San Diego plaukimo baseine girdisi įvairiausių kalbų sąskambių.
Net ir kinų kalba sklando kažkur fone, šnekant su D.Marshu.
„Pas mus čia šnekama šešiomis kalbomis. Dabar kaip tik yra atvykusių ir Kinijos plaukikų“, – paaiškina plaukimo treneris.
R.Meilutytė pateko į tarptautinę komandą, kai nusprendė atsisveikinti su beveik metus ją treniravusiu Pauliumi Andrijausku ir iškeliavo į San Diegą pas naują trenerį ieškoti naujų potyrių.
D.Marshas mažai žinomas Lietuvoje, bet Jungtinėse Valstijose šis plaukimo specialistas tikra įžymybė, su kuria pokalbį organizuoti tenka per jo padėjėjus.
Kitoje Šiaurės Amerikos pusėje – Šarlotėje per pastarąjį dešimtmetį jis buvo sukūręs elitinę plaukimo komandą.
Jei D.Marsho auklėtiniai būtų atskirai dalyvavę Rio olimpinėse žaidynėse, jie užimtų trečią vietą tarp visų šalių komandinėje medalių įskaitoje.
Tiek talentingas (12 olimpinių medalių), kiek skandalingas (Rio de Žaneire išgalvojo istoriją apie apiplėšimą) Ryanas Lochte yra dirbęs su D.Marshu trejus metus.
Tarp jo auklėtinių Rio buvo ir 35 metų vyriausiu plaukimo olimpiniu čempionu per istoriją tapęs sprinteris Anthony Ervinas, sugebėjęs būti greičiausias 50 metrų laisvuoju stiliumi distancijoje, nors 2003-2011 metais buvo metęs plaukimą.
Taip pat ir Katie Meili – R.Meilutytę aplenkusi ir 100 m krūtine olimpinę bronzą išplėšusi amerikietė. Rio de Žaneire drąsiai Juliją Jefimovą dėl dopingo nuodėmių atakavusi amerikietė aplenkė rusę ir lietuvę pernai pasaulio čempionate Budapešte tokioje pačioje distancijoje.
Rio de Žaneire D.Marshas vadovavo JAV moterų olimpinei plaukimo rinktinei, kuri Brazilijoje sužvejojo net šešiolika medalių: 8 aukso, 4 sidabro ir 4 bronzos.
Per savo karjerą net 49 olimpinius plaukikus iš devyniolikos skirtingų valstybių treniravęs plaukimo specialistas pats pakeitė darbo vietą, palikęs plaukimo čempionų kalve virtusią Šarlotę ir persikėlęs į saulėtą San Diegą, kur renka naują talentų grupę.
Prie jos šį mėnesį prisidėjo R.Meilutytė, prieš dvi savaites įsiliejusi į 1,4 mln. gyventojų turintį Kalifornijos miestą.
Aš būsiu laimingas dirbdamas su ja tiek, kiek ji norės čia likti.
„Ji ne tik nuostabi čempionė, bet ir išskirtinė, kovinga asmenybė, – interviu 15min sakė D.Marshas. – Žinau tai, nes ji perėjo per sudėtingus ir gilius išgyvenimus šeimoje ir olimpinėse žaidynėse.
Tačiau po sudėtingo laikotarpio praėjusią žiemą ji grįžo į plaukimą ir vasarą pasirodė stipriai. Ji dirbo su skirtingais treneriais, bet galiausiai būdama 20 metų ji yra beprotiškai talentinga. Aš būsiu laimingas dirbdamas su ja tiek, kiek ji norės čia likti.“
Kol kas nėra aišku, kiek laiko – mėnesį ar visą sezoną R.Meilutytė treniruosis San Diege, bet nėra abejonių dėl vieno – ji pateko į rankas trenerio, kuris baseine geba sukurti olimpines žvaigždes.
– Rūta pirmą kartą jus sutiko per Londono olimpines žaidynes, prie valgių stalo būdama penkiolikos ir dar nieko nelaimėjusi. Ar jūs prisimenate tą susitikimą? – 15min paklausė D.Marsho.
– Žinoma. Nuo tada, kai aš pirmą kartą 1996 metais važiavau į olimpines žaidynes, stengiuosi susipažinti su naujais žmonėmis. Net ir valgydamas olimpinėje valgykloje stengiuosi nesėdėti vienoje vietoje, bet eiti pro stalus, prisėsti ir susipažinti su žmonėmis, kad sužinočiau apie juos, patirtį.
Pamenu, kad ten Londone jauna blondinė mergaitė sėdėjo viena. Ji atrodė kiek vieniša, todėl aš prisėdau ir įdėmiai išklausiau jos istoriją.
Mes kalbėjomės apie tai, koks renginys yra olimpinės žaidynės ir kaip ji ten pateko. Tuo metu turėjau nulį, tikrai nulį minčių apie tai, ką ji pasieks Londone.
Turbūt ne tik aš, bet ir jūs tada neįsivaizdavote, kad ji laimės olimpinį auksą po kelių dienų.
– Ar po Londono žaidynių sekėte jaunos lietuvės karjerą?
– Taip, ji tapo įžymybė, labai populiari tarp plaukimo sirgalių. Tas pergalių alkis, nusiteikimas ir drąsa matėsi, ji patiko visiems, gal išskyrus tik tuos, kurie sukčiauja sporte.
– Kieno idėja buvo perkelti Rūtą Meilutytę į San Diego?
Ji patiko visiems, gal išskyrus tik tuos, kurie sukčiauja sporte.
– Mes kalbėjomės apie tai, apie galimybes trumpai pasitreniruoti Jungtinėse Valstijose bent kelis kartus, vis susitikdami per varžybas.
Kai jos treneris Johnas Ruddas persikėlė iš Plimuto dirbti į Airijos plaukimo rinktinę, ji pateko į kitokią padėtį. Tai buvo didelės permainos, žinojau, kad ji ieško sprendimų. Rūta matė, kad mano auklėtiniai, plaukiantys krūtine, taip pat pasiekia gerų rezultatų. Pavyzdžiui, Katie Meili, kuri iškilo kiek vyresnio amžiaus nei Rūta, jau po koledžo.
Manau, kad Rūta įvertino mano patirtį su krūtine plaukiančiais sportininkais.
Šiuo atveju mes kalbamės, ką galėtume nuveikti drauge ir kartu su kitų plaukikų grupe.
Šiuo metu grupė tik formuojasi – K.Meili planuoja grįžti tik pavasarį, bet yra kitų plaukikų – ne tik amerikiečių, bet ir daugiau plaukikų iš kitų valstybių.
– Jūsų komanda yra didelė. Ar tai jūs būsite pagrindinis R.Meilutytės treneris?
– Man būtų garbė juo būti. Ji gali tęsti ir tobulinti savo plaukimą. Žinoma, būnant jos amžiuje reikia rasti kitų tobulėjimo būdų nei tuomet, kai jai buvo penkiolika metų.
Matau, kad ji yra darbšti ir ryžtinga, ji turi savyje maksimumą jėgos. Dalykai, prie kurių galima padirbėti, yra grybšnių technika, jungtis tarp jėgos ir plaukimo judesių.
– Jūsų auklėtinių pasiekimais negalima abejoti. Kokia jūsų kaip trenerio filosofija?
– Mano filosofija paremta plaukimo technika. Visas treniruotes lipdau aplink plaukimo techniką. Visada mąstau, kaip už baseino ribų atliekantį įdirbį perkelti į vandenį.
Taip pat bandau sukurti gerą ryšį su atletais. Būdamas tokio amžiaus supratau, kad pats geriausias treneris yra toks, kokio reikia atletui. Treneris negali būti toks pats kiekvienam savo auklėtinių.
Treneris turi prisitaikyti prie atleto, o ne atletas prie trenerio.
Jis turi prisitaikyti prie atleto, o ne atletas prie trenerio. Rūtos atveju atrodo, kad jai irgi labai svarbūs santykiai su treneriu ir jo aplinka. Mano žmona taip pat yra plaukimo trenerė, mano dukros plaukia, aš esu visa galva paniręs į plaukimo pasaulį. Todėl ir pats jaučiuosi patogiai, žinodamas, kad galiu būti naudingas Rūtai.
– Kaip labai jūs bandysite pakeisti Rūtos plaukimo techniką?
– Mano stilius yra toks: pirmiausia aš turiu gerai susipažinti ir išstudijuoti plaukiką, prieš nuspręsdamas, ar imtis ženklių pokyčių. Jos plaukimo stilius šiek tiek skiriasi nuo to būdo, kaip mokau krūtine plaukti aš, bet kol kas aš žiūriu, tyrinėju ir mąstau apie tai, kokius pozityvius dalykus galima būtų pratęsti, kad bendra kelionė būtų greitesnė.
Svarbu išnaudoti stipriąsias savybes, kurių Rūtai netrūksta. Todėl dabar pats esu pažintiniame kelyje.
– Ar teko kalbėtis su Genadijumi Sokolovu – iš Lietuvos kilusiu mokslininku, dirbančiu JAV plaukimo ir šiuolaikinės penkiakovės sistemoje?
– Anksčiau jau kalbėjomės su juo, ateityje tokių pokalbių dar bus taip pat.
– Po J.Ruddo Rūtą treniravo Paulius Andrijauskas, kuris po sėkmingo Europos čempionato dar praėjusį mėnesį planavo tęsti darbus su R.Meilutyte, bet jų santykiai nutrūko. Ar jums paaiškino, kodėl taip atsitiko?
– Man visada svarbu kalbėtis su kitais treneriais, noriu, kad bendradarbiavimas tęstųsi. Kalbuosi su daug trenerių ir daug plaukikų apie tai, ką galima pagerinti, kaip geriau maitintis, kiek poilsio pridėti ar sumažinti – visa tai padeda susidaryti bendrą mozaiką.
Kita vertus, nesijaučiu taip, kad ji būtų palikusi kažką dėl manęs.
– R.Meilutytės viena pagrindinių varžovių K.Meili yra jūsų komandoje San Diego. Ar jums neatrodo įdomi situacija, kad dabar treniruojate R.Meilutytę, kuri gali aplenkti K.Meili ateityje?
– Aš stengiuosi padaryti, kad jos abi būtų stiprios, kokios tik gali būti. Toks mano tikslas.
Tačiau dabar Katie išvyko mokytis, o grįš tiktai gegužę.
Po studijų ji vėl pradės treniruotis labiau vasarą. Šiuo metu mokslai jai svarbiau nei plaukimas ir aš gerbiu jos sprendimą, nes, kaip jau sakiau anksčiau, stengiuosi būti tokiu treneriu, kokio atletui reikia, kol jie patys yra ambicingi ir nusiteikę tapti lyderiais.
Aš vertinu ir gerbiu tokias asmenybes, kaip Katie. Pernai vasarą ji buvo pasiekusi įspūdingą sportinę formą. Dabar ji nėra tokia stipri, bet vis dar gera plaukikė ir tai parodys vasarą.
– Rūta jau įkėlė nuotrauką „Instagram“, kurioje matyti, kad ji išbandė banglentę. Kokios sąlygos už baseino ribų supa Rūtą Kalifornijoje?
– Praėjusią savaitę ji važiavo iki Los Andželo traukiniu, kuris rieda pakrante (nuo San Diego iki Los Andželo – 120 km).
Mano paties viena priežasčių keltis iš Šarlotės į San Diegą buvo pažintis su nauja plaukimo kultūra ir aplinka. Manau, kad tai svarbu ir Rūtai.
Ji tikrai turės kažkiek laiko praleisti pakrantėje, pabandyti banglentę, tiesiog patirti daugiau dalykų ir pažinti vandenį skirtingais būdais. Kuo labiau pamėgsti tai, ką darai, tuo geriau tai darai. Tai svarbu sportui, taip pat ir plaukimui.
Jei pamatytumėte San Diegą, suprastumėte, kad čia nuostabu. Oro sąlygos puikios, nes čia šilta kone kiekvieną dieną. Aplinka plaukikams tinkama ir šviesi, ji čia gauna saulės, kurios jai, regis, trūko.
San Diego atmosfera yra labai įdomi. Štai dabar, kalbantis su jumis, virš mano ir plaukikų galvų praskrido F16 (vienas greičiausių pasaulio naikintuvų). Nuostabus vanduo, tobulas oras, įdomūs kariniai objektai, iki Meksikos miesto Tichuanos tėra mažiau nei penkios mylios.
Rūtą lengva pamėgti, nes yra labai komunikabili, žmonės mielai jai padeda.
R.Meilutytė yra kosmopolitė, ji sakė, kad norėtų pramokti geriau ispaniškai, tad čia bus gera proga ir tam. Angliškai jai kalbėti geriau nereikia, nes ji ir taip šneka tobulai.
Nežinau jos aplinkos, bet žmonės iš „Airbnb“ būsto, kuriame ji apsistojo, atrodo mieli, jie padeda jai parodyti apylinkes ir susipažinti su vietove.
Kita vertus, Rūtą lengva pamėgti, nes yra labai komunikabili, žmonės mielai jai padeda.
