Nuo tada, kai po 2016 olimpinių žaidynių išsiskyrė jo keliai išsiskyrė su Rūta Meilutyte, J.Ruddas vadovauja Airijos plaukimo rinktinei.
Su airiais jis turi ambicingų planų 2020 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse, galbūt net panašiai sėkmingų, kaip 2012 metais Londone.
Tada trejus metus J.Ruddo Plimuto baseine treniruota R.Meilutytė būdama 15-os išniro plaukimo elite su olimpiniu aukso medaliu ant kaklo.
Treniruojant Anglijos plaukimo specialistui lietuvė iškovojo visus įmanomus titulus ir pagerino planetos rekordus, kurių vienas – 100 m krūtine trumpajame (25m) baseine laikosi iki šiol.
Praleidęs su Rūta marias laiko J.Ruddas dar labiau stebisi tuo, kas nutiko šį pavasarį – dopingo kontrolieriai trečią kartą per dvylika mėnesių nerado plaukikės nustatytoje vietoje. Dėl to Los Andžele nuo 2018 metų įsikūrusiai Lietuvos plaukikei gresia diskvalifikacija metams arba dvejiems. Tačiau tai neatrodo svarbiausia J.Ruddui.
- Kaip jūs reagavote į informaciją, kad R.Meilutytė tris kartus per dvylika mėnesių prasilenkė su dopingo kontrolieriais? – 15min paklausė J.Ruddo.
– Aš buvau labai nustebęs, šokiruotas šių naujienų. Kartu mes dirbome septynerius metus. Per tą laiką ji buvo tikrinta daugybę kartų. Ji visada buvo labai gerai organizuota pildant sportininkams privalomą anketą ir nurodant savo buvimo vietą. Niekada nebuvo jokių problemų su testais, ji visą laiką būdavo reikiamoje vietoje, reikiamu laiku.
Žinant, kaip kruopščiai ji pildydavo sistemą, dabartiniai įvykiai atrodo visiškai nebūdingi jos charakteriui.
Aš nekalbėjau su ja pastaruoju metu. Tačiau šios naujienos mane labai nustebino, nes tai jai tiesiog nebūdinga.
– Ar jums buvo žinomi Rūtos planai? Ji beveik nekalbėjo viešai pastaraisiais mėnesiais ir tik jos treneris Jungtinėse Valstijose Dave'as Salo pareiškė, kad nuo gruodžio ji beveik nesitreniravo.
– Tai taip pat mane nustebino. Aš buvau suplanavęs kelionę į Lietuvą pernai pavasarį, kai buvau pakviestas į dokumentinio filmo apie ją pristatymą, bet mano skrydžio laikas buvo pakeistas ir aš negalėjau atvykti.
Paskui planavau vykti į pasaulio pirmenybes Kinijoje praėjusį gruodį, kur startavo Rūta, bet neiškeliavau, nes turėjau būti Japonijoje, kur rūpinausi Airijos plaukikų olimpinio pasirengimo reikalais.
Tikėjausi su ja išgerti kavos ir pasikalbėti, bet tuos du kartus nepavyko. Pastarąjį sykį Rūtą buvau sutikęs pernai rugpjūtį Europos pirmenybėse Glazge. Tada pasikalbėjome, bet labai trumpai – ji nieko nepasakė apie savo ateities planus.
Supraskite, kad tai ir nebėra mano reikalas. Turiu likti nuošalyje, nes ji dirbo su kitu treneriu ir man būtų neteisinga kišti nosį. Man pačiam nepatinka, kai ankstesni treneriai pernelyg kišasi, o dabar aš pats esu tik buvęs jos treneris.
– Tačiau jūs gerai pažįstate Rūtą. Kaip manote, kodėl ji mažai kalba viešai, nekomentuoja ir dabartinės padėties, nors kartais gal būtų paprasčiau trumpai paaiškinti kai kuriuos dalykus savo gerbėjams, kurių Lietuvoje yra tiek daug?
– Aš galbūt taip ir padaryčiau, tačiau Rūta galvoja savaip. Galbūt jai reikia laiko atsitraukti nuo sporto, o tai padaryti pasirinko tylų būdą.
Aš tik manau, kad tai nėra susiję su praleistais testais. Nemanau, kad ji bandytų tyčia jų išvengti. Tai nebūdinga jos charakteriui. Visi žinome, kaip stipriai ji kalbėdavo apie dopingo problemas. Ji visada buvo aistringa kovoje su dopingu ir nemanau, kad šios vertybės galėjo pasikeisti. Manau, kad ji tiesiog pasirinko tylų būdą atsiriboti nuo to ir pagalvoti apie ateitį. O kai taip nusprendė, tyliai pasitraukė iš plaukimo pasaulio. Tokios mano mintys, nors aš nežinau visko tiksliai.
– Kaip manote, kodėl motyvacija prislopsta? Taip buvo po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, kai ji kelis mėnesius keliavo ir ilsėjosi, dabar jai irgi tėra 22-eji.
– Taip, tačiau sporte ji yra labai ilgai. Aukščiausio lygio sporte – irgi pakankamai ilgai.
Jei tai būtų plaukikas, kuris būtų iškilęs 20-ies ir sportavęs iki 27-erių metų, kalbėtume, kad jo karjera buvo gera, truko visus septynerius metus.
Rūta karjera prasidėjo, kai ji buvo kur kas jaunesnė.
Chronologiškai, nors skaičiai pase rodo, kad jai dar viskas prieš akis, plaukime ji jau yra ilgai. Matyt, dabar atėjo laikas nuspręsti, ar plaukimas vis dar jai skirtas, o galbūt gyvenime yra ir kitų dalykų, kurie jai atrodo svarbesni. Galbūt mes ją dar pamatysime plaukime, o galbūt ir ne. Rūta pati nuspręs. Ji turi viską apgalvoti. Tikriausiai ir dabar pranyko, kad galėtų viską ramiai apsvarstyti. O kai nuspręs dėl ateities, viską išsamiai paaiškins.
– Jei Rūta paskambintų jums ir paklaustų patarimo dėl ateities, ką jai atsakytumėte?
– Ji turi daryti tai, kas daro ją laimingą. Žinote, kai esi elitiniame sporte, jis tampa tarsi darbas. Tiesą sakant, tai ir yra darbas.
Jei nesate laimingas būdamas žurnalistu, susirasite kitą darbą. Ir jai yra taip pat. Jei ji nėra laiminga plaukime, ji suras kitą darbą. Lietuvoje ji yra labai žymi, visi ją labai gerbia. Rūta labai išmintinga – ji galėtų daryti daug ką.
Mano patarimas būtų labai paprastas – daryk tai, kas padarys tave laiminga. Ir nedaryk to, ko galbūt kažkas iš tavęs tikisi, bet tau nepriimtina. Klausyk savo proto ir širdies.
