Kai elitiniai šalies plaukikai ilsisi, o Rūta Meilutytė dar keliauja per pagerbimo vizitus grįžus iš Budapešto, pasaulio vandens sporto šakų čempionate Vengrijos sostinėje šuolininkas į vandenį Sebastianas Koneckis rengiasi startui ketvirtadienį.
Nuo tada, kai prieš 11 metų savo šuolius į vandenį demonstravo Ignas Barkauskas ir Sergejus Baziukas, Lietuva neturėjo atstovų pasaulio vandens sporto šakų čempionate.
Jų buvo keli Europos žaidynėse ir Europos pirmenybėse, bet daugiau dėmesio mūsų šalyje įstabaus grožio sportas sulaukdavo tik per televizijos rengtą šou, o populiariausiu šuolininku į vandenį gali vadintis savo malonumui šį sportą lankantis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ketvirtadienį Sebastianas Koneckis grąžins šalies vardą į planetos pirmenybes.
„Duna“ arenos šuolių į vandenį baseine, įrengtame per porą dešimčių metrų nuo 50 m baseino, kuriame auksą ir bronzą praėjusią savaitę pelnė Rūta Meilutytė, 19-metis vilnietis startuos varžybose nuo 1 m tramplino.
„Svajonės pildosi. Iki tol šuolių į vandenį žvaigždes matydavau tik per ekraną, o dabar jos šoka šalia per treniruotes. Sunkus darbas atsiperka“, – įspūdžiais iš Budapešto su 15min dalijosi S.Koneckis.
Sportas sujungia stichijas
Lenko ir lietuvės šeimoje prieš 19 metų gimęs vaikinas vaikystėje kaip ir dauguma šuolininkų į vandenį iš pradžių lankė plaukimą. Paskui jis pabandė sportinę gimnastiką, kol panoro kažko naujo.
„Plaukimas pirmyn–atgal kiek pabodo. Panorau kažko ekstremalesnio“, – pripažino S.Koneckis.
Apie dešimtmetį jis gludina šuolius į vandenį sostinės vaikų ir jaunimo centre, kur dar ilgiau dirba jo treneris, šio sporto legenda mūsų šalyje Kęstutis Autukas.
Nors baseinas nedidelis, sporto salė – dar ankštesnė, ten K.Autukas yra išauginęs net penkias šuolininkų į vandenį kartas, o pastarojoje yra ir S.Koneckis.
„Kai tėvai jį atvedė, pamenu, kad iš pradžių šis sportas jam nelabai ir patiko, – apie savo auklėtinį sakė K.Autukas. – Bet jis labai darbštus ir stropus. Užaugęs įvykdė normatyvą ir dabar Budapešte atliks vieną sudėtingesnių programų.“
Ir savo brolį bei sesę į tą patį sportą patraukęs S.Koneckis dabar apie šuolius į vandenį kalba labai romantiškai.
„Man patinka, kad šis sportas sujungia daug stichijų. Kai šoki, – tai oras, nes skrendi lyg paukštis. Kai įneri į vandenį, – tarsi žuvis. O viduje tiek aistrų verda, lyg tai būtų ugnis“, – sakė S.Koneckis.
Jo gimtojo miesto baseine yra 3 ir 5 metrų bokštai, nuo kurių šuoliai paprastam žiūrovui baseino balkone atrodo rizikingi, kaip ir akrobatiniai suktukai atsispyrus nuo spyruokliuojančių 1 ar 3 metrų aukščio tramplinų. Bet S.Koneckis karjeros metu rimtesnių traumų išvengė, o jei ir patyrė, tai už baseino ribų.
„Buvo traumuota čiurna, kelis, bet tai nutiko atliekant pratimus salėje, – sakė S.Koneckis. – Nukritus į vandenį ne vertikaliai, kūnas kiek paskausta, paraudonuoja, bet nieko rimto nenutinka.
Nors iš šalies tai atrodo labai pavojingas sportas, jei viską darai paeiliui ir techniškai, – tai nėra taip sunku.“
Patirties sėmėsi ir Rusijoje
Šuolių į vandenį situacija Lietuvoje niekada nebuvo gera, o šio sporto entuziastai labai laukia žiemą duris atversiančio Lazdynų baseino – kaip sako S.Koneckis, jo laukimas yra ir kančia, ir viltis.
Naujame Lazdynų vandens komplekse jau pastatytas šuoliams į vandenį pritaikytas atskiras baseinas, kuriame yra įvairių aukščio (nuo 1 m iki 10 m) bokštai, šuolininkams reikalingos šiltesnio vandens vonios ir „oro pagalvių“ sistema.
Tai tarsi stebuklas prie kitokių sąlygų įpratusiems nišinio sporto mėgėjams.
„Nesinori guostis, bet pagal dabartines sąlygas galėjome ugdyti sportininkus iki pradinio lygmens. Kai vasarą baseinas nedirbdavo, mes ieškodavome kelių, kaip galėtume treniruotis kitur“, – pasakojo K.Autukas.
Šuolininkai į vandenį anksčiau bendradarbiaudavo su kaimyninėmis šalimis ir lankydavosi Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje. O pernai pagal Tarptautinės plaukimo federacijos programą S.Koneckis buvo išvykęs semtis patirties į Kazanę.
Ten treniruočių krūvis išaugo dukart – Lietuvos atletas rengė po 12 treniruočių per savaitę, kiekvienos pratybos po maždaug pustrečios valandos. Taip jis treniravosi kelis mėnesius, kol sustabdė kelio trauma.
„Nepaisant dabartinių politinių įvykių, pernai iš rusų pavyko sužinoti daug apie šuolių į vandenį techniką. Ten šis sportas yra labai aukšto lygio, įgijau daug vertingų žinių“, – pasakojo S.Koneckis.
Galbūt žinios dar pravers ne tik jam. Šiemet lenkų mokyklą baigęs sportininkas rudenį pradės studijuoti Lietuvos sporto universitete.
Svarbiausias lūkestis – stabilūs šuoliai
Per savo gyvenimą daug matęs K.Autukas nekursto didelių lūkesčių prieš auklėtinio debiutą pasaulio čempionate ketvirtadienį.
„Vis dėlto iki šiol jis varžydavosi jaunimo varžybose, o šiemet pirmą kartą suaugusiųjų – tarp jų dar jaučiasi Sebastiano jaunatviška žaluma, – kalbėjo šuolių į vandenį treneris. – Dauguma varžovų vyriški, augaloti. Anksčiau šiame sporte prioritetas būdavo žemi sportininkai, o dabar reikia aukštų, tokių, kurie turi jėgos atlikti šuolius nuo tramplino.
Mes savo programos dar nesame stabilizavę, ją reikėtų patobulinti, suteikti daugiau grakštumo – tam reikia ir geresnių sąlygų, ir laiko. Negaliu pasakyti, kad Sebastianas yra išskirtinis talentas, jam gal kažkiek trūksta sąnarių paslankumo ir pratimų atlikimo greičio. Tačiau jis vikrus, pasižymi gera koordinacija, o dar labiau – aukšta motyvacija ir darbštumu. Jo požiūris į savo veiklą tikrai labai nepaprastas, jis labai pozityvus vaikinas.“
Kita vertus, K.Autukas pridūrė, jog šuoliuose į vandenį atletai dabar brandą pasiekia 26–28 metų, o pastaraisiais metais ypač dominuoja Didžiosios Britanijos ir Vokietijos atletai.
Gerėdamasis elitiniais varžovais Budapešte, S.Koneckis pripažino, jog pats savo idealo neturi – tiesiog kiekvienas šuolininkas į vandenį ieško savitos technikos pagal kūno sudėjimą.
„Lūkesčių neturiu, – teigė jis. – Didelių pasiekimų nebus, nes tai mano pirmasis startas pasaulio čempionate. O didžiausias noras yra sušokti visą programą stabiliai, kad nebūtų prastų šuolių.
Stabilumas ir yra ryškiausias ženklas, kad šuolininkas į vandenį yra pasiruošęs.“