Andrius Šidlauskas pirmasis iš Lietuvos plaukikų pasirodė didžiojoje olimpinėse scenoje Paryžiuje.
Dar likus kelioms valandoms iki pirmųjų atrankos varžybų link „La Defense“ arenos nusidriekė kilometrinė žiūrovų eilė.
Tarp dangoraižių 2017 metais pastatyta arena per koncertus priima ir 40 tūkst. žmonių, o įmontavus joje 50 m olimpinį baseiną, elitinius plaukikus apsupo 17 tūkst. žiūrovų gretos – įspūdingas skaičius, žinant, jog šeštadienis prasidėjo atrankos kovomis, o lemiamos grumtynės dėl medalių vyks vakarais.
A.Šidlauskas atlaikė sudėtingus metus, ilgai siekdamas įvykdyti olimpinį normatyvą, kol birželį Europos čempionate Serbijoje pasiekė savo svajonę, įveikęs distanciją per 59,36 sek.
Visą karjerą krūtine varžybose plaukiančio panevėžiečio asmeninis rekordas yra 59,19 sek., o šeštadienį jis startavo trečiosiose savo olimpinėse žaidynėse.
Tarp tūkstančių žiūrovų buvo ir A.Šidlausko širdies draugė bei mama, bet jų pradžiuginti plaukikui nepavyko.
Distanciją jis įveikė per 1 min. 0,29 sek.
Bendroje įskaitoje – tai 20-as rezultatas, palikęs A.Šidlauską už pusfinalio, į kurį pateko 16 plaukikų, borto. Nuo pusfinalio lietuvį skyrė 0,29 sek, tačiau labiausiai jį slėgė asmeninis rezultatas Paryžiuje.
„Kai paliečiau sienelę pasidarė labai apmaudu, nervas pakilo. Norėjau kuo greičiau palikti baseiną ir nebeprisiminti to momento“, – sakė A.Šidlauskas.
Eidamas bendravimui su žiniasklaida skirtu ilgu taku, iškart matėsi, koks nusiminęs yra plaukikas po savo starto Paryžiuje.
– Lūkesčiai buvo didesni, Andriau? - 15min paklausė A.Šidlausko.
– Pirmiausia, aišku norėjosi patekti į pusfinalį, bet visas planas buvo prasibrauti į finalą. Į pusfinalį tikrai tikėjausi patekti, o kai dar pamačiau prieš mane vykusio plaukimo rezultatus, pagalvojau, kad tikrai 100 procentų pateksiu.
Tačiau kažkas nederėjo. Atrodo, kad kūnas buvo pasirengęs, psichologiškai jaučiausi gerai, bet kažko pritrūko. Finišuojant buvau lyg nesavas. Keistas jausmas.
Nežinau dar kaip pradėjau, kaip nuplaukiau pirmuosius 50 metrų, bet paskutinius buvau tarsi ne aš.
Suprasti akimirksniu
- Lietuvių plaukikų artimiausi startai:
- Sekmadienį kovas 100 m krūtine rungtyje pradės abi mūsų septynių narių rinktinės plaukikės: Rūta Meilutytė ir Kotryna Teterevkova. Jų lauks atranka, o patekus į šešioliktuką, – ir pusfinalis vakare.
- Danas Rapšys ryte startuos 200 m laisvuoju stiliumi atrankoje, o sėkmės atveju lauks ir pusfinalis.
- Šių rungčių finalai vyks pirmadienį vakare.
– Kaip jautėtės pasirengęs žaidynėms?
– Per treniruotes plaukiau kaip niekada greitai gyvenime. Per vieną treniruočių net pagerinau 50 metrų Lietuvos rekordą. Tikrai plaukiau greitai ir tikėjau savimi. Rezultatai rodė, kad galiu plaukti.
Tačiau šiandien kūnas kažkoks ne toks, sportas toks jau yra, kad kiekviena diena kitokia. Kas buvo net neįsivaizduoju, bet tikrai labai liūdna, nes atvyko ir artimieji: mama, širdies draugė. Labai norėjau, kad jos pamatytų, kaip plaukiu bent pusfinalyje, o dar labiau norėjau, kad išvystų mane finale.
– O žiūrovų gretos? Turbūt pirmą kartą prie tokio didelio kiekio žiūrovų?
– Pastarąjį kartą tiek daug žmonių matyt buvo 2016 metais Rio de Žaneire, nes ten irgi buvo didelė arena. Buvo labai geras jausmas, visi žmonės šaukė, palaikė. Kiek girdėjau, plaukimas ir krepšinis buvo vienintelės sporto šakos, į kurias iškart buvo iššluoti visi bilietai. Įdomus faktas.
– Žaidynėse daug sporto šakų, ar sklandžiai atrodo organizacija?
– Visi sportininkai žino, kad jų sporto šakose per čempionatus, kad ir pasaulio, būna mažesnis mastas – tave paima iš viešbučio, įsodina, nuveža. Mažiau žmonių.
O čia mums gal kilometrą reikia eiti iki mūsų paėmimo punkto, tada važiuoti 40 minučių. Viskas susideda, bet visiems lygios sąlygos.
– Žiūrint žaidynių atidarymą turbūt nesigailėjote, nes nebuvote tarp šlapių ančiukų?
– Ne, žinote, svarbiausia, gera nuotaika. Jei eitum žiūrėti atidarymo gera nuotaika, tai ir oras būtų nebaisus.
– Prieš žaidynes daug kalbėta apie Rusijos ir Baltarusijos atletus, kurių tik maža dalis startuoja po neutralių atletų statusu. Ir jūs kaip tik plaukėte viename plaukime su baltarusiu Ilja Šymanovičiumi (buvo trečias atrankoje). Ką apie tai manote?
– Aš nelabai daug išmanau apie politiką, bet man atrodo, kad čia atvažiavę sportininkai yra prieš karą, nepalaikantys jo. Sportininkai nelabai turi įtakos. Žiūrint iš šį baltarusį, iš veido matosi, kad jam nejauku. Vis dėlto sportas toli nuo politikos. Aišku, tiems, kurie palaiko karą, čia ne vieta.
– Pats šias žaidynes prisiminsite su apmaudu?
– Turbūt tai prasčiausios mano olimpinės žaidynės, nesitikėjau tokio prasto rezultato.
Galvojau, kad bus 100 proc. esu geriau pasirengęs, ypač po Europos čempionato, kur jaučiausi gerai.
Kai paliečiau sienelę pasidarė labai apmaudu, nervas pakilo. Norėjau kuo greičiau palikti baseiną ir nebeprisiminti to momento. Tačiau sportas toks yra: kūnas vis skirtingai veikia. Vis tiek reikia kovoti iki pabaigos, ką ir bandžiau padaryti.
– Ar norėtumėt išvykti iš žaidynių anksčiau?
– Dabar stengsiuosi padėti komandos draugams etsfatėje (4 po 200 m laisvuoju stiliumi), padaryti viską, kas nuo manęs priklauso.
