklostydavo, kad su Rolandu būdavome verti vienas kitas. Neatmetu šiemet ir komandos su Rolandu, ir didesnės komandos su Ronlandu, t. y. keturvietės, ar dvivietės su Mindaugu.
Šie metai – truputį permainų metai. Jie poolimpiniai, gali būti šiek tiek eksperimentiniai. Mūsų komandos dar formuojamos, dar gali atsirasti įvairiausių variantų. Ir galbūt pasaulio čempionate išvysime visai kitokią komandą“.
S.Ritteris sako, jog irkluoti keturvietę jam būtų nauja įdomi patirtis.
„Tai būtų naujas iššūkis. Kiekviena valtis turi savų niuansų. Dvivietėje reikia prisitaikyti prie vieno, o keturiese sinchronizaciją sudėtingiau suderinti“, – irklavimo niuansus dėstė irkluotojas.
Apskritai jam komandinis irklavimas arčiau širdies nei irkluoti vienvietę. Ką reiškia irkluoti vienvietę, jis žino – irkluotojai treniruočių sezoną pradeda ir baigia irkluodami vienvietes, o pagal jų parodytus rezultatus vėliau formuojamos įgulos.
Toks paslapties šydas – ne šiaip sau įnoris. „Visada yra eksperimentų tam, kad suklaidintum užsienio varžovą. Būna, kad vienose varžybose mes startuojame su vienokia sudėtimi, o į pagrindines varžybas atvažiuojame kitokios. Varžovams būna šioks toks šokas“, – lygiai taip Lietuvos vyrų porinė dvivietė nustebino varžovus olimpinėse žaidynėse.
Tiesa, tąkart ne savo valia. „Niekas nežinojo, kad mes startuosime su Mindaugu ir konkurentai nieko nesitikėjo, neįvertino mūsų“, – olimpinį startą prisimena vicečempionas.
Tačiau kokioje valtyje besėdėtų, naujus savo tikslus S.Ritteris žino. „Kai pažvelgiu į savo rezultatus, kažkaip per daug antrų vietų buvo – dukart pasaulio čempionatuose sidabras, olimpinėse žaidynėse sidabras, esu ir Europos čempionas, bet taip pat ir antras buvau. Norisi aukso. Ko ten važiuoti, jeigu nenori laimėti?“ – irkluotojas norėtų, kad sidabrinę medalių spalvą šį sezoną pakeistų aukščiausios prabos apdovanojimai.