Praėjo metai, kai R.Meilutytė nebėra profesionali plaukikė, o paprasta moksleivė Kaune.
Pastaraisiais metais ji gavo progą padaryti tai, ko neturėjo nuo paauglystės, kai Plimute įsibėgėjo plaukimo karjera.
Būdama 23-ejų R.Meilutytė vėl gyvena jauno žmogaus gyvenimą, vengia didesnio visuomenės dėmesio ir ruošiasi mokslų baigimui suaugusių ir jaunimo mokymo centre.
Olimpinė čempionės pomėgis fotografijai trunka ilgiau nei truko darbas Kauno savivaldybėje, kur ji atsiliepė į Visvaldo Matijošaičio tėvišką kvietimą, bet ir turėdama darbų laisvę mero patarėjos pareigas pernai ji ėjo tik kelis mėnesius.
Lietuvos plaukimo federacija irgi bandė įtraukti R.Meilutytę į savo projektus, bet nesėkmingai. Nei sporto valdininkės, nei vaikų plaukimo mokymo ambasadorės vaidmuo nesudomino Rūtos, didžiąją dalį viso savo gyvenimo dariusios tai, kas jei sekėsi labai gerai, – tai plaukti.
Prieš pandemiją ir baseinų uždarymą ji plaukiojo savo malonumui.
Nors nesitreniravo stipriai, su plaukike bendravę žmonės matė ženklų, kad ji gali sugrįžti.
„Susidarė įspūdis, kad ji to nori“, – sakė vienas su R.Meilutyte ne kartą bendravęs asmuo.
R.Meilutytės parašyti laiškai Tarptautinei plaukimo federacijai prašant sutrumpinti diskvalifikacijos terminą nuo dvejų metų iki metų, kad liktų šansas įšokti į Tokijo olimpines žaidynes, nebuvo išpildyti.
Bet jie irgi rodė, kad plaukikė nesudegino tiltų.
„Aš nesu uždėjus taško visiškai ir pasakiusi: viskas jau, – vieninteliame per metus duotame interviu LRT televizijos laidai „Gyvenimo spalvos“ pernai rugpjūtį sakė R.Meilutytė. – Bet šiuo metu dar tos mintys negrįžo. O jeigu grįš, atsiras motyvacija, noras, troškimas – kodėl ne.
Gal tas priverstinis poilsis ir padės kitaip pamatyti viską, bet šiaip aš stengiuosi nieko nespausti, negreitinti.“
Tad, jei R.Meilutytė nuspręstų sugrįžti, – kokie būtų jos šansai?
Olimpinio traukinio laikas pasikeitė – ar įmanoma įšokti?
Pandemija persuko pasaulio sporto laikrodžius ir dabar atrodo, jog 2020-ieji plaukikams virto pasirengimo metais 2021-iesiems.
R.Meilutytės dvejų metų diskvalifikacijos laikas sutiksės 2021 metų liepos 20 dieną, – tris dienas prieš, kai prasidės dėl pandemijos nukeltos olimpinės žaidynės Tokijuje.
Tačiau plaukti žaidynėse Japonijoje 2021 metų liepos 23 – rugpjūčio 8 d. ji negalės.
„Olimpinės atrankos normatyvus reikia įvykdyti likus bent mėnesiui iki žaidynių, – sakė po pandemijos į plaukimo treniruotes Radviliškio baseine grįžęs Giedrius Titenis, kuriam pačiam trūksta sekundės dalių iki olimpinio normatyvo. – Atrodo, kad olimpinis traukinys Rūtai jau nuvažiavęs.“
Tai patvirtino ir Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentė Ilona Judita Zuozienė.
Kai kurios šalys gauna vardinius kvietimus į olimpines žaidynes, bet jie dalinami gerokai žemesnio lygio plaukikams nei olimpinė čempionė.
I.J.Zuozienės teigimu, Tarptautinė plaukimo federacija be normatyvų olimpinius kelialapius suteikti gali tik toms šalims, kurių nė vienas plaukikas nėra įvykdęs olimpinio normatyvo.
„Jei šalis turi bent vieną aukšto lygio plaukiką, tokios galimybės nebėra“, – sakė Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentė.
Lietuva gal ir galėtų viltis vardinio kvietimo kitose sporto šakose, bet ne plaukime – per pastarąjį dešimtmetį Danas Rapšys, G.Titenis, Simonas Bilis ir R.Meilutytė ne po kartą lipo ant elitinių plaukimo varžybų garbės pakylų, o Andrius Šidlauskas, Agnė Šeleikaitė ir Kotryna Teterevkova pasižymėjo trofėjais aukšto rango jaunimo pirmenybėse.
I.J.Zuozienė pastebėjo, kad mažytė galimybė R.Meilutytei suspėti į olimpines žaidynes būtų, jei jos darsyk būtų perkeltos dėl pandemijos.
Tačiau tai beveik nerealu – Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomasas Bachas šią savaitę patvirtino, kad jei Tokijo olimpinės žaidynės neįvyks kitų metų vasarą, jos neįvyks niekada – dėl didelių nukėlimo kaštų, kitų sporto šakų čempionatų tvarkaraščių jos būtų atšauktos, o kitos olimpinės žaidynės vyktų 2024 metais Paryžiuje.
Amžius tėra tik skaičius
Jei R.Meilutytė nuspręstų sugrįžti, ji būtų konkurencinga ir po 2021 metų, – įsitikinę 15min kalbinti plaukimo specialistai.
„Plaukikų amžiaus intervalas šiais laikais labai platus – nuo 15 iki 35 metų“, – sakė socialinių mokslų daktarė, docentė I.J.Zuozienė.
„Sporte amžius nebėra didelis rodiklis, – pabrėžė ir vyriausias Lietuvos plaukimo rinktinės narys 30-metis G.Titenis. – Tai Sovietų Sąjungos laikais sportininkus pražudydavo dar iki 22 metų (1980 metų olimpinė čempionė Lina Kačiušytė karjerą baigė 20-ies, – red.). Tačiau dabar kita metodika, kiti treniravimosi būdai, kitas atsigavimas, – sakė vyriausias Lietuvos plaukimo rinktinės narys 30-metis G.Titenis. – Amžiaus riba išsitrynė.
Aišku, būdamas 60-ies su jaunimu nepasivaržysi, fiziniai duomenys nebus lygūs. Bet vyresni plaukikai turi savų pranašumų – patirtis, įtampos suvaldymas svarbiausių startų metu.“
Būta įspūdingų sugrįžimų
Noras treniruotis R.Meilutytei ėmė blėsti 2019 metų pradžioje, kai Los Andžele jos tuometinis treneris Dave'as Salo nebesulaukė lietuvės treniruotėse.
2018 metais ji dar pildė savo gausią trofėjų kolekciją, nors varžybos klostėsi permainingai – Rūta laimėjo Europos čempionato sidabrą 100 m krūtine ir pasaulio čempionato 25 metrų baseine sidabrą 50 m krūtine sprinte, bet nesulaukė sėkmės kitose rungtyse.
Nors 2018 metais ji ketvirtą kartą išrinkta geriausia Lietuvos metų sportininke, plaukimo specialistai pastebėjo, kad svarbiausias varžybas Rūta pasitiko būdama ne idealios sportinės formos – paskelbusi apie karjeros pabaigą ji pati pripažino apie seniai jaustą motyvacijos trūkumą, dėl kurio jai stigo atidumo ir pildant sportininkams privalomas buvimo vietas antidopingo specialistams. Diskvalifikacija buvo skausminga, bet ieškojimų kelyje R.Meilutytę supę žmonės jautė, kad tai buvo ir savotiškas palengvėjimas.
Bet tai nereiškė, kad ji negalėtų grįžti į lenktynes vandenyje tokia pati kaip buvo.
Atradusi motyvaciją R.Meilutytė rastų ir daug pavyzdžių, kad plaukime galima daug pasiekti būnant dar vyresnio amžiaus.
Penkiose olimpinėse žaidynėse startavusi amerikietė Dara Torres dusyk grįžo į sportą, o po motinystės pertraukos paskutinėse savo žaidynėse 2008 metais iškovojo tris sidabro medalius plaukdama laisvuoju stiliumi būdama 41-erių metų.
Nedaug trūko, kad būdama 45-erių ji būtų prasilenkusi su tuomet 15-mete R.Meilutyte Londono olimpinėse žaidynėse, bet tąsyk JAV atrankoje D.Tores liko ketvirta, per plauką nuo olimpinio kelialapio.
Amerikietis Anthony Ervinas paskelbė apie karjeros baigą būdamas 22-ejų, aukcione pardavė savo olimpinį medalį, bet po dešimtmečio grįžo į baseiną – 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, praėjus 16 metų nuo savo pirmojo olimpinio aukso, jau būdamas 35-erių A.Ervinas darsyk tapo olimpiniu čempionu, laimėjęs 50 m laisvuoju stiliumi finalą.
Jis tapo vyriausiu asmeninės plaukimo rungties olimpiniu čempionu aplenkęs garsųjį tautietį Michaelą Phelpsą, kuris darė poros metų pertrauką prieš savo penktąsias olimpines žaidynes Rio de Žaneire, kur dar kartą atsisveikino su sportu, laimėjęs 5 aukso medalius.
Ir R.Meilutytės plaukimo krūtine varžybose iki šiol tarp favoričių yra vyresnės plaukikės – 28 metų rusė Julija Jefimova ir 31 metų jamaikietė Alia Atkinson.
„Amžius gal labiau atsiliepia ne tiek plaukimo būdui, kiek nuotoliui, – sakė I.J.Zuozienė. – Vyresni plaukikai aukštesnių rezultatų pasiekia sprinte, nes jėgos savybės vyrams įprastai auga iki 28-erių, moterys jėgos piką pasiekia porą metų anksčiau.
Sprinto plaukimo ir siejami su jėgos išlavinimu, vyresni plaukikai turi kitaip treniruotis, kiek mažesniais krūviais. O ilgesni nuotoliai labiau tinka jaunesniems sportininkams, turintiems daugiau aerobinės ištvermės.“
R.Meilutytės amžius leidžia jai neskubant ieškoti sprendimų.
„Ji turėtų daug šansų net ir po šešerių metų, – įsitikinęs G.Titenis. – Rūta – talentinga, užsispyrusi. Viskas priklauso nuo noro.“
