Varžybos skaičiuoja trečią dešimtmetį
Pirmą kartą Senojo žemyno pirmenybes trumpame baseine Europos plaukimo federacija (LEN) nusprendė rengti 1996-aisiais.
Buvo nuspręsta, kad šios varžybos pakeis nuo 1991 metų kasmet rengtus tuometinius Europos plaukimo sprinto čempionatus. Sprinto pirmenybės, kurias sudarė 14 rungčių 50 ir 100 metrų nuotoliuose, rengtos keturis sykius: Gelzenkirchene (Vokietija, 1991), Espe (Suomija, 1992), Geitshede (Jungtinė Karalystė, 1993) ir Stavangeryje (Norvegija, 1994).
1996-aisiais pradėjus Europos pirmenybes varžybų tinklelis išsiplėtė iki 38 rungčių, į programą įtraukiant ir ilgesnių nuotolių distancijas. LEN pradėjo pirmenybių numeraciją, tad Kopenhagoje vyksiantis čempionatas bus jau devynioliktasis.
Ilgą laiką varžybos buvo rengiamos kiekvieną gruodį, bet 2013-aisiais nuspręsta čempionatui suteikti daugiau „svorio“ ir jį organizuoti kas dvejus metus.
Lietuvos atstovai yra praleidę vos du iš aštuoniolikos čempionatų. Mūsiškių nebuvo pirmajame 1996-aisiais, kuris vyko Rostoke, bei 1999-aisiais Lisabonoje.
Lietuvoje – krūva apdovanojimų
Neretai pajėgiausi planetos plaukikai sezono pabaigoje vykstančias varžybas neolimpiniame baseine yra linkę praleisti, tad pasireikšti šiuose čempionatuose turi jauni arba rečiau medalius tarptautinėje arenoje iškovojantys atletai.
Įspūdingą medalių skaičių yra surinkę ir Lietuvos plaukikai. Iš Europos čempionatų į Lietuvą yra parvežta net 17 įvairios prabos apdovanojimų.
Pirmoji kregždė buvo Darius Grigalionis, kuris jau antrajame čempionate Šefilde plaukdamas 100 metrų nugara pasidabino sidabro medaliu, nusileidęs tik vokiečiui Stevui Theloke.
Po dvejų metų panevėžietis jau sugrįžo su bronza iš Valensijos sėkmingai pasirodęs perpus trumpesnėje distancijoje. 50 metrų plaukiant nugara D.Grigalionis laimėjo bronzą ir 2002-aisiais Ryzoje.
D.Grigalionio pavardė žiniasklaidos puslapiuose skambėjo net ir panevėžiečiui baigus karjerą. Tik praėjus kuriam laikui paaiškėjo, kad į 2004-ųjų metų olimpines žaidynes prisidengęs juo pateko lietuvių kilmės plaukikas labai panašia pavarde Darius Grigaliūnas.
D.Grigalionio pavardė žiniasklaidos puslapiuose skambėjo net ir panevėžiečiui baigus karjerą.
Jis JAV plaukimo bendruomenei pateikė dokumentus su D.Grigalionio įvykdytais normatyvais, gavo vietą rinktinėje, bet liko tarp atsarginių.
Ši istorija į viešumą iškilo tik prieš dvejus metus, kai verslą su tuo pačiu amerikiečiu pradėjęs D.Grigalionis galiausiai „nusvilo“ – turėjo aiškintis dėl svetimo turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Iš viso Senojo žemyno prizininkais yra tapę šeši Lietuvos sportininkai (D.Grigalionis, Rolandas Gimbutis, Saulius Binevičius, Vytautas Janušaitis, Rūta Meilutytė ir Giedrius Titenis).
Aštuonių medalių kolekcininkas
Rekordininku derėtų laikyti V.Janušaitį. Buvęs premjero patarėjas sporto klausimais yra parvežęs beveik pusę visų šalies apdovanojimų – net aštuonis.
Tiesa, pačios aukščiausios prabos Vytauto kolekcijoje nėra, bet šiose pirmenybėse surinktas laimikių kraitis įspūdingas – šeši sidabro apdovanojimai ir dvi bronzos.
Plaukdamas 100 metrų kompleksiniu stiliumi V.Janušaitis dažniausiai likdavo už Slovėnijos plaukimo legendos Peterio Mankočo nugaros. Penkių olimpiadų dalyvis Europos čempionatą šioje distancijoje laimėjo net 10 kartų, o prizininku tapo net 14 metų iš eilės (1999–2012).
Dvigubai ilgesniame nuotolyje V.Janušaičiui niekaip nepavyko išlįsti iš karjeros piką išgyvenusio legendinio vengro László Cseho šešėlio.
25 metrų baseinas buvo tiesiog sutvertas Ramojaus Kalyčio auklėtiniui. Iškalbingas faktas, jog ant prizininkų pakylos olimpiniame baseine jam pavyko užkopti vos vieną kartą – 2008-aisiais bronziniame Eindhovene.
Sidabras, po trejų metų virtęs auksu
Čempiono titulas į Lietuvą pagaliau buvo parvežtas 2013-aisiais. „Auksiniais“ Rūtai Meilutytei metais varžovės kaunietei nusilenkė ir Herninge vykusiame žemyno čempionate.
Jame Rūta laimėjo 100 metrų krūtine varžybas bei kiek netikėtai iškovojo auksą 100 metrų kompleksinio plaukimo rungtyje.
Maža to, iš Danijos Lietuvos sportininkė parsivežė ir sidabrą, iškovotą 50 metrų plaukimo krūtine varžybose.
Tiesa, po kurio laiko ir šis apdovanojimas sublizgo auksinėmis spalvomis.
Tiek atrankos plaukime, tiek pusfinalyje ir finale mūsų sportininkę aplenkė Julija Jefimova, tačiau po kelių mėnesių rusė buvo diskvalifikuota dėl dopingo vartojimo.
Savo apdovanojimą R.Meilutytė gavo tik po trejų metų. Nors J.Jefimova turėjo grąžinti iškovotą apdovanojimą, Rusijos plaukikės atstovai arogantiškai pareiškė, kad medalis tiesiog dingo.
LEN atstovams teko gaminti naują apdovanojimą ir federacijos vadovas Paolo Barelli įteikė lietuvei jį tik 2016-ųjų gegužę.
Anot italo, pagaminti medalį iš naujo prireikė tiek laiko, nes apdovanojimą individualiai gamino tas pats menininkas.
Tarp 17 lietuvių apdovanojimų yra trys auksiniai, 7 sidabriniai ir 7 bronziniai. Visų laikų medalių rikiuotėje Lietuva yra 26-oje pozicijoje, o pirmauja Vokietija (137-128-108), Švedija (74-61-42) ir Rusija (67-66-70).
Iš Kopenhagoje startuosiančių mūrų rinktinės atstovų medalį savo kolekcijoje turi ir anykštėnas Giedrius Titenis.
Prieš dvejus metus Izraelio kurorte Netanijoje vykusiose pirmenybėse R.Meilutytė dėl traumos, patirtos nugriuvus nuo dviračio, nedalyvavo, tad Lietuvos vėliavą nešė G.Titenis.
Lietuvos rekordą pusfinalyje ir finale (57,02) gerinęs plaukikas 100 m krūtine varžybose iškovojo bronzą. Nedaug iki medalio mūsiškiui trūko ir perpus trumpesniame nuotolyje – penkta vieta ir taip pat Lietuvos rekordas (26,38).
| Metai | Vieta | Lietuviai | Medaliai |
|---|---|---|---|
| 1996 |  Rostokas (Vokietija) | - | - |
| 1998 |  Šefildas (Jungtinė Karalystė) | 5 |  D.Grigalionis |
| 1999 |  Lisabona (Portugalija) | - | - |
| 2000 |  Valensija (Ispanija) | 1 |  D.Grigalionis |
| 2001 |  Antverpenas (Belgija) | 5 | - |
| 2002 | Ryza (Vokietija) | 6 | R.Gimbutis, D.Grigalionis |
| 2003 |  Dublinas (Airija) | 6 | S.Binevičius |
| 2004 |  Viena (Austrija) | 12 | V.Janušaitis |
| 2005 |  Triestas (Italija) | 11 | V.Janušaitis |
| 2006 |  Helsinkis (Suomija) | 11 | V.Janušaitis |
| 2007 |  Debrecenas (Vengrija) | 8 | - |
| 2008 |  Rijeka (Kroatija) | 10 | V.Janušaitis |
| 2009 |  Stambulas (Turkija) | 7 | V.Janušaitis |
| 2010 |  Eindhovenas (Nyderlandai) | 6 | V.Janušaitis |
| 2011 |  Ščecinas (Lenkija) | 10 | - |
| 2012 |  Šartras (Prancūzija) | 5 | - |
| 2013 |  Herningas (Danija) | 11 |  R.Meilutytė |
| 2015 |  Netanija (Izraelis) | 7 | G.Titenis |
| 2017 | Kopenhaga (Danija) | 10 | - |
