Akademinis irklavimas turi gilias olimpines tradicijas, valtys skrodžia vandenį gražiose gamtos vietose, o treniruočių nugludinti atletų kūnai galėtų tikti skulptorių kūriniams.
O jei pridėti saulę, jūrą, bangas, atkrintamųjų kovų dinamiką ir neįprastus iššūkius?
Pakrančių (paplūdimio) sprinto irklavimas prisistatys kaip olimpinė rungtis 2028 metais olimpinėse žaidynėse, o šį mėnesį vykusio pasaulio čempionato rezultatai rodo, kad Lietuva turės šansų laimėti medalius.
„Bangos – smagu. Jei jų nebūtų, nebūtų taip įdomu“, – sakė ne tik irklavimo, bet ir lengvosios atletikos įgūdžius naudojanti Martyna Kazlauskaitė, Genujoje pasipuošusi aukso medaliu su Dominyku Jančioniu laimėtose mišrių porų lenktynėse.
„Pakrančių irklavime daugiau chaoso, netikėtumų – tai man patinka, – sakė D.Jančionis. – Akademiniame irklavime vis tas pats, 7 minutes tas pats, turi tobulai atlikti kiekvieną yrį ir tiek. O čia bangos trukdo įsėsti, apiplaukti, apsisukti, – viskas vyksta greitai, neaišku, kaip viskas pakryps. Be to, man patinka dairytis aplink, vairuoti valtį.“
„Viduržemio jūroje iriantis būna, kad banga iškelia gerus du metrus, o tada reikia iššokti iš valties – jausmas toks, kad šoki tikrai iš aukštai“, – adrenalino pliūpsnius akcentavo Žygimantas Gališanskis, prie kelių laimėtų medalių Europos pirmenybėse pridėjęs pasaulio čempionato Italijoje bronzą vienviečių valčių klasėje.
Per pokalbius su pakrančių irklo meistrais 15min domėjosi plačiau, kuo skiriasi paplūdimio valtis nuo įprastos akademinės, kokie pavojai slypi varžybose ir kokios galimybės siekti aukštų rezultatų ateinančiose olimpinėse žaidynėse Los Andžele.
Vienų neliks, kiti ateis
Praėjusiais metais Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) patvirtino šią naują rungtį greta įprasto akademinio irklavimo 2028 metų olimpinėje programoje.
Pastaruoju metu ieškantis naujovių, bet nenorintis plėsti bendro olimpiečių skaičiaus IOC daro savotiškus mainus – pakrančių irklavimas keičia akademinio irklavimo lengvasvorių irkluotojų klasę.
Kaip 15min sakė Lietuvos irklavimo federacijos generalinis sekretorius Saulius Ritteris, faktas, kad bus nauja rungtis, liko sulaukti patvirtinimo dėl jos klasių – realu, jog bus po 16 vienviečių moterų ir vyrų varžybos, o taip pat ir 16 mišrių dviviečių, kokių akademiniame irklavime nėra, bet iš moters ir vyro sudarytos komandos labai dera prie IOC geidžiamos lyčių lygybės krypties.
„Su tuo tikslu ir investuojame į mūsų sportininkus, – sakė S.Ritteris, pats laimėjęs sidabrą porinėje dvivietėje su Mindaugu Griškoniu 2016 metų olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire. – Dėmesys naujai rungčiai vis auga. Nors Genujoje dalyvavo ir olimpiniai medalininkai iš Naujosios Zelandijos, Nyderlandų, jie pasaulio čempionate nusileido mūsų šalies atstovams.
Visų šalių patirtys augs, vieni dabar eina priekyje, kiti atsilieka, o mes norime būti tarp lyderių. Palaikysime mūsų pakrančių irkluotojus ir bandysime plėsti, įtraukdami į šią rungtį ir jaunimą.“
Pirmasis medalininkas
Buvęs akademinio irklavimo pasaulio jaunimo čempionato ir universiados prizininkas Žygimantas Gališanskis yra labiausiai patyręs pakrančių irklavimo meistras Lietuvoje.
32 metų kaunietis prisiminė, kaip dar prie buvusio Lietuvos irklavimo federacijos vadovo gavo pasiūlymą išbandyti save naujoje rungtyje tuo metu, kai po Tokijo žaidynių 2021 metais dėl pandemijos buvo atšauktas Kinijoje turėjęs vykti pasaulio akademinio irklavimo čempionatas.
Į olimpines žaidynes nepatekęs, bet tuo metu geros sportinės formos buvęs Ž.Gališanskis nusprendė išbandyti save naujoje rungtyje ir iškart Europos čempionate užėmė ketvirtą vietą.
„Kitos šalys, kaip Ispanija, Portugalija, Prancūzija, šią rungtį kultivavo ir žymiai anksčiau, o Lietuvoje viskas prasidėjo nuo mano starto 2021 metais, – prisiminė irkluotojas, dabar jau turintis kolekcijoje ne tik Europos čempiono titulą, bet ir pasaulio pirmenybių medalį. – Tose šalyse yra klubų, kurie praktikuoja pakrančių irklavimą.
Jei vanduo pakrantėje ramus, šios rungties valtis yra labiau pritaikyta bet kuriam vaikui ar žmogui, nes iš įprastos akademinės ilgos ir siauros valties labai greitai galima išvirsti.
Pakrančių valtis platesnė, sunkesnė, plaukimą supa geras oras, smėlis, jūra ir saulė. Per bangas smagiau irtis, o žiūrovams stebėti nuo kranto varžybas lengviau, nes distancija žymiai trumpesnė, dinamiškesnė. Kai Klaipėdoje pas mus ateidavo pasibandyti akademinio irklavimo jaunimas, jiems irgi tikrai patikdavo – labai smagios emocijos.“
Pakrančių valtys sveria 35 kg, kai įprasta akademinė vienvietė – tik 14 kg. Pakrančių valtis dvigubai platesnė, bet ir trumpesnė keliais metrais. Jos viduje yra oro kameros, kurios prilaiko valtį virš vandens ir neleidžia greitai apsiversti.
Valties priekis panašus į akademinės, bet galas yra atviras – taip išbėga vanduo. „Todėl atbulomis irtis nepavyktų, kitaip nei akademine, kurios abu galai vienodi“, – sakė Ž.Gališanskis.
Irklai yra panašūs, pakrančių keliais centimetrais trumpesni.
Esminis skirtumas varžybose – reikia ne tik irkluoti, bet ir bėgti.
Pakrančių varžybose sportininkai startuoja nuo kranto, bėgdami link valties smėliu.
Įprastai tai būna 30-50 metrų atstumas, – jis kinta, nes kinta ir paplūdimio ruožas, dėl potvynio ar atoslūgio jūroje kai kada pasikeičiantis kone 20 metrų.
„Bėgdamas daug nelaimėsi, daug nepralaimėsi – gal nebent sekundę, daugiausiai – dvi. Atstumas nedidelis, bėgame apie 6 sekundes, jei tenka skuosti 50 metrų per smėlį. Tačiau galima nemažai prarasti laiko įlipant į valtį, nes galima suklupti ar pargriūti – šiame pasaulio čempionate nemažai varžovų krito, virto, kėlėsi“, – pasakojo Ž.Gališanskis.
Kol vienviečių irkluotojai bėga, jų valtis vandenyje prilaiko pagalbininkai. Anot Ž.Gališanskio, tai nebūtinai lengva, nes mušant didelėms bangoms išlaikyti valtį irgi yra iššūkis.
Daugiausiai įgūdžių prireikia irkluojant prieš bangas 250 metrų slalomu tarp dviejų plūdurų, kuriuos reikia praplaukti iš kairės ir dešinės pusės, tada apsisukti prie trečio plūduro ir grįžti tuos pačius 250 metrų į krantą. O tada krante reikia kuo skubiau paspausti finišo mygtuką.
Visa pakrančių irklavimo varžybų sistema yra kitokia, nes iš pradžių visi po vieną startuoja atskiro starto lenktynėse, po kurių aštuoni geriausi iškart patenka į kitą etapą, o antrasis aštuonetas darsyk susigrumia dėl vietos atkrintamosiose varžybose.
Šios vyksta greitais etapais vienas po kito – ketvirtfinaliai, pusfinaliai ir finalai.
Ž.Gališanskis pasakojo, kad per atkrintamąsias varžybas pirmojoje distancijos dalyje jis įprastai nesižvalgo į varžovą. „Svarbu bėgti ir kokybiškai įlipti, tvarkingai paimti irklus, įsidėti kojas į specialius batus, tada tvirtai laikyti irklus, nes bangos gali juos išmušti iš rankų, – pasakojo irkluotojas. – Atgal svarbu irtis kuo tiesiau.
Jei pirmauji, atgal iriantis matosi varžovas, jei persvara saugi, jau galima bėgti nebe maksimaliai, patausojant jėgas kitam etapui.
Man asmeniškai irkluoti lengviau į priekį, kai nuo stiprių yrių valtis lipa per bangas. Grįžti sunkiau – nors atrodo, kad jūra galėtų padėti grįžti į krantą, bangos neša, jos gali lengvai užsukti dideliu greičiu plaukiančią valtį ir nunešti į šalį.“
Pastarajame pasaulio čempionate Ž.Gališanskis pats buvo patyręs nerimo akimirką, kai per pirmąsias atskiro starto lenktynes išlipant iš valties ranka nuslydo.
„Valtis staigiau lipo į krantą, kuris buvo akmenuotas, mane staiga pristabdė, aš suklupau ant visų keturių, vanduo taip užpylė akis, kad nemačiau, kur bėgti – sūrus Viduržemio jūros vanduo graužė akis“, – prisiminė irkluotojas, tąsyk vis tiek patekęs į pirmą penketą, o per atkrintamąsias varžybas prasibrovęs iki bronzos medalio.
Ž.Gališanskis nuo pernai paliko nuošalėje akademinį irklavimą, pasiryžęs telktis tik pakrančių rungčiai.
„Visada pavyksta patekti į pirmąjį ketvertą. Medalių kraitį pavyko surinkti nemažą, be to, gaunu adrenalino – bangos aukštos, būna ir labai didelių. Pakrančių irklavime didesnis greitis, reikia daugiau sprogstamos jėgos, o aš ir esu labiau sprinteris. Čia kaip maratono bėgikas negali bėgti sprinto, o sprinteris nubėgti greitai maratono, taip ir irklavime – aš stipresnis distancijoje, kuri trunka apie dvi su puse minutės, o ne akademinio irklavimo, kur 2000 m plauki 6-7 minutes.
Dabar mano tikslas nebesiblaškyti, likti aukštame lygyje ir siekti olimpinių žaidynių medalio.“
Ž.Gališanskis kartais treniruojasi Kauno mariose, kur bangos stipresnės nei Lietuvos ežeruose, nors ir ne tokios stiprios kaip Baltijos jūroje, kur Klaipėdos sporto centras suteikia galimybes rengti stovyklas. Bangos dar labiau skiriasi įvairiose šalyse.
„Labai skiriasi. Prie Klaipėdos įprastai bangos ritasi tankiai, kas 2-3 sekundes, jos gali būti aukštos, bet jos nebūna tokios didelės masės kaip Viduržemio jūroje, kur bangos ritasi kas 7 sek., bet yra tokios stambios, kad gali apversti valtį“, – sakė Ž.Gališanskis.
Ž.Gališanskis pridūrė, kad pakrančių irklavimas patogesnis logistikos prasme. Jei akademines valtis reikia gabentis priekabomis arba jūriniais konteineriais, tai paplūdimio valtimis pasirūpina varžybų rengėjai. „Paprasta – tiesiog atskrendi ir viskas jau būna paruošta, – sakė irkluotojas. – Todėl ir daugiau šalių gali savo atstovus atsiųsti – pastarajame pasaulio čempionate buvo 46 vienvietininkai.“
Ž.Gališanskiui ruoštis padėjo Klaipėdos sporto centras, bet finansinių klausimų lieka. Naujosios rungties atstovai neturi privačių rėmėjų, iki šiol jų finansavimas vyko per valstybės skiriamą paramą federacijoms, šiuo atveju per akademinio irklavimo programą.
„Nors žaidynėse nauja rungtis patvirtinta, varžybų klasės dar ne. Kol kas Nacionalinė sporto agentūra nesutiko padėti rengtis varžyboms. Nežinau, kaip bus pavasarį“, – sakė Ž.Gališanskis.
Yra virtusi nuo sėdynės
Dar ryškesnių laimėjimų iškart pakrančių irklavime pasiekė M.Kazlauskaitė ir D.Jančionis, šiemet sulipę į porą varžyboms pakrantėse.
Nuo 2017 metų, kuomet jai buvo 16 metų, irkluojanti vilnietė M.Kazlauskaitė yra pasiekusi svarbių laimėjimų tarptautinėse jaunimo varžybose – pasaulio ir Europos čempionato medalius porinėje dvivietėje su Dovile Rimkute, o pernai laimėjo pasaulio čempionato (iki 23 metų) auksą su Kamile Kralikaite pavienėje dvivietėje.
M.Kazlauskaitės partnerės nusėdo į kitas įgulas su kitomis partnerėmis Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, pati Martyna su keturviete nepateko į žaidynes, tad neplanuotai atsidūrė paplūdimio sprinto valtyje poroje su D.Jančioniu. Pirmieji potyriai buvo auksiniai ir smagūs.
„Bangos – smagu, be jų nebūtų taip įdomu. Čia valtis stabilesnė, platesnė, be to, paplūdimio nuotaika labiau jaučiasi“, – debiutu buvo patenkinta irkluotoja.
Bėgimas yra nesvetimas M.Kazlauskaitei. Ji ketverius metus yra lankiusi lengvają atletiką, bėgusi ir šokusi į tolį bei aukštį. Irklavime daug bėgti nereikia, bet sprinto savybės praverčia.
Porų varžybose ji pirmoji startuoja, pasileisdama bėgte link valties, kurią prilaiko D.Jančionis su pagalbininkais. O finiše jau bėga D.Jančionis.
„Kaip buvusiai sprinterei, man lengviau ir smagiau. Aplinkiniai sako, kad tikrai greitai bėgu. Štai pastarosiose varžybose nenusileidau bėgant varžovui vyrui“, – sakė M.Kazlauskaitė.
Su savo partneriu ji valtyje sulipo greitai ir sklandžiai. „Aš esu komandos žmogus“, – sakė D.Jančionis.
Gerai jaučiasi ir M.Kazlauskaitė. „Abu esame irklavę komandinėse valtyse, tad sunkumų sutarti nėra. Man paprasčiau, aš irkluodama net nesidairau, neturiu tokio įpročio, tad tai buvo Dominyko atsakomybė. Jis kartais sušaukia, kad labiau kairiu ar dešiniu irklu patraukti, bet daug kalbėtis varžybose nereikia“, – pasakojo M.Kazlauskaitė.
M.Kazlauskaitė teigė, jog jai varžantis ramiu oru būna sunkiau – irkluotojų terminais tai būna „darbinis vanduo“, kaip vadinamos oro sąlygos ir akademiniame irklavime, kai nėra vėjo.
Bangos suteikia daugiau potyrių, taip pat ir netikėtų. „Esu nukritusi nuo sėdynėlės ir per treniruotę, ir per varžybas. Nes norisi stipriai irkluoti, o banga pakelia į orą, tada ir krenti nuo sėdynės, – pasakojo irkluotoja. – Kiti, būna, kad visiškai išvirsta iš valties, ir Dominykui taip yra nutikę.“
Tačiau ji dar nėra įsitikinusi, ar liks pakrrančių irklavime ir kitą sezoną. „Buvo neplanuotas sprendimas, tad ir pasirengimas varžyboms labai trumpas. Dėl ateities dar konkrečiai nežinau, ruošimės sezonui su akademinio irklavimo komanda, o jei patvirtins pakrančių irklavimo valčių klasę, bus paprasčiau planuotis“, – sakė M.Kazlauskaitė.
Derins sportą ir darbą
Buvusiam olimpiečiui, Europos čempionato sidabrą keturvietėje 2016 metais laimėjusiam D.Jančioniui pasirinkti paprasčiau.
„Aš tikrai telksiuosi į pakrančių paplūdimio rungtį. Tikriausiai nebesėsiu į akademinę valtį, – sakė jis. – Tiesiog viskam yra pabaiga, o nauja galimybė išbandyti save kitur labai gera, nes juk pats irklavimas panašus.“
D.Jančionis sklandžiai sulipo į duetą su M.Kazlauskaite.
„Man tik vairuoti lieka, – nusijuokė jis. – Iš tiesų valtis žymiai didesnė, tad irkluotojo jėga lemia mažiau, svarbu geras yris. Man sekasi orientuotis tarp bumbulų, kuriuos reikia apiplaukti. Mano pareiga būna ir dairytis krypties, bet tai daro ir mūsų treneris Vygandas, kuris iš pradžių prilaiko valtį ir ją išstumia, o paskui rankomis rodo kur sukti.
Startas vienas didžiausių mūsų pranašumų. Martyna puiki sprinterė, labai greitai bėga, o Vygando išstūmimas ir krypties rodymas irgi labai daug prisideda.“
Auksas nenukrito iš dangaus, bet D.Jančionis užsiminė, kad sėkmė reikalinga.
„Labai daug lemia aplinkybės. Europos čempionate labai padėjo sėkmė žengiant tolyn iš ketvirtfinalio, nes buvome gavę 30 sek. baudos, kai teisingai neapiplaukėme bumbulo. Bet ir kita komanda gavo tokią pačią baudą, o ji finišavo už mūsų. Paskui dvi savaites sapnavau tą startą. Ten buvo sėkmės. Tačiau pasaulio čempionate, sakyčiau, kad titulo nusipelnėme, nes plaukėme užtikrintai, padarėme mažai klaidų.“
D.Jančioniui patinka varžybų tvarkaraštis, ypač vakarai, kai ateina atkrintamosios varžybos. „Ketvirtfinaliai, pusfinaliai, finalai seka vienas kitą, labai gerai žiūrisi. Matau šio sporto didelę perspektyvą. Iš mano žvilgsnio, rungtis ir lengviau prieinama, nes nereikia ilgų 2 km kanalų – pakrančių valtimi gali irkluoti ir jūroje, ir ežere.“
Pakrančių irklavime D.Jančionis tikisi surasti ir nuolatinį darbą.
„Planuoju ieškoti darbo, bandysiu derinti su sportu. Šiuo metu yra mažai pakrančių irklavimo trenerių. Mūsų treneris vienintelis, bet jis yra Klaipėdoje. Jei pavyktų, norėčiau treniruoti Trakuose, kur ir gyvenu.“
