Valtyje vėl sužibo akys
Tada tai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Donata Vištartaitė-Karalienė buvo tik laimėjusi bronzos medalį su Milda Valčiukaite porinėje valtyje Rio de Žaneire.
Bet 2017 metų pavasarį, tuomet būdama 27-erių, ji paskelbė apie titulais nusagstytos karjeros pabaigą.
„Treniruotis buvo labai sunku. Apskritai visos treniruotės yra didelė įtampa ne tik kūnui, bet ir smegenims. Turėdavau daug ko atsisakyti, daugiau nei metus kovojau su lėtiniu nuovargiu. Labai dažnai jausdavausi labiau ligoniu nei sveiku žmogumi, – 2017 m. 15min pripažino D.Karalienė. – Pasitaikydavo apatijos momentai, jėgų išsekimas ir sveikatos bėdos – iki tirpstančių galūnių, iki galvos skausmų, dėl neaiškių priežasčių pakilusios temperatūros. Tai buvo sunkiai paaiškinami pojūčiai, viduje jaučiau, kad kūnas siūlo pasakyti „stop“.
Pertrauka be irklavimo truko pusketvirtų metų, per kuriuos D.Karalienės gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.
Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių ištekėjusi už buvusio irkluotojo Jono Karaliaus ji per vyro gimtadienį susilaukė dvynukų sūnų.
Tai buvo dramatiškas laikas, nes Dovydas ir Povilas gimė anksti, 28-ąją nėštumo savaitę, o vėliau D.Karalienė yra pasakojusi apie savo jautrius išgyvenimus projekte „Ankstukai“.
Bet praėjo keleri metai ir iš Šilalės kilusi 31 metų moteris pajuto, kad reikia kažko daugiau.
„Vaikams jau reikia kitų vaikų, darželio. Pasirodo, kad ir man jau reikia ne tik namų, – 15min sakė D.Karalienė. – Tiesiog atėjo laikas, kai jau leidžiu sau pagalvoti apie save.
Pasirodo, kad man vis dar to reikia. Siela ir kūnas šaukia: „Dar!“
D.Karalienė sakė, kad iš pradžių juokais susitarusi su vyru, kad šis išleistų ją pasportuoti.
Namuose jie turi įsirengę irklavimo treniruoklius, o paskui užteko vienos treniruotės Trakuose ežere, kad irkluotoja įsitikintų, kad vandenyje jaučiasi taip gerai, kad nori sugrįžti.
„Jausmas dar nedingo, akys sužibo. Vyras ir pasakė: „Gal pabandyk?“ Prisileidau šią mintį, o ji manęs nebepaleido. Iš pradžių tarsi buvo intencija „ gal kada nors“, bet viskas įvyko greitai“, – sakė prieš mėnesį aktyviai sportuoti vėl pradėjusi D.Karalienė.
Po pirmosios treniruotės ežere nuo drėgmės ir šalčio jai suskaudo koją, tad dabar irkluotoja pristabdė pratybas, bet po savaitės ramybės ji tikisi atnaujinti aktyvias treniruotes.
Irkluos viena ar poroje?
D.Karalienė jau įtraukta į olimpinių kandidačių sąrašą, nors nežinia, kaip irsis į Tokiją – viena ar su partnere.
Karjeros pradžioje ji buvo stipri viena valtyje – 2011 metų Europos pirmenybėse iškovojo bronzą, 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse užėmė aštuntą vietą, o tais pačiais metais tapo Europos čempione irkluodama vienvietę.
Bet nuo 2013 metų D.Karalienė tapo komanda su Milda Valčiukaite ir ėmė skinti aukso medalius visose varžybose, tarp jų ir pasaulio bei Europos pirmenybėse.
Nors 2014-2015 m. nebuvo tokie įspūdingi, judviejų gulbės giesmė nuaidėjo 2016 metais Rio de Žaneire, kur buvo laimėta olimpinė bronza.
D.Karalienei pasitraukus iš sporto, M.Valčiukaitė sujungė jėgas su buvusia savo partnere jaunimo varžybose Ieva Adomavičiūte.
Jos iškovojo auksą 2018 metų pasaulio čempionate, o taip pat pridėjo bronzą Europos pirmenybėse. Nors pastarieji metai buvo be trofėjų, o praėjusį mėnesį žemyno pirmenybėse duetas nestartavo dėl M.Valčiukaitės nugaros traumos, Lietuvos moterų komanda yra užsitikrinusi olimpinį kelialapį į Tokiją.
Tačiau Lietuvos irklavime jau ne kartą yra buvę atvejų, kai treneriai netikėtai sukeičia irkluotojų sudėtis – 2016 m. Mindaugas Griškonis iš vienvietės buvo pasodintas į dvivietę su Sauliumi Ritteriu ir šie iškart laimėjo olimpinį sidabrą Brazilijoje.
Pastaruoju metu Lietuvos irklavime netrūksta povandeninių srovių, bet D.Karalienė nenori nardyti pernelyg giliai.
„Anksti spręsti ir galvoti. Laikas parodys. Daug priklausys, kaip aš sugrįšiu į sportinę formą, kaip seksis kitoms merginoms. Spręs ir treneriai. Dar nėra aiškių gairių“, – sakė irkluotoja.
Ji tik žino, jog norėtų patekti į olimpinę rinktinę vienu (pati iškovodama kelialapį) ar kitu keliu (porinėje dvivietėje), o taikinys yra aiškus – Tokijo olimpinės žaidynės. Juo labiau, kad fizine prasme ilgos pertraukos nesijaučia.
„Man pačiai neatrodo, kad būčiau patyrusi 3 metų pertrauką. Labiau jausmas, kad vis irklavau. Viskas kaip ir turi būti“, – savo pirmaisiais bandymais liko patenkinta D.Karalienė.
Šiuo atveju jai iššūkių dar daugiau, nes ji augina du dvejų metų berniukus.
„Prie visko prisideda viruso fonas, tenka apgalvoti visus scenarijus, ieškome nuolatinės auklės – dar ieškome būdų, kaip padaryti, kad ir aš, ir vyras galėtume patogiai darbuotis“, – pasakojo ji.
COVID-19 pandemija sujaukė visą sporto planetą, irkluotojai liko su minimaliomis galimybėmis pasivaržyti šiais metais.
Atrankos tarpusavyje varžybos Lietuvoje dabar numatytos tik pavasarį, tada turėtų vykti ir 2021 metų Europos čempionatas. Iki jo marios laiko ir marios nežinomybės Europą vis labiau spaudžiant pandemijai.
D.Karalienė mąsto, kad tokioje padėtyje geriausia kuo mažiau blaškytis: „Negaliu nekreipti dėmesio, bet negyvenu vien mintimis apie pandemiją. Kažkaip tikiu, kad olimpinės žaidynės vienu ar kitu būdu įvyks. Negalima pasiduoti panikai ir nieko nedaryti. Manau, kad laimi tie, kurie yra universalūs, kurie gali laimėti įvairiose situacijose ir nepasiduoda neigiamoms emocijoms. Tiesiog reikia nepasiduoti. Ir dirbti.“
