Penktadienį mūsiškiai susigrums su Ukrainos rinktine, šeštadienį mūsiškių laukia čekų egzaminas, o sekmadienį – šeimininkai portugalai. Nė viena šio atrankos etapo komanda neiškrenta. Pagal užimtas vietas, kiekviena rinktinė gaus varžovą paskutiniame – trečiajame – atrankos etape, kuris bus žaidžiamas kitų metų vasario 17 d. ir kovo 3 d. tiek namuose, tiek išvykoje su viena iš 9-16 vietas 2016 m. Europos čempionate užėmusia komanda.
Tik užpernai, po 13 metų pertraukos, atkurtai šalies rinktinei ši atranka – nemenkas iššūkis. Dauguma rinktinės vandensvydininkų tokio lygio turnyre dalyvauja pirmą kartą, tačiau, pasak trenerio Nerijaus Papaurėlio, mūsiškiai padarys viską, ką gali, kad garbingai neštų Lietuvos vardą vandensvydžio pasaulyje.
– Europos čempionato atranka „ant nosies“. Tokio lygio turnyras net ir vienam iš labiausiai patyrusių Lietuvos trenerių – neeilinis. Turbūt jaudinatės, nerimaujat?
– Dveji metai po nacionalinės rinktinės „sugrįžimo“ prabėgo kaip viena diena. Per tą laikotarpį pradėjom intensyviau treniruotis ir dalyvauti įvairiose varžybose. Reguliariai žaidžiam atvirajame Baltarusijos čempionate, nuo praėjusių metų dalyvaujame ir Europos Nacijų taurės turnyre. Komanda, kuri ir taip buvo gana jauna, atjaunėjo dar labiau. Europos čempionato atrankoje būsime viena jauniausių komandų, kolektyve – ne vienas tokio rango varžybų debiutantas. Nerimo yra, bet kitaip nebūna, jei darai kažką rimtesnio tiek sporte, tiek gyvenime.
– Portugalija, Ukraina ir Čekija – tos rinktinės, su kuriomis teks susigrumti. Ar šių šalių vandensvydžio tradicija jums pažįstama?
– Su čekais ir portugalais jau teko rungtyniauti šiais metais. Čekijai draugiškame turnyre Lenkijoje sausį pralaimėjome 7:10, tačiau Nacijų taurės turnyre gegužę šventėme pergalę 11:3. Šiame turnyre čekai rungtyniavo įtartinai silpnai, gal turėjo kokių nors vidinių problemų. Nacijų taurės turnyre jie liko paskutiniai.
Portugalijai tame pačiame Nacijų taurės turnyre pralaimėjome 9:14. Šioje šalyje vandensvydis išgyvena pakilimą, pagrindiniai žaidėjai žaidžia įvairiuose Ispanijos klubuose. Išskirčiau labai gerą žaidėjų funkcinį parengimą – jau pirmame kėlinyje jie mus baudė žaibiškomis kontratakomis. Matėsi ir profesionali organizacija – keli treneriai, medicinos personalas. Organizuodami turnyrą namuose portugalai neabejotinai sieks pirmos vietos.
Ukrainos komandą, kuri po dalyvavimo Atlantos olimpiadoje susilpnėjo ir vėl bando sugrįžti į Europos elitą, sudarys dviejų pajėgiausių šalies klubų – Charkovo ir Lvovo – žaidėjai. Atskirus komandos narius pažįstame neblogai, tačiau su šalies rinktine nerungtyniavome jau senokai. Šiam turnyrui ukrainiečiai specialiai nesiruošė, tačiau neaišku, ar dėl finansinių problemų ar dėl kitų priežasčių. Tačiau jų komandoje daug patyrusių žaidėjų. Tai – labai rimtas varžovas.
– Nė viena rinktinė iš šio atrankos etapo neiškrenta, tačiau kitame etape gaus varžovą, pagal užimtą vietą. Kokios rinktinės gali būti Lietuvos oponentės kitame etape?
– Manyčiau, kad ši atrankos sistema šiek tiek mažina sportininkų motyvaciją. Tiesa, kuo aukštesnę vietą pavyktų užimti grupėje, tuo žemesnės vietos komandą gautume atkrintamosiose varžybose – paskutiniame atrankos etape. Potencialūs mūsų varžovai yra Prancūzija, Rumunija, Vokietija, Olandija, Slovakija, Gruzija, Malta ir Turkija. Šios rinktinės 2016 m. Europos čempionate užėmė 9-16 vietas.
– Pasiruošimas čempionato atrankai vyko geografiškai plačiai – ir Graikijoje, ir Berlyne, ir Minske, ir Elektrėnuose... Kokios naudos davė toks intensyvumas?
– Iki šiol dažniausiai turėdavome finansinių sunkumų ruošiantis svarbioms varžyboms, tačiau šį kartą naujoji Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos vadovybė sudarė visas galimybes rimtam pasiruošimui – net ir tada, kai Vilniuje nebeliko baseino. Juk net 11 rinktinės žaidėjų – iš Vilniaus. Tačiau blogiausia, kad visi žaidėjai, išskyrus Vokietijoje rungtyniaujantį rinktinės kapitoną Janą Bakulo, yra mėgėjai ir nebuvo pasiruošę profesionaliai darbuotis. Vieni – dėl užimtumo darbuose ar moksluose, kiti – dėl silpnoko fizinio ar psichologinio pasiruošimo. Tai yra problema, todėl jeigu norime konkuruoti su stipresnėmis komandomis, turime ją spręsti. Vis dėlto, neabejoju, kad pasiruošimo cikle įgyta patirtis pravers mūsų jaunai komandai tiek Portugalijoje, tiek ir kituose turnyruose.
– Turbūt visos dvikovos bus nemenkas išbandymas ne tik rinktinės žaidėjams, bet ir treneriams. Ko galima tikėtis?
– Neabejoju, kad vyrai atiduos visas jėgas ir pademonstruos savo geriausią žaidimą. Tokie turnyrai visada traukia į priekį tiek komandą, tiek visą šalies vandensvydį. Kalbėjomės su vyrais, keliame ir konkrečius tikslus: minimalus – iškovoti vieną pergalę, maksimalus – susikauti dėl pirmų dviejų vietų.