Keli šimtai jaunųjų plaukikų pasveikino plojimais Rūtą Meilutytę, po ilgos pertraukos vėl pasileidusią į lenktynes plaukimo baseine.
24 metų plaukikė taip ilgai nesivaržė, kad, regis, net kiek primiršo visas taisykles – stojusi į starto vietą prie 0 numeriu pažymėto takelio ji nelaukusi teisėjų komandos susitelkė šuoliui.
Tamsiu plaukimo kostiumu ir žolės spalvos kepurėle į startą atėjusi olimpinė čempionė šyptelėjo ir rankos gestu atsiprašė, nulipusi nuo bokštelio.
Ji atrodė dar labiau subrendusi ir patyrusi, ypač labai jaunų plaukikių fone, bet netruko parodyti, kad 2012 metais olimpinį auksą ir daug kitų medalių Lietuvai atnešę įgūdžiai toli nedingo.
Žaibiškas startas, greitai posūkiai, ilgas techniškas grybšnis – R.Meilutytė gražiai slydo Klaipėdos vandeniu, po 1 min. 7,53 sek. palietusi sienelę.
R.Meilutytė vis dar yra šios rungties pasaulio rekordininkė. 2013 metais Maskvos 25 metrų baseine tuomet 16-metės lietuvės pasiektas rezultatas – 1 min. 2,36 sek., kurį paskui pakartojo jamaikietė Alia Atkinson, vis dar laikosi pasaulio rekordų knygoje – tai vienintelis likęs Rūtos planetos rekordas, pasiektas būtent trumpajame baseine.
Kai R.Meilutytė šioje rungtyje varžėsi pastarąjį kartą – 2018 metų pasaulio čempionate Kinijoje, 100 m krūtine ji plaukė per 1 min. 6,16 sek. (liko keturiolikta pusfinalyje).
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos plaukimo čempionatas Klaipėdoje vyko 25 metrų ilgio takuose – pats uostamiesčio baseinas yra 50 metrų, bet pirmenybėms buvo įrengta sienelė viduryje.
Pastaruoju metu R.Meilutytė treniravosi Kaune po kelis kartus per savaitę – tai yra perpus rečiau nei karjeros Plimute ir kitose pasaulio šalyse įkarštyje.
Dabar plaukimas jai labiau žaidimas, o tai rodė ir pasirinkta kita rungtis – 50 m peteliške.
Tačiau Rūta išdrįso startuoti Lietuvos plaukimo čempionate, kur jos dar lauks startai ir savaitgalį. Po atrankos ji stabtelėjo pasikalbėti su žurnalistais. Tai – pirmasis Rūtos interviu po kelerių metų pertraukos.
– Sveika sugrįžusi, Rūta, koks jausmas vėl plaukiant?
– Savijauta gera, nors kiek trūksta miego.
– Jūsų sugrįžimas buvo maloni staigmena – kaip atėjo toks sprendimas tęsti karjerą?
– Pati apsisprendžiau, niekas nevertė. Bet galutinio sprendimo nepriėmiau, tiesiog man smagu plaukti, tad norėjau pasižiūrėti. Norisi varžybose sudalyvauti. Bet apie ateitį labai negalvoju.
– Ar smagu varžytis?
– Tikrai smagu. Buvo šioks toks jauduliukas. Bet dabar – faina.
– Regis, ir rezultatas (1 min. 7,53 sek.) geras, žinant, kad pasirengimas nebuvo intensyvus?
– Rezultatą vertinu labai teigiamai. Net pati nustebau. Tiek mažai plaukiant...
– Kokiu intensyvumu dabar treniruojatės?
– Dabar labiau iš jausmo. Nesilaikau griežto režimo, plaukiu kelis kartus per savaitę – keturi sykiai jau yra gerai. Šiaip aktyviai gyvenu, stengiuosi nesėdėti vietoje. Vasarą dar važinėjau dviračiu – manau, kad tai prisidėjo.
– Pratybos baseine – labiau rimtos treniruotės ar laiko praleidimas?
– Nežinau, nežiūriu labai rimtai, bet žiūriu į tai nuoširdžiai.
Aš labiau tai dėl savęs, dėl to, kad man faina. Kiek tai rimta ar nerimta, aš nežinau. Nežiūriu į tai rimtai, bet darau nuoširdžiai. Kai jaučiuosi gerai, – padirbu.
– Ar yra susitarimas su plaukimo federacijos vadovais?
– Ne, nėra jokio.
– Malonumas plaukti jums dabar svarbiau nei rezultatas?
– Teisingai. Neturiu lūkesčių pasiekti kažkokių rezultatų. Noriu tiesiog jaustis gerai ir daryti tai, kas man faina.
– Koks buvo tada tikslas, ką sakė vidinis balsas, sugrįžti į varžybas?
– Turbūt smalsumas, nes treniruotis ir būti procese man patinka. O varžybos – tiesiog noras pažiūrėti, ar gausis kažkas gera. Mintys apie varžybas taip ir nepaliko per kelerius metus?
– Pasitraukdama sakėte, kad norėtumėte pajusti paprasto gyvenimo spalvas Ar pavyko?
– Taip, smagu atsitraukti nuo profesionalaus sporto, dėmesio epicentro. Norėjau išsigryninti, kas svarbu man pačiai, pagyventi paprastai. Smagu, kad galiu tai daryti, smagu ir plaukti nejaučiant be galo didelės atsakomybės.
– Jaunimas į jus žiūri didelėmis akimis. Gal planuojate patreniruoti jaunąsias plaukikes?
– Neatmetu tos galimybės, būtų smagu. Esu ne kartą apie tai pagalvojusi – gal kažkada ateityje.
– Ar yra kažkoks terminas, kada ketinate apsispręsti, ar grįžti į didįjį sportą?
– Ne, nereikia jokio termino. Nereikia galvoti pernelyg toli į priekį, reikia eiti žingsnis po žingsnio.
Ilga pertrauka ieškant savęs
Ketvirtadienį penki Lietuvos plaukikai – Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas, Kotryna Teterevkova, Simonas Bilis ir Deividas Margevičius pradėjo pasaulio pirmenybes Abu Dabyje.
Būtent planetos čempionate 25 metrų baseine R.Meilutytė pastarąjį kartą lipo ant garbės pakylos, kai Kinijoje iškovojo sidabrą 50 m krūtine finale.
Po tų pirmenybių 2012 metų olimpinė čempionė ir pasaulio rekordininkė pradėjo dar labiau tolti nuo plaukimo, dėl tam tikrų sveikatos bėdų ir motyvacijos trūkumo apleidusi treniruotes Kalifornijoje, kur tuo metu treniravosi pas garsų trenerį Dave'ą Salo.
Nebedalyvaudama reguliariai pratybose ji pažeidė antidopingo taisykles – tris kartus per metus kontrolieriai nerado jos vietose, kurias kiekvienas profesionalas sportininkas nurodo iš anksto pildydamas ADAMS sistemos anketas.
Jai buvo skirta dvejų metų diskvalifikacija, o galutinio verdikto nelaukusi R.Meilutytė 2019 metų gegužę paskelbė apie karjeros pabaigą.
Nuo tada jos gyvenime liko mažai sporto, bet atsirado to, ką olimpinė čempionė buvo praleidusi paauglystėje – bohemiško laiko su draugais, maištaujant ir ieškant savęs suaugusiųjų pasaulyje.
2019 metų pabaigoje R.Meilutytė trumpai dirbo Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio patarėja, paskui pabaigė mokyklą. Viešumoje ji rodėsi retai – tik palaikydama LGBT eitynių dalyvius.
Rūta pradėjo aktyviau plaukti šių metų pavasarį, kai pandemijai uždarius daug durų, gavo galimybę patekti į baseiną ir Kaune daryti tai, ką moka ir jaučia geriausiai – plaukti.
Vasarą, kai sutiksėjo jos dvejų metų diskvalifikacijos termino pabaiga, R.Meilutytė nesitreniravo, bet į baseiną Kaune grįžo rudenį, kai pradėjo reguliariai plaukti pas buvusio rinktinės nario Tado Duškino mamą trenerę Rasą Duškinienę.
„Niekas per daug jos neįkalbinėjo grįžti. Manau, kad ji pati nori suprasti, ar ji dar nori grįžti, ar nebe. Su ta mintimi ji ir atėjo pažiūrėti, kaip jai seksis, ar yra noro tęsti, ar tai yra tik pabandymas, pažiūrėti, kokios yra emocijos, – lrytas.lt žurnalistui Laurynui Ribakui, kuris pirmasis paskelbė apie R.Meilutytės sugrįžimą, sakė R.Duškinienė. – Iš pradžių jai buvo noras prasiblaškyti, ateiti tiesiog prasiplaukti.
Jos dalyvavimas Lietuvos čempionate yra pabandymas suvokti, ar yra noras tęsti. Aš jai pasiūliau tai pabandyti. Jei nepatiks, padės tašką sau pačiai. Bus aiškumas, ko ji nori. Abejonių jai tikrai yra labai daug, ji nežino, ar nori varžytis, ar nori griežtos sportinės rutinos. Rūta turi nemažai vidinių klausimų ir yra ieškojimų kelyje. Ji dalyvaus tikrai ne dėl rezultatų.“
Anksčiau R.Meilutytė buvo paprašiusi valstybinės rentos, kuri priklauso išskirtinių rezultatų pasiekusiems Lietuvos atletams, bet norėdama varžytis turėjo ją sustabdyti.
Ji priėmė Lietuvos plaukimo federacijos vadovų – Tomo Kučinsko ir Emilio Vaitkaičio pasiūlymą, jog federacija skirs lėšų, kol ji treniruosis ir įvertins savo galimybes bei motyvaciją sugrįžti į aktyvų plaukikės gyvenimą.
