Derindama mokslus ir sportą Kotryna Teterevkova įsibėgėja ruošiantis naujam plaukimo sezonui po įtemptų metų.
Nuo praėjusio rudens iki vasaros olimpinių žaidynių plaukikė treniravosi JAV, padariusi akademinę pertrauką studijose, kad geriau pasirengtų startams Paryžiuje.
Ten 22 metų vilnietė fiksavo vieną geriausių visų laikų Lietuvos plaukikų rezultatų olimpinėse žaidynėse.
200 m krūtine rungtyje ji užėmė penktąją vietą, pakartojusi Dano Rapšio pasiekimą Paryžiuje tokioje pačioje distancijoje laisvuoju stiliumi, o per Nepriklausomos Lietuvos istoriją tik Rūta Meilutytė buvo užėmusi aukštesnę vietą olimpinėse žaidynėse, kai 2012 metais Londone iškovojo auksą 100 m krūtine varžybose.
Dabar Kauno „Žalgirio“ baseine K.Teterevkova treniruojasi viename take su R.Meilutyte, o taip pat dažnai prasilenkia su D.Rapšiu ir Andriumi Šidlausku, kurie pastaraisiais metais treniravosi Vilniuje, bet dabar irgi persikėlė į Kauną.
Šie du panevėžiečiai pastarosiomis savaitėmis varžosi pasaulio taurės varžybose Azijoje, o K.Teterevkova su R.Meilutyte plaukia pagal kitą planą ir svarbiausiu tikslu laiko artėjantį pasaulio čempionatą.
Jos ilgiau ilsėjosi po olimpinių žaidynių, kuriose vos išlipusi iš baseino K.Teterevkova prabilo apie kelionę į Disneilendą su šeima ir ilgas atostogas, kurių jai labai reikėjo.
Apie nuovargį, poilsį ir po jo sekusius pokyčius Kotryna pasakojo interviu 15min, baigusi treniruotę „Žalgirio“ baseine.
– Kotryna, po paskutinio starto Paryžiuje sakėte, kad labai laukiate poilsio, jis turėtų trukti du mėnesius. Kaip praėjo atostogos?
– Iš tiesų nelabai bepamenu, kada pastarąjį kartą tiek ilgai ilsėjausi po sezono vasarą. Šįkart turėjau galimybę pati pasirinkti, kiek galiu ilsėtis. Buvo ir daug aktyvaus veiksmo, ir lėtesnio poilsio, pavyko nutolti nuo plaukimo.
Žinoma, prieš sezoną pradėjau sportuoti – bėgiojau, užsiėmiau fizine veikla namuose, nes į salę vis dar nesinorėjo eiti. Tačiau dabar jaučiuosi gerai pailsėjusi, nors ir neiškenčiau visus du mėnesius, vis ateidavo mintis, kad gal jau reikia pradėti vėl plaukti.
Pasijaučiau pasiilgusi plaukimo, bet leidau sau dar palaukti, pasiilgti dar labiau, kad sugrįžčiau su didesniu noru.
– Ilgesnės pertraukos labiau reikėjo kūnui ar galvai?
– Galvai, nes emociškai Jungtinėse Valstijose labai išsekau. O kūnas visada pasiruošęs „traukti“ – kol „traukia“ galva, tol laiko ir kūnas.
– Kodėl buvo taip sunku JAV?
– Gyvenamosios vietos, kalbos, aplinkos pakeitimas, kiti draugai ir treneriai, kitokia treniruočių metodika – treneriai kasdien versdavo, nors būdavo dienų, kai to nenorėdavau. Ritmas buvo labai intensyvus, reikėjo sunkiai dirbti. Aišku, buvau tam pasiruošusi, bet vis tiek pabaigoje jau važiavo stogas. Tiek fizinė, tiek emocinė būsena jautėsi vis labiau.
– Dabar nauja pažintis su nauja aplinka Kaune. Čia lengviau?
– Taip. Aš planavau kraustytis į Kauną, tiesa, ne dėl plaukimo, o dėl
