Kol vyko NCAA studentų varžybos, L.Thomas vieną po kito atmetė interviu prašymus. Ji atsidūrė dėmesio centre varžybų Atlantoje metu kovo mėnesį, tada imta kalbėti apie translyčių dalyvavimą moterų plaukimo turnyruose.
„Didžiausia klaida, manau, buvo kalbėjimas apie priežastį, kodėl įvykdžiau savo pokytį. Žmonės sako „štai, ji pasikeitė lytį, kad turėtų pranašumą ir galėtų laimėti“. Aš ją keičiau, nes noriu būti laiminga, noriu būti savimi“, – kalbėjo amerikietė.
L.Thomas plaukė vyrų varžybose trejus metus, o vėliau po metų prisijungė prie moterų komandos.
Ji atsidūrė JAV žiniasklaidos centre po pasirodymo varžybose 2021-ųjų gruodį, kuomet užfiksavo du šalies geriausius laikus plaukdama laisvuoju stiliumi.
Lytį pasikeitusios plaukikės sėkmė sukėlė kritikos bangą, kurią siūbavo komandos draugės, varžovės iki kiti plaukimo bendruomenės nariai. Taip pat ir Riley Gaines, kuri atplaukė tokiu pačiu laiku su L.Thomas 200 metrų nuotolyje ir pasidalino penktą vietą.
„Ką mes bandome ginti? – klausė R.Gaines interviu ABC. – Jei mūsų prioritetas yra sąžiningumas, kuris sporte privalo būti, kodėl mes taip koncentruojamės į vieną žmogų ar mažą žmonių grupelę?“
L.Thomas vardas buvo linksniuojamas, kuomet įstatymų leidėjai šalyje pristatinėjo pataisas, kurios ribotų translyčių sportininkų dalyvavimą varžybose. Taip, kaip teigė taisyklių rengėjai, siekiama apsaugoti moterų sportą.
„Translyčių moterų varžymasis moterų varžybose nekelia jokios grėsmės visam moterų sportui. Translytės yra mažuma, žvelgiant į visą sportininkių visumą. NCAA taisyklės, numatančios translyčių dalyvavimą moterų varžybose, galioja jau daugiau nei 10 metų. Ir mes tikrai nematome translyčių dominavimo“, – ESPN kalbėjo L.Thomas.
Sportininkė pasakojo, kad pradėjo hormonų terapiją 2019-ųjų gegužę, o vėliau patyrė stresą, jai pablogėjo psichologinė būsena. Galiausiai ji suprato, kad plaukikės karjera – baigta.
NCAA taisyklės nurodo, kad hormonų terapiją, norint varžytis su moterimi, reikia atlikti bent 12 mėnesių. Kuomet L.Thomas pradėjo savo sezoną 2021-ųjų lapkritį, jos hormonų terapija tęsėsi jau 30 mėnesių.
Vėliau taisyklės buvo griežtinamos kai kuriose sporto šakose, bet ir tai patiko ne visiems.
„Mes visada ieškome sprendimo, kuriuo laimėtų visi, – kalbėjo 60-metė triskart olimpinė čempionė Nancy Hogshead-Makar. – Tačiau kai kalbame apie translyčių įtraukimą į moterų kategoriją, turime prioritetu laikyti teisingumą biologinėms moterimis. Pusę pasaulio žmonių sudaranti kategorija turi būti apginta. Tik tada galime kalbėti apie galimybes įtraukti translytes ar translyčius, tačiau tik tokiais būdais, kuriais būtų gerbiami visi ir nebūtų skriaudžiamos biologinės moterys.“
L.Thomas nepatinka bandymai atskirti moteris ir translytes moteris.
„Jei sakysi, pavyzdžiui, kad translytės gali varžytis, tačiau negali laimėti ar turi plaukti papildomame takelyje... Tai labai išskirtų translyčius asmenis. Tai nesuteikia vienodos pagarbos, vienodų galimybių“, – teigė L.Thomas.
„Translytės moterys yra moterys“, – pridūrė ji.
L.Thomas baigė universitetą ir tęs mokslus teisės mokykloje, ji planuoja koncentruotis į žmogaus teises ir viešąjį interesą.
Galiausiai L.Thomas buvo paklausta, ar ji vėl leistųsi per tokią pačią kelionę, jei žinotų, kiek pykčio bus nukreipta jos adresu.
„Sakyčiau, kad taip. Galėjau sportuoti tai, ką mėgstu, būdama tikrąja savimi“, – tikino L.Thomas.
