Kanojų varžybose Agneta Andersson buvo laimėjusi labai daug apdovanojimų.
1984 metais Los Andželo olimpinėse žaidynėse ji 500 m varžybose iškovojo tris medalius, iš kurių du buvo aukso – vienas laimėtas asmeninėse varžybose, kitas – dvivietėje su Anna Olsson.
Nuo tada Švedijoje žmonės ją praminė „Auksine Agneta“.
1996 metais Atlantos žaidynėse A.Andersson laimėjo dar vieną olimpinį aukso apdovanojimą, šįkart 500 m kanoja rungtyje su Sussane Gunnarsson.
Pastaroji pasidalino brangiais prisiminimais ir prakeikė ligą, kuri pasiglemžė bendražygę.
„Agneta buvo ne tik stipri sportininkė, bet ir puiki draugė. Žinojome viena kitą nuo tada, kai man buvo 16 metų, o jai – 18. Pirmąjį mūsų medalį laimėjome 1981 pasaulio čempionate, o paskutinį – 1996 metais, – prisiminimais dalijosi S.Gunnarssson. – Mes daug praėjome drauge. Pastaruosius 20 metų jau bendravome be kanojos. Agneta kovojo iki pat pabaigos. Mano užuojauta keliauja Martinui ir Benjaminui. Eik velniop, vėžy.“
A.Andersson sirgo vėžiu ir mirė ligoninėje. Jos labiausiai gedi vyras Martinas Hunteris ir judviejų sūnus Benjaminas.
Olimpinėse žaidynėse – Los Andželo, Barselonos ir Atlantos ji laimėjo 7 medalius, iš jų tris aukso ir du sidabro. Pasaulio pirmenybėse švedė iškovojo net 11 medalių, taro jų vieną aukso (1993 m.).
