„Swimswam“ pranešė, kad FINA strateginiame plane lieka tikslas praplėsti olimpinę programą 50 m sprinto rungtimis, o taip pat mišria estafete.
Šių rungčių dar nebus kitais metais planuojamose olimpinėse žaidynėse Tokijuje, bet gali atsirasti 2024 metų žaidynėse Paryžiuje.
O tai galėtų ženkliai pakeisti kai kurių Lietuvos plaukikų galimybes svarbiausiose karjeros varžybose.
Kelios itin svarbios dienos Tokijuje
FINA jau pavyko įterpti į olimpinę programą tris naujas rungtis.
800 m laisvuoju stiliumi vyrams, 1500 m laisvuoju stiliumi moterims ir mišri estafetė 400 m kompleksiniu būdu pirmą kartą paįvairins Tokijo žaidynes. Tiesa, šiose rungtyse nebus Lietuvos plaukikų.
Tik Danas Rapšys pajėgtų įvykdyti 800 m laisvuoju stiliumi normatyvą, bet jo planuose starto šioje ir greičio, ir ištvermės reikalaujančioje distancijoje nėra.
„Teoriškai galėtų, bet praktiškai nepavyks, – sakė geriausio Lietuvos 2019 metų sportininko trenerė Ina Paipelienė. – Galima sakyti, kad Danui žaidynės vyks dvi dienas. Jos bus labai svarbios, per jas reikės išsaugoti kiek įmanoma daugiau jėgų.“
Tokijuje D.Rapšys laikomas tarp pretendentų laimėti du medalius dvejose rungtyse – 200 ir 400 m laisvuoju stiliumi.
Pagal olimpinių žaidynių tvarkaraštį plaukimo varžybų atranka vyks vakarais, o finalai rytais. Netradicinis dienos ritmas pasirinktas dėl laiko skirtumo taikantis prie JAV žiūrovų auditorijos.
Tokiu būdu, D.Rapšys pradės žaidynes 400 m atrankos plaukimu vakare, o kitą rytą lauks šios rungties finalas. Tos pačios dienos vakarą vyks ir 200 m atranka, o kitą dieną – pusfinalis ir finalas. Visi šie D.Rapšio startai planuojami 2021 m liepos 25-27 dienomis.
„Todėl ir papildoma 800 m rungtis nėra reikalinga, nes tos dvi dienos ir taip bus labai įtemptos, labai reikės pagalbos atsistatymui – krūvis teks labai didelis, juk tai nėra sprinto rungtys, per ilgesnes distancijas išeikvojama daugiau jėgų“, – sakė I.Paipelienė.
Bando užtušuoti savo silpnąją vietą
Ji suplanavusi, kad olimpinėse žaidynėse D.Rapšys dar išbandys 200 m kompleksinį plaukimą – šioje rungtyje jis taip pat yra laimėjęs medalių pasaulio taurės varžybose pernai, bet vis tiek plaukimas visais keturiais būdais lieka šalutinė rungtis dėl vienos silpnybės.
Skirtingai nei visi Lietuvos plaukikai laimėję olimpinius medalius asmeninėse varžybose (Lina Kačiušytė, Robertas Žulpa, Arvydas Juozaitis, Rūta Meilutytė), D.Rapšys prastai plaukia krūtine.
„Kiti trys Dano plaukimo būdai yra stiprūs, bet krūtine – ne, – sakė I.Paipelienė. – Bet pandemijos laikotarpiu bandome patobulinti jo kojų darbą plaukiant krūtine. Daug neišspausime, bet kažką pagerinti galbūt pavyks.“
Sprintas labiausiai tiktų Rūtai Meilutytei
Lietuvos plaukikams galimybės labiau pasikeistų, jei FINA pavyktų į olimpinę programą drauge su mišria 400 m estafete laisvuoju stiliumi pridėti 50 m rungtis – peteliške, krūtine ir nugara.
Nors šios sprinto rungtys būna per pasaulio ar Europos pirmenybes, olimpinėse žaidynėse 50 m plaukiama tik laisvuoju stiliumi.
I.Paipelienė mano, kad daugiau sprinto rungčių 2024 metais Paryžiuje nesutrukdytų lietuviams.
„Danas tikrai jų neplauktų, bet Andrius Šidlauskas galėtų startuoti 50 m krūtine, o Deividas Margevičius 50 m peteliške, – svarstė plaukimo specialistė, 2019 metais išrinkta geriausia Lietuvos sporto trenere. – Simonas Bilis ir taip plaukė 50 m laisvuoju stiliumi, o apie jaunesnių plaukikų galimybes dar sunku pasakyti.
Tačiau bendrai mūsų plaukikams tai turėtų tikti – pas mus nedaug didelių baseinų, tad sprinto rungtys būtų parankios. Tiesa, jose ir konkurencija būna didesnė.“
Iki šiol plaukiant sprinto rungtis pasaulio ir Europos pirmenybėse medalių yra iškovoję 5 Lietuvos plaukikai: karjeras jau baigę Raimundas Mažuolis (laisvuoju stiliumi), Darius Grigalionis (nugara), Rūta Meilutytė (krūtine), o taip pat Giedrius Titenis (krūtine) ir Simonas Bilis (laisvuoju stiliumi).
Daugiausiai apdovanojimų 50 m distancijoje yra susižėrusi R.Meilutytė.
Po trijų praleistų dopingo testų ir iš paskos sekusios dvejų metų diskvalifikacijos apie karjeros pabaigą pernai paskelbusiai 23 metų kaunietei iki šiol priklauso 50 ir 100 m krūtine Europos rekordai, pasiekti 2013 metais.
Jos paskutinis medalis buvo iškovotas plaukiant 50 metrų krūtine, kai 2018 metų gruodį pasaulio čempionate Kinijoje ji pelnė sidabrą.
Bet olimpinėse žaidynėse 2012 ir 2016 metais R.Meilutytė į medalį pretenduoti galėjo tik 100 m krūtine rungtyje, nes niekada nebuvo stipri dusyk ilgesnėje distancijoje, o 50 m krūtine Londone ir Rio de Žaneire nebuvo.
„Rūtai tai būtų labai tikę, – sakė I.Paipelienė. – O gal ir tiktų? Į Tokiją jai jau per vėlu, bet į Paryžių – nevėlu.
Jei panorėtų, ji tikrai sugebėtų pasiruošti 50 metrų varžyboms. Rūta nuo gimimo pasižymėjo sprinterės duomenimis, šiek tiek padirbėjus ji tikrai galėtų.
Jei kas galėtų laimėti 50 metrų rungtyje, tai – ji.“
R.Meilutytės diskvalifikacija baigsis prieš pat Tokijo olimpines žaidynes.
Kol kas nėra ženklų, kad Kaune gyvenanti plaukikė bandytų grįžti į sportą.
