Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti
08 03

Olimpiečio širdis už mylimosios sėkmę plaka jau seniai: „Viktorija – mano kelrodis“

Viktorijai Senkutei kertant irklavimo finišavo liniją tribūnose buvęs Simonas Maldonis sušaukė taip, kad turėjo girdėtis kitame krante. „Jeeee, o, Dieve! – jis tryško emocijomis. – Eik tu sau!“. Tačiau širdyje S.Maldonis buvo ramus – savo starto Paryžiaus olimpinėse žaidynėse laukiantis baidarininkas kaip niekas kitas žino, kokį kelią nuėjo jo mylimoji iki olimpinės garbės pakylos ir kaip ji buvo pasiruošusi lenktynėse dėl medalio.

Per visą Lietuvą nusirito džiaugsmo bangos šeštadienio vidurdienį, kai Viktorija Senkutė padovanojo šaliai pirmą medalį olimpinėse žaidynėse Paryžiuje.

Meilės mieste vykusiose irklavimo varžybose vieno žmogaus širdis turėjo plakti tankiau nei kitų.

Simonas Maldonis vienas pirmųjų pribėgo bučiniu pasveikinti savo mylimosios, kuri vienviečių valčių lenktynėse laimėjo bronzą.

Prieš šešerius metus Trakuose užgimusi irklo meistrų draugystė yra praplaukusi per neramius vandenis, jų abiejų karjeros takai anaiptol nebuvo vien džiaugsmo purslų taškyti.

Tačiau dabar jie abu sulaukė debiuto olimpinėse žaidynėse.

Iš Daugų kilęs 31 metų S.Maldonis ruošiasi kitą savaitę vyksiančioms keturviečių baidarių lenktynėms, kuriose startuos su savo broliu Mindaugu Maldoniu, Artūru Seja ir Ignu Navakausku.

28 metų trakiškė V.Senkutė, atstovaujanti Klaipėdos sporto centrą, savo fantastišką pasirodymą baigė, padovanojusi pirmą medalį vienvietėje valtyje per Lietuvos irklavimo istoriją.

Šeštadienį ji su irkluotojais kaip tik išsikraustė iš viešbučio, į kurį tą pačią dieną persikraustė baidarininkai, bet liks žaidynėse iki pabaigos ir jau pati iš tribūnų sirgs už savo širdies draugą, kaip jis sirgo už ją.

– Simonai, stebint mylimosios startą emocijos tikriausiai šokinėjo kalnais?

– Šįkart kaip tik buvo atvirkščiai – buvau labai ramus. Turbūt dėl to, kad stebint jos startus nuo pat pirmųjų plaukimų atsirado nuojauta, kad viskas eina taip, kaip priklauso.

Kipro Štreimikio nuotr./Viktorija Senkutė
Kipro Štreimikio nuotr./Viktorija Senkutė

Įprastai dėl kitų jaudinuosi labiau nei dėl savęs, bet šįkart buvo ramybė ir užtikrintumas.

– Ar pavyko išlaikyti ramybę net stebinti finišą?

– Intriga laikėsi iki paskutinių metrų, bet irklavimas tokia sporto šaka, kad matai tendenciją ir supranti, kada varžovės artėja, o kada tolsta. Aš mačiau, kad persvara didėja, tik reikėjo užtvirtinimo.

– Iškart po bronzos laimėjimo pasveikinote Viktoriją – ar čia tas atvejis, kai pačiam reikės ruošti ir šventinę vakarienę?

– Taip toli dar negalvoju (juokiasi). Paties laukia atsakingas startas, tai mąstau kiek nustumti šventines emocijas ir palikti Viktorijai jas išgyventi ir džiaugtis.

Pats stengiausi šiandien susirinkti gerą emociją, bet labai ilgai džiaugtis negaliu, nors ir norėčiau. Reikia susivaldyti ir pasilikti energijos mūsų komandos startui.

– Tada ir olimpiniame kaimelyje turbūt kurį laiką nebūsite kartu?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas
Reklama
Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu
Reklama
Kokias tvoras ir kodėl šiemet renkasi namų savininkai?