25 metrų baseine Kanadoje aukso ir bronzos medalius laisvuoju stiliumi laimėjęs plaukikas sukėlė bangų prieš Lietuvos sporto apdovanojimus.
23 metų plaukikas prieš pasaulio pirmenybes buvo nominuotas metų Proveržio kategorijoje, bet joje laimėjo baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas.
Sporto apdovanojimų taryba, sudaryta iš sporto funkcionierių, perkėlė S.Bilį į metų Pergalės nominaciją, kurioje jis ir nugalėjo.
Kita vertus, S.Bilis nebuvo įtrauktas tarp trijų geriausių Lietuvos sportininkų, tarp kurių Aurimas Didžbalis įveikė kitą sunkiaatletį Žygimantą Stanulį ir kanojininką Henriką Žustautą.
Regis, tai mažiausiai buvo svarbu S.Biliui, kuris tiesiog džiaugėsi galimybe sugrįžti į namus ir pabūti kelias dienas su artimaisiais. Šiaurės Karolinos universitete studijuojantis sportininkas antradienį parskrido namo, o penktadienį jau keliaus atgal į Jungtines Valstijas, kur treniruojasi ketverius metus ir studijuoja mokslo technologijų pritaikymą žmonijai.
– Buvo svarstymų, kad esate vertas būti tarp trijų geriausių Lietuvos sportininkų. Ką apie tai manote? – 15min paklausė S.Bilio.
– Aš apie tai negalvojau, tai ir komentuoti negaliu. Nežinau, kiek kiti sportininkai įdeda darbo, todėl nežinau, kuris galėtų būti geriausias. Nesu bandęs kitų sporto šakų, nežinau kaip sunku pasiekti pergalių jose.
Vienose sporto šakose sunkiau olimpinėse žaidynėse, kitose sporto šakose galbūt mažiau žmonių, kitose – daugiau. Ir populiarumas skiriasi. Sunku komentuoti.
– Pasaulio plaukimo visuomenė prastai sutiko Juliją Jefimovą olimpinėse žaidynėse. Lietuvoje metų sportininku išrinktas Aurimas Didžbalis, kuris taip pat yra turėjęs problemų dėl dopingo. Ką apie tai manote?
– Aš į skandalus per daug nesigilinu. Nežinau kiek leidžiama, kiek ne. Meldoniumas buvo uždraustas nuo 2016 metų sausio, bet jis kažkaip buvo užsilikęs J.Jefimovos organizme. Nesu specialistas.
– Jūsų proveržis vis tiek buvo įspūdingas, tiek olimpinėse žaidynėse, tiek pasaulio čempionate. Kaip pats aiškinate tokį pakilimą?
– Ketverių metų darbo etapas. Buvo tikslas dirbti ketverius metus olimpinėms žaidynėms. Galiausiai ir po jų pavyko pasirengti, atsipalaiduoti ir sėkmingai startuoti pasaulio čempionate. Dabar galiu pasakyti, kad darbas atsipirko.
– Pasaulio čempionate plaukiant 50 metrų jums pavyko pagerinti Raimundo Mažuolio rekordą, kuris laikėsi 22 metus. Ką tai reiškia jums?
– Labai daug – dabar man priklauso visi keturi šalies rekordai – po du trumpame ir ilgame baseine.
Tie rekordai buvo pasiekti, kai tebuvo vieneri metai. Net pačiam keista. Kartu ir smagu, kad nubrėžiau naują žymę, kurią dabar turės pagerinti jaunesni plaukikai.
– Ar jūsų neįžeidė tai, kad pasiekimus pasaulio čempionate buvo kalbama pabrėžiant, jog jie pasiekti neolimpiniame baseine?
– Pats žinau, kad neolimpiname. Tačiau tai nereiškia, kad tai buvo lengva pasiekti. Kad ir kokio ilgio būtų baseinas, varžovų – daug ir jie yra greiti.
Kad ir kokio ilgio būtų baseinas, varžovų – daug ir jie yra greiti.
Kas ką pasakė, aš nesureikšminu. Nelabai apie tai galvoju.
– Kuriame baseine – 25 ar 50 metrų jaučiatės geriau?
– Treniruojuosi trumpame baseine, kuris yra dar šiek tiek trumpesnis nei 25 metrų, nes matuojamas jardais. Gal todėl ir geriau jaučiuosi trumpame baseine. Reikia pasitreniruoti, kad taip pat gerai plaukčiau ir ilgame baseine.
– Ar laimėjus medalius pasaulio čempionate sulaukėte daugiau dėmesio Šiaurės Karolinos universitete?
– Komandos draugai džiaugiasi manimi, dėl to smagu. Visi universiteto sportininkai – imtynininkai ir kiti priėjo, paspaudė ranką. O kiti studentai – jų tiek daug, kad ne visi domisi sportu ir žino.
– Kaip pasikeitė jūsų ritmas šiais metais, kai po ketverių metų nebegalite varžytis už universiteto komandą?
– Negaliu lenktyniauti, bet galiu treniruotis. Kartais mano treneris išvyksta su komanda į varžybas, tačiau iš viso plaukimo trenerių yra šeši – visada kažkuris pasilieka.
– Kokie esminiai skirtumai treniruotis Lietuvoje ir JAV?
– Žinoma, baseinai ir treniruočių salės geresnės Amerikoje. Mano trenerio darbo metodai kitokie – mes susitelkėme sprintui ir tai tikriausiai prisidėjo prie sėkmės. Anksčiau plaukdavau ir 200 metrų, ir 400 metrų, o dabar tik 50 ir 100 metrų.
– Rūta Meilutytė šiuo metu yra apsisprendimo kryžkelėje, svarsto galimybę persikelti į Jungtines Valstijas. Ką patartumėte Rūtai?
– Kalbėjau su ja apie tai. Rūta pati nežino, o aš pasiūliau taip: „Išbandyk visus variantus, o tada išsirink tą, kuris labiausiai patiks, kur jausiesi laiminga. Jei galvoji, kad būsi laimingesnė Kaune, – lik Kaune. Jei išvažiuosi į JAV, išbandyk kelias komandas ir pažiūrėsi, kur yra geriau. Jei ten patiks, lik ten“. Tai bus jos sprendimas. Aš galiu patarti, bet galutinis sprendimas bus jos.
– Pats Jungtinėse Valstijose jaučiatės gerai, ar ne?
– Labai gerai. Mano rezultatai gerėja, treneris Toddas DeSorbo – patenkintas, turiu su kuo treniruotis, sąlygos labai geros.
Liko pusė metų mokytis, o paskui galvoju likti ir toliau treniruotis. Su treneriu tinkame vienas kitam – ir pajuokaujame, ir dirbame. Labai gerai derame vienas prie kito.
Pagrindiniam treneriui padeda ir kiti. Be to, turime stiprią komandą. Joje yra ir olimpinis čempionas, plaukęs 4 po 100 m estafetę už JAV rinktinę. Smagu, kai yra žmonių, su kuriais gali palenktyniauti. Dar yra du Danijos plaukikai, dalyvavę olimpinėse žaidynėse. Per treniruotes jie yra draugai, bet baseine tampa varžovais. Mes taip stumiame vienas kitą į priekį.
Tikrai ten norėčiau likti iki Tokijo olimpinių žaidynių.
Tikrai norėčiau likti JAV iki Tokijo olimpinių žaidynių.
– Kas bus jūsų taikiniu kitais metais?
– Labai norėčiau medalio pasaulio čempionate, kuris kitąmet vyks Vengrijoje 50 metrų baseine. Noriu parodyti, kad moku plaukti ne ne tik trumpame, bet ir ilgame baseine.
