Rūta Meilutytė gynė 100 m krūtine rungties čempionės vardą. Įtampą kurstė tai, kad į baseino takelį po 16 mėnesių diskvalifikacijos už dopingo vartojimą grįžo jos principinė varžovė rusė Julija Jefimova, dar gerokai iki čempionato pradžios kaitinusi aistras garsiais pareiškimais. Ir nors Rūtai priklausė geriausias sezono rezultatas pasaulyje, J. Jefimova finale lietuvę paliko už nugaros ir savo žiūrovų akivaizdoje mėgavosi saldžia pergale.
Perpus trumpesnės rungties finalas susiklostė taip, kaip nesitikėjo niekas: pasaulio rekordo autorė R. Meilutytė liko tik ketvirta. „Daug kas susidėjo. Jaudulys, labai didelis noras laimėti, adrenalinas. Su visu tuo man nepavyko susidoroti taip, kaip norėjau“, – nurimus aistroms po čempionato kalbėjo 18-metė plaukikė. Beje, J. Jefimova, gynusi pasaulio čempionės vardą, šįkart liko trečia.
Giedriui Titeniui čempionatas buvo rekordinis – jis pagerino du Lietuvos rekordus – 50 m ir 100 m krūtine. Plaukdamas 200 m nuotolį, anykštėnas tris ketvirtadalius nuotolio lenkė pasaulio rekordo grafiką. Bet paskutiniuose metruose jam pritrūko jėgų ir 26-erių metų sportininkas liko ne tik be rekordo, pasaulio ar Lietuvos, bet ir be finalo.
Vis dėlto pagrindinį uždavinį Lietuvos plaukikai Kazanėje įvykdė – kombinuota vyrų estafetė iškovojo bilietą į olimpinį Rio de Žaneirą. Tam reikėjo patekti tarp dvylikos geriausiųjų. Lietuvos ketvertas ir buvo dvyliktas.
Kitiems Lietuvos plaukikams sublizgėti nepavyko – trukdė traumos, nukritę akinukai ir priežastys, kurios laukia rimtesnės specialistų analizės.
Lietuvos plaukikų startus pasaulio čempionate prisiminėme kartu su Lietuvos plaukimo federacijos generaliniu sekretoriumi Emiliu Vaitkaičiu.
– Pasaulio čempionatas – paskutinis rimtas startas prieš kitąmet vyksiančias olimpines žaidynes. Ką atskleidė pirmenybės Kazanėje?
– Rudenį Vykdomasis komitetas aptars trūkumus, ką galima pagerinti, kad kitais metais būtų geriau pasirengta. Pagrindinis tikslas prieš čempionatą buvo tas, kad vyrų kombinuota estafetė patektų į dvyliktuką ir olimpines žaidynes. Šis tikslas įgyvendintas. O individualius rezultatus ne visi sportininkai pasiekė tokius, kokius planavo.
– Vienintelis sidabro medalis – tai tikrai ne tokie rezultatai, kurių tikėjosi bent jau plaukimo ir R. Meilutytės gerbėjai?
– Medalius sunku prognozuoti, bet tiek Rūta, tiek treneris Jonas Ruddas tikrai tikėjosi geresnio rezultato. Rūtos rezultatas dviem sekundėmis prastesnis nei jos asmeninis rekordas. Bet vertinant reikia turėti visą vaizdą – pasirengimą, kas trukdė – gal traumos, gal psichologija. Reikia viską išanalizuoti ir kitą, patį svarbiausią sezoną, tų klaidų nebekartoti.
– R. Meilutytės rezultatai geriausi buvo atrankoje, prasčiausi – finale, varžovių rezultatai finalo link gerėjo. Kaip paaiškintumėte tokią tendenciją?
– Treneris turėtų išanalizuoti ir pateikti savo pamąstymų. Rūta, plaukdama ir parengiamuosius plaukimus, ir pusfinalius, paskutinius metrus plaukė ne visa jėga, kontroliuodama greitį. Kai kurie ekspertai sako, kad būtent tai buvo klaida – organizmas tai įrašė kaip programą ir atkartojo finale, kur ji 90 metrų plaukė greitai, o paskutinius dešimt metrų – lėčiau, taip, kaip buvo plaukusi atrankoje ir pusfinalyje. Bet tai tik viena versija – geriausiai gali pasakyti viską išanalizavęs treneris.
– Kaip reikėtų vertinti G. Titenio pasirodymą? Jis pagerino du Lietuvos rekordus – 50 m ir 100 m krūtine, kita vertus, jei 100 m rekordas būtų pasiektas finale, iš čempionato jis būtų grįžęs su medaliu?
– Vertinti reikia teigiamai. Giedrius ir sau, ir mums parodė, kad gali kovoti dėl medalių, taip pat ir olimpinėse žaidynėse. Bet kad iškovotum medalį, reikia trijų žingsnių: parengiamasis plaukimas, pusfinalis ir finalas. Giedriaus tie trys žingsniai nebuvo idealūs – plaukiant 100 m krūtine pritrūko paskutiniojo. Bet jo rezultatas labai aukštas – jeigu neklystu, tik keturi žmonės pasaulyje per visą istoriją yra „išplaukę“ iš 59 sekundžių. Jeigu tai pavyks Giedriui pakartoti kitais metais Rio de Žaneire, manau, jis bus realus pretendentas į bronzos medalį.
– Sparčiausiai pastaruoju metu progresuojančiu vadinamas Danas Rapšys pasaulio čempionate nenustebino rezultatais. Ar įtakos turėjo prieš čempionatą patirta trauma?
– Vienareikšmiškai. Dar ir šiandien jis nėra iki galo nuo jos išsivadavęs. Niekas iki galo nežinojo, kas jam yra. Dabar atliekami įvairūs tyrimai, nes visi suprantame, kad neišsigydžius traumos padarinių, toliau eiti bus labai sunku. Trauma pasirodė prieš pat varžybas ir Danas kelias dienas buvo išvis be treniruočių. Tai jam kainavo viso sezono įdirbį. Džiaugiamės, kad užteko Dano pastangų estafetėje.
– Lyderiai plaukė finaluose, gerino Lietuvos rekordus. Kaip vertinate JAV besitreniruojančių Tado Duškino ir Simono Bilio, kurie neperžengė atrankos, pasirodymą ir jų progresą apskritai?
– T. Duškino startą sunku vertinti, nes plaukiant 100 m peteliške jam nukrito akinukai, tad jis negalėjo pademonstruoti savo pasirengimo. Estafetėje plaukė tikrai gerai. S. Bilio progresas akivaizdus – taip, Kazanėje jis nepagerino savo rezultato 50 m laisvu stiliumi rungtyje, bet jam iki olimpinio A normatyvo trūksta tik 0,03 sekundės. Tikimės, kad normatyvą jis įvykdys ir jam nereikės būti atsarginiu estafetės žmogumi.
– Trenerį pakeitė ir Mindaugas Sadauskas, kuris pastaruoju metu kaip ir R. Meilutytė treniruojasi Plimute. Kodėl jam vis dar nepavyksta atsiskleisti?
– Mindaugo rezultatas 100 m laisvu stiliumi buvo antras geriausias po 2009 m., kai visi plaukė su stebuklingais kostiumais. Mindaugas yra estafetės karys ir negalime sakyti, kad atsiskleisti nepavyko. Norime, kad plauktų greičiau nei per 49 sek., bet ko pritrūko – trenerių kompetencija.
– Ar plaukikai dirba su psichologais? Jeigu tokios praktikos nėra, gal tai būtų reikalinga?
– Šie plaukikai sistemiškai su psichologais nedirba. Jeigu turėdavo kuris problemų, asmeniškai su psichologu pasikonsultuodavo. Kita vertus, nė vienas iš pasaulio čempionate dalyvavusių nebuvo naujokas – ir Rūta, ir Giedrius, ir kiti turi varžybų patirties, žino, kaip kovoti su savimi, kaip atsiriboti nuo pašalinių trukdžių. Žiūrėsime, ar reikės psichologo pagalbos ateity.
Buvęs plaukikas ir vienas geriausių Lietuvos sporto psichologų Tomas Lagūnavičius vasarą pradėjo dirbti su mūsų jaunaisiais plaukikais, stovyklavusiais Alytuje. Manau, tęsime su juo darbą.
– Rio turėsime vyrų kombinuotą estafetę. Ko galime tikėtis iš jos?
– Mūsų estafetės rezultatas buvo dvyliktas pasaulyje, bet D. Rapšys plaukė ne visa jėga ir T. Duškinas, manau, turi rezervo. Olimpinėse žaidynėse dalyvaus 16 komandų. Palankiai susiklosčius aplinkybėms, galima kalbėti apie finalą, o realiai pasiekiamas dešimtukas.
– Estafetė leidžia vežti į olimpiadą ir du atsarginius plaukikus. Ar iš to yra nauda, jei jie iš viso nestartuos?
– Vieno žmogaus trauma, nepalanki situacija kainuoja labai daug visiems keturiems žmonėms, o atsarginiai tą riziką mažina. Be to, nežinome, kuris tą dieną bus stipresnis – S. Bilis ar M. Sadauskas, Povilas Strazdas ar T. Duškinas. Tai lygiaverčiai žmonės. Tad treneriui atsarginiai leidžia jaustis truputį saugiau, be to, vidinė konkurencija sportininkų neužmigdo ant laurų – reikia įrodinėti, kad esi vertas, ir tobulėti toliau. Be to, dar yra Deividas Margevičius, kurio rezultatas artimas T. Duškino ir P. Strazdo – tad ir jam yra galimybė patekti į estafetę.
– Netrukus po pasaulio čempionato treneriai Žilvinas Ovsiukas ir J. Ruddas, plaukikai G. Titenis, R. Meilutytė, D. Rapšys išvyko į Arubą. Kokie šios kelionės tikslai?
– Stovyklą organizavo Lietuvos olimpinis sporto centras. Tikslas – apžiūrėti sporto bazes ir įvertinti, ar galima ten bus ruoštis olimpinėms žaidynėms.
– Olimpinius A normatyvus įvykdė R. Meilutytė, G. Titenis ir D. Rapšys. Kas dar gali įšokti į olimpinį traukinį? Ar į žaidynes važiuos ir tie, kam pakluso B normatyvas?
– Trys žmonės įvykdė A lygio normatyvus, garantuojančius dalyvavimą žaidynėse, taip pat turime estafetę. S. Biliui iki A normatyvo trūksta 0,03 sekundės. Tikime, jį pajėgus įvykdyti ir Andrius Šidlauskas, iki jo jam trūksta 0,49 sekundės.
Žaidynėse dalyvauja 900 plaukikų. Pirmiausia patenka tie, kas įvykdo A normatyvą, po to dalijamos žaliosios kortos trečiosioms šalims – asmeniniai kvietimai, kad sporto šaka vystytųsi, tada estafetės ir į likusias vietas dar gali patekti B normatyvus įvykdę sportininkai.
– Kokie startai mūsų plaukikų dar laukia šiemet?
– Europos čempionatas trumpame baseine, Lietuvos čempionatas ir Lietuvos federacijos taurė. Kas vyks į čempionatą Izraelyje, tvirtinsime rudenį. Žinau, kad Rūtos planuose Europos čempionatas yra. Ar dalyvaus mūsų „amerikiečiai“, sunku pasakyti – treneris spręs. Manau, kad dauguma stipriausiųjų dalyvaus.
