Likus mažiau nei dviem mėnesiams iki pasaulio plaukimo čempionato, R.Meilutytės greitis, plaukiant krūtine, kelia klausimų.
„Tai – mano laikų rezultatai. Ir tai nėra normalu“, – apie Bratislavoje Rūtos pasiektus rezultatus sakė 1980 metų Maskvos olimpinių žaidynių nugalėtoja Lina Kačiušytė, kuri irgi plaukdavo krūtine.
Nors iki liepos 14 dieną prasidėsiančio pasaulio čempionato Budapešte dar liko šešios savaitės, šių laikų Lietuvos plaukimo superžvaigždė dar nerodo proveržio ženklų.
Praėjusį savaitgalį Rūta laimėjo aukso medalį „Grand Prix“ varžybose Slovakijoje 50 m krūtine ir du sidabro apdovanojimus 100 ir 200 m krūtine, bet didžiuotis šiais trofėjais nėra prasmės dėl dviejų priežasčių.
Pirma – varžybos nebuvo aukšto lygio, nes R.Meilutytė buvo vienintelė elitinė plaukikė Bratislavoje.
Prieš kelias savaites Rūta ir jos treneris Paulius Andrijauskas buvo suplanavę pasirodyti kitose varžybose Prancūzijoje, bet dėl neparankių skrydžių ir išsitęsusios kelionės iš stovyklos Turkijoje galiausiai buvo pasirinkta Bratislava.
Manau, kad tokio lygio sportininkė turėtų konkuruoti su atitinkamo lygio varžovėmis.
„Manau, kad tokio lygio sportininkė turėtų konkuruoti su atitinkamo lygio varžovėmis, – sakė buvęs Lietuvos plaukimo rinktinės treneris Žilvinas Ovsiukas. – Tokią pasirengimo taktiką ji anksčiau ir naudodavo – pasaulio čempionatas jau ant nosies, tad pajausti daugiau įtampos būtų naudingiau, nei varžytis žemo lygio varžybose“.
Dar daugiau nei varžybų lygis klausimų kelia R.Meilutytės rezultatai Bratislavos baseine.
Savo pagrindinę olimpinę rungtį – 100 m krūtine – R.Meilutytė varžybose Slovakijoje įveikė per 1 min. 9,65 sek.
Tai yra pusketvirtos sekundės lėčiau, nei Rūta plaukė pernai gegužę Europos čempionate Londone, kur laimėjo aukso medalį (1 min. 6,17 sek.), ar birželio pradžioje komercinėse varžybose Barselonoje (1 min. 6,00 sek.) – visi šie startai buvo pasirengimo dalis Rio olimpinėms žaidynėms.
Rio de Žaneire Lietuvos plaukikei nepavyko atsiskleisti per finalą (1 min. 7,32 sek.) ir priartėti prie savo pasaulio rekordo (1 min. 4,35 sek.), pasiekto 2013 metais Barselonoje, bet šių metų pradžia nežadėjo nieko blogo.
Sausį Belgijoje (1 min. 7,03 sek.) ir kovo mėnesį Kaune (1 min. 7,47 sek.) R.Meilutytė rodė aukštesnius rezultatus nei Bratislavoje, kur pasiektas rezultatas gal ir būtų geras prieš keturis dešimtmečius, bet neatvertų durų į finalą šiuolaikinėje plaukimo eroje.
„Aš 1979 metais 100 m krūtine plaukiau per 1 min. 10 sek. Dabar yra 2017-ieji. Tai rezultatas savotiškas“, – stebėjosi L.Kačiušytė.
R.Meilutytės mėgstamoje dusyk trumpesnėje rungtyje reikalai šiemet nėra geresni. Praėjusį sekmadienį per varžybas Bratislavoje Rūta laimėjo 50 m rungties krūtine finalą, nuplaukusi per 31,51 sek.
Prieš metus Europos čempionate plaukdama 100 m pirmąją rungties dalį ji įveikė kur kas greičiau (30,17 sek.). Net ir šių metų pavasario pradžioje varžybose Belgijoje (30,87 sek.) ir Kaune (30,73 sek.) R.Meilutytė buvo pastebimai greitesnė nei dabar.
Nuo tada, kai šių metų pradžioje R.Meilutytės treneriu oficialiai tapo P.Andrijauskas, olimpinės čempionės sportinė forma banguoja kaip Atlanto vandenynas.
Balandžio mėnesio pradžioje varžybų Stokholme katastrofiškus rezultatus P.Andrijauskas pateisino ilga kelione ir sudėtinga adaptacija po stovyklos Kolorado Springso aukštikalnėse (JAV).
Nors R.Meilutytės greitis kiek padidėjo, palyginti su varžybomis Stokholme, ji vis dar toli iki tų rodiklių, kokius Lietuvos plaukikė demonstravo treniruodamasi Plimute pas trenerį Johną Ruddą.
„Nežinau, galbūt naujas treneris naudoja kitokią taktiką, – svarstė Ž.Ovsiukas, daugiau nei dešimt metų treniravęs greičiausiai krūtine plaukiantį lietuvį Giedrių Titenį. – Su Giedriumi buvome priėję prie tokios taktikos – reikiamu momentu stengdavomės pasiekti pakankamai aukštų rezultatų, nes prieš svarbiausias varžybas kylančios neigiamos emocijos niekam nepadeda.
O nuotaiką lemia rezultatų dinamika – sportininkas turi įsitikinti, ką jis gali. Jei tik treneris žino, kad atletas gali, tai dar nereiškia, jog pats sportininkas tuo tiki“.
Nuotaiką lemia rezultatų dinamika – sportininkas turi įsitikinti, ką jis gali.
L.Kačiušytė svarstė, jog neįspūdingi R.Meilutytės rezultatai gali būti dėl didelio krūvio Antalijoje. Išvadas daryti sunku, nes plaukikės treneris nekomunikuoja prieš varžybas ir jų metu.
Turkijos kurorte R.Meilutytė praleido visą mėnesį „Gloria sports“ komplekse, kuriame yra keturi baseinai: dešimties takų atvirasis olimpinis, atvirasis reabilitacinis, uždaras plaukimo ir uždaras vandensvydžio bei šuolių į vandenį.
„Galbūt toks jos pasirengimo planas, galbūt krūviai dar bus sumažinti. Kontrolinės varžybos nieko nereiškia. Iki pasaulio čempionato dar galima būtų nukirpti kelias sekundes.
Ir man pačiai plaukiant pasitaikydavo labai prastų rezultatų, todėl šiuo atveju reikėtų geriau žinoti trenerio tikslus. Buvęs R.Meilutytės treneris dažnai pasisakydavo feisbuke ir žiniasklaidoje, o dabartinis nėra linkęs aiškinti“, – kalbėjo L.Kačiušytė.
