Pernai tašką šlovingoje karjeroje padėjęs 33-ejų olimpinis ir pasaulio vicečempionas bei daugkartinis Europos pirmenybių laimėtojas dabar – vienas iš šalies irklavimo federacijos vadovų.
„Sulaukiu daug klausimų, ką dabar veikiu“, – kalbėdamas su 15min plačiai šypsojosi S.Ritteris, interviu metu šalia irklavimo kanalo Miunchene nuolat sulaukdavęs senų bičiulių ir varžovų rankos paspaudimų.
„Kartais, aišku, pagalvoju, kad galbūt būtų šaunu toliau tęsti karjerą, bet taip greitai įšokau į naują veiklą, kad neturiu laiko apmąstymams, liūdesiui ar abejonėms. Turiu labai daug veiklos“, – atviravo naujasis Lietuvos irklavimo federacijos generalinis sekretorius.
„Tai nėra pirmosios varžybos, kuriose esu komandos vadovas, tačiau pirmasis čempionatas. Prieš tai buvo kelios regatos, pasaulio taurės etapai, jaunių ir jaunimo čempionatai. Bet suaugusiųjų pirmenybės pirmos“, – tęsė S.Ritteris.
Suprasti akimirksniu: lietuvių rezultatai Miunchene
- Porinė dvivietė (D.Nemeravičius ir A.Kelmelis) – 3 vieta
- Porinė dvivietė (D.Karalienė ir D.Rimkutė) – 4
- Pavienio irklo dvivietė (Dovydas ir Domantas Stankūnai) – 4
- Porinė keturvietė (Ž.Gališanskis, D.Jančionis, G.Bieliauskas, A.Adomavičius) – 7
- Vienvietė (V.Senkutė) – 10
– Buvote įpratęs pats varžytis su varžovais, o dabar reikia rūpintis ir jaudintis dėl kitų. Kiek tos emocijos skiriasi?
– Oi (atsidūsta). Labai. Jaudulys atsiranda iš karto po starto, nors tuo metu sportininkai dar stovi vienoje linijoje ir nežinia, kaip viskas baigsis. Visą laiką labai išgyveni dėl savo sportininkų. Ir sergi už juos.
Ne tik dėl to, kad jie užimtų kuo geresnę poziciją, bet ir dėl to, kad nenusiviltų savo pasirodymu, savęs labai smarkiai negraužtų, neliūdėtų, jei kas nors nepavyktų. Kad neprarastų to ūpo siekti.
– Sėdėti valtyje būdavo lengviau? Susimąstyti apie visus kitus dalykus turbūt net nebūdavo laiko?
– Nėra taip viskas paprasta (šypteli). Sakyčiau, kad sportininko stresas – gerokai didesnis. Visas pasiruošimas, varžybos, tikslai. Būnant ant kranto turi susitaikyti, kad viskas, ką jau padarei, nieko nebepakeisi. Viskas yra tik sportininko rankose.
Kaip ir treneris, turi susitaikyti, kad išleidi sportininką, nustumi nuo lieptelio ir viskas, nieko nebepakeisi. Ką per treniruotes pavyko padaryti, tą pavyko.
Mano atsakomybės – sudėlioti ir paruošti sportininkams viską taip, kad jiems būtų patogu ir lengva. Nebūtų kliūčių ar trūkumų. Aš irgi suvokiu, kad galiu palaikyti tik emociškai, rezultato niekaip nepakeisiu.
– Kaip įvertintumėte savo pirmąjį, kaip vadovo, Europos čempionatą?
– Puikiai. Noriu pasidžiaugti visomis įgulomis. Gal vieni ir nepasiekė savo tikslų, kuriuos buvo išsikėlę, bet noriu, kad jie džiaugtųsi šia patirtimi. Mūsų sportas – sezoniškas. Pagrindinės varžybos šiemet bus pasaulio čempionatas. Nors, aišku, ir Europos pirmenybės labai svarbios.
Labai džiaugiuosi dėl D.Nemeravičiaus ir A.Kelmelio. Jie puikiai vainikavo šį čempionatą. Jie tikrai verti šio medalio. Tikiuosi, kad jiems tai bus papildoma motyvacija ir įrodymas, kad jie eina teisingu keliu.
Visą mūsų pasirodymą vertinu labai teigiamai. Džiaugiuosi jaunesniais sportininkais, kurie užima tikrai labai aukštas vietas. Galbūt kažkam ta ketvirta vieta atrodo kaip šioks toks kartėlis, bet aš labai džiaugiuosi. Jiems patiems tai yra didelė motyvacija kitose varžybose laimėti medalį ir suvokti, kad varžovai – tikrai įveikiami.
Aš visada labiau vertinu patirtį. Nusivilti, pavyzdžiui, ketvirta vieta tikrai nereikia. Irkluoji finale ir matai, kad esi visai šalia medalių. Tai pati geriausia motyvacija.
– Kaip manote, kas mūsų irklavimo laukia ateityje? Gal išvysime kokių naujų įgulų? Aštuonvietę?
– Mūsų sporto šaka tuo labai dėkinga. Yra tikrai labai daug kombinacijų, kurias galima išbandyti. Tik reikia turėti tam lėšų ir žmonių (šypteli).
Nenoriu nukreipti visą dėmesį į vieną ar kitą įgulą, nes turime labai daug potencialiai stiprių ir perspektyvių. Manau, ateitis parodys, kad jie turi visas galimybes kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų.
Mūsų rezultatai jaunių ir jaunimo čempionatuose nuteikia labai pozityviai. Broliai (Domantas ir Dovydas) Stankūnai pasaulio jaunimo čempionate prieš dvi savaites buvo antri, o čia, tarp vyrų, jau ketvirti. Sidabrą jaunimo čempionate iškovojo ir Kamilė Kralikaitė su Martyna Kazlauskaite. Dovilė Rimkutė irklavo finale.
Labai džiaugiuosi, kad jaunimas ateina, įsilieja į komandą ir noriu tikėti, kad po kelerių metų tikrai turėsime didelę rinktinę, kuris mums rinks kelialapius į olimpines žaidynes.
– Jau kitą mėnesį Čekijoje laukia pasaulio irklavimo čempionatas. Užsiminėte, kad tai – svarbiausias metų startas. Kiek lietuvių jame matysime? Galbūt ir federacijos prezidentą Mindaugą Griškonį?
– Taip. Aš labai džiaugiuosi, kad Mindaugas vis dar pasiryžęs toliau irkluoti. Nežinau, ar dar kada Lietuva turės tokio lygio irkluotoją, kuris sieks dalyvauti jau penktose olimpinėse žaidynėse. Jis yra didžiausias pavyzdys ir autoritetas kitiems.
Planuojame, kad pasaulio čempionate iš viso dalyvaus apie 20 mūsų sportininkų. Dauguma dalyvavo jau čia, Europos čempionate. Iki planetos pirmenybių lieka vos keturios savaitės. Turėsime dar vieną testą Lietuvoje ir tuomet bus aiškios visos įgulos.
