Kada daugiau, jei ne dabar. Plaukimas Lietuvoje pastaraisiais metais išgyvena tokį bumą, kokio dar nebuvo niekada. Nors ryškiausios šalies sporto žvaigždės Rūtos Meilutytės fenomenas plaukimo takelyje didžiausiuose renginiuose kiek apslopo, vis veržliau į dienos šviesą veržiasi kiti mūsų šalies sportininkai.
Lietuva turi nemenką būrį atletų, kurie jau dabar yra pajėgūs kovoti su pajėgiausiais planetos plaukikais ir neabejotinai sutrauktų pilnas arenas, jei Lietuvoje tokios pirmenybės įvyktų. Bet ar tai įmanoma ir kokia būtų tokio renginio kaina?
Mobilus baseinas arenoje
Šiomis dienomis drąsūs danai Europai įrodinėja tai, apie ką neretai pasišnabždama ir Lietuvoje.
Nors toks renginys Danijoje vyko ir prieš ketverius metus kur kas kuklesniame Herningo miestelyje šalies viduryje, „Royal“ arenos transformacija iš didžiausios valstybėje koncentrų salės į baseiną sulaukė didžiulio vietos žiniasklaidos dėmesio.
Praėjo vos kelios valandos po to, kai čia pasirodymą surengė nesenstantys vokiečių rokeriai „Scorpions“, o arenoje jau plušo darbininkai montuodami milžiniškas konstrukcijas, kurios po kelių dienų virto gražuoliu baseinu.
Pasaulinę muzikos sceną paversti pasaulinio lygio baseinu – tokį ambicingą tikslą išsikėlė šio Europos čempionato organizacinės grupės vadovas Madsas Bangas Aaenas.
„Pagrindinį ir treniruočių baseinus turėjome sumontuoti greičiau nei per dešimt dienų, tad pamainomis dirbome beveik be poilsio“, – teigė organizatorius.
„Royal“ arenos baseiną statė apie 30 žmonių brigada. Dar apie dvidešimt darbuotojų įrenginėjo aukštesnę nei 2 metrų pakylą, kurioje ir buvo „įleistas“ baseinas.
Daugiafunkcio pastato statybos darbai buvo pradėti 2013-ųjų birželį ir truko beveik ketverius metus. Penkių architektūros kompanijų kūrinyje vyrauja šiaurietiškas dizainas.
Sporto renginių metu „Royal“ arena talpina apie 13 tūkst. žiūrovų, organizuojant koncertus galima parduoti apie 16 tūkst. bilietų.
Vasario mėnesį areną keturiais fantastiškais pasirodymais pakrikštijo „Metallica“, o šią savaitę Europos plaukimo čempionate gauna ir pirmąjį sportinį krikštą.
Turėjo suktis iš padėties
5,7 mln. gyventojų turinčioje Danijos karalystėje „Royal“ arenos iškilimas – ilgai lauktas reiškinys.
Didžiausia uždara arena šioje šalyje yra Kopenhagos „Parken“ stadionas uždaromu stogu, kuris talpina 38 tūkst. žiūrovų, bet mažesnės, kompaktiškesnės salės, kurioje galėtų sutilpti 10–20 tūkst. aistruolių, danai ilgai neturėjo.
Arčiausiai Kopenhagos tokia arena buvo Malmės mieste Švedijoje. „Malmö Arenoje“ 2013-aisiais vyko Eurovizijos dainų konkursas, keli dideli sporto renginiai.
Tris kartus Euroviziją laimėję danai pastarąjį kartą šią šventę savo šalyje priėmė 2014-aisiais.
Sunku įsivaizduoti, bet tuo metu organizatoriams teko sukti galvas dėl panašių problemų, apie kurias buvo mėgstama pasvaičioti ir Lietuvoje – kur reikės organizuoti šią šventę.
Sunku įsivaizduoti, bet tuo metu organizatoriams teko sukti galvas dėl panašių problemų, apie kurias buvo mėgstama pasvaičioti ir Lietuvoje – kur reikės organizuoti šią šventę.
Sukantis iš padėties, išeitis buvo rasta. Šventė vyko „B&W Hallerne“ – buvusiame pramoniniame komplekse. Bet jo pavertimas pasauline muzikos scena kainavo pernelyg brangiai.
Dauguma sporto renginių šalyje buvo organizuojama „Brøndby Hall“ arba „Ballerup Super Arenoje“, bet jos buvo per mažos, o „Parken Stadium“ – pernelyg didelis norint organizuoti tokius renginius, kaip Eurovizija, rankinio ar ledo ritulio pasaulio čempionatai, FINA planetos plaukimo pirmenybės, „Cirque du Soleil“ pasirodymai.
Tiesa, Europos plaukimo čempionato metu dėl sudėtingesnių nei įprastai ir specifinių baseino įrengimo konstrukcijų tribūnose esančių kėdžių skaičius susitrauks iki 6,5 tūkst.
Supilta per 2 mln. litrų vandens
Baseiną Kopenhagoje įrenginėjo italų kompanijos „Myrtha Pools“ ekspertai. Jie įrengė daugumą baseinų olimpinėms žaidynėms, pasaulio bei Europos čempionatams.
Anot M.B.Aeno, varžybų baseinas turi būti preciziškai tikslus – lygiai 25 metrų ir nė milimetro ilgesnis ar trumpesnis. 25x26 metrų varžybų baseine supilta 1,3 mln. litrų vandens, dar 800 tūkst. litrų vandens suleista į treniruočių baseiną (25x16 m).
Vandens temperatūra taip pat griežtai reglamentuota – 26 laipsniai.
Visi darbai baigti jau sekmadienį. Pirmadienį sportininkai jau galėjo pradėti pirmąsias treniruotes.
Galimybių yra, šansų – ne
Ar artimiausiu metu danų parodytu pavyzdžiu galėtų pasekti Lietuva?
Europos plaukimo federacija (LEN) yra nusprendusi, jog po dvejų metų žemyno pirmenybės vyks didžiausiame Škotijos mieste Glazge. Dėl tolesnių datų kol kas neapsispręsta.
Daugelis tokių čempionatų rengiami gruodžio mėnesį, o metų pabaigoje arenos turi labai daug renginių.
„Arenų turime pakankamai, tad tokį renginį teoriškai galėtume surengti ir mes. Kai generaliniu sekretoriumi dar buvo Mindaugas Špokas, mes netgi buvome aplankę daugelį miestų ir įvertinę galimybes.
Tačiau yra vienas dalykas, kuris kiša koją. Daugelis tokių čempionatų rengiami gruodžio mėnesį, o metų pabaigoje arenos turi labai daug renginių. Vien baseino pastatymas ir pripildymas trunka apie 10 dienų. Reikėtų areną nuomoti ne tik varžybų dienoms, bet kur kas ilgesniam laikui, galbūt net pusei mėnesio, o tai padaryti nebūtų lengva. O didžiųjų arenų tinklelis sudėliotas vos ne keturiems metams į priekį“, – miglotą perspektyvą pasikviesti pajėgiausius žemyno plaukikus į kitą Baltijos valstybę piešė Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidentas Emilis Vaitkaitis.
Kalbėdamas apie tokio renginio atsiperkamumą, E.Vaitkaitis bedė pirštu į dalyvių skaičių.
Danijoje startuoja 548 plaukikai iš 46 šalių. Didžiausias delegacijas turi šeimininkai (38), italai (36), vengrai (32) ir rusai (31).
„Tokios varžybos paprastai pritraukia apie 600–700 plaukikų. Su treneriais ir personalu turime per 1000 asmenų. Čia turime dvi medalio puses. Turime paklausti savęs, ar lengvai rastume, tame pačiame Vilniuje ar Kaune, kur tiek žmonių reikėtų apgyvendinti. Turbūt rastume, bet iššūkis būtų nelengvas, nes yra reikalavimas, kad baseiną sportininkai galėtų pasiekti ne ilgiau nei per pusvalandį. Kita vertus, miesto paslaugų sektoriui tai būtų didžiulis impulsas“, – svarstė LPF vadovas.
Tačiau net jei tokia ambicija Lietuvos plaukimo entuziastų ir verslininkų galvose gimtų, nebūtų jokių galimybių jai įgyvendinti neturint tvirto valstybinių institucijų užnugario.
Vieša paslaptis, kad LEN iš čempionatą organizuoti norinčių šalių paprastai renkasi tą, kuri finansiškai jai yra palankiausia.
„Neretai organizatorius LEN siūlo pinigų, o konkuruoti su tokiomis valstybėmis kaip Rusija šansų beveik nėra, nes mums keli milijonai eurų – dideli pinigai. Finansiniai pajėgumai skiriasi. Vargu ar šalis rodytų didelį norą pirkti katę maiše. Teorinės galimybės yra, bet artimiausius penkerius–dešimt metų čempionato tikriausiai neturėsime“, – realybei į akis žvelgė E.Vaitkaitis.
