Prieš dvejus metus, tada būdamas vos 21-erių metų, H.Žustautas su trenksmu įsiveržė į suaugusiųjų sportą. Jis aplenkė 2012 metų Londono olimpinį vicečempioną Jevgenijų Šukliną ir, laimėjęs Lietuvos taurės varžybas bei čempionatą, atėmė iš labiau patyrusio kanojininko galimybę atstovauti Lietuvai svarbiausiose tarptautinėse varžybose, nes vienai šaliai gali atstovauti tik vienas kanojininkas.
Tačiau šiemet, 23-ejų liepos mėnesį sulauksiantis H.Žustautas, atsidūrė kryžkelėje. Visas pergales H.Žustautas iškovojo irkluodamas 200 metrų, tačiau po Rio olimpinių žaidynių ketinama keisti distancijas – olimpine bus 1000 m rungtis.
Panašioje situacijoje atsidūrė ir 200 m pasaulio rekordininkas Vadimas Korobovas. Pasaulio ir Europos jaunimo čempionatus laimėjusiam 20-ečiui visaginiečiui taip pat reikia pratintis prie penkis kartus ilgesnės distancijos.
Įdomu ar Usainas Boltas įvykdytų maratono, ar bent 800 metrų bėgimo olimpinį normatyvą?
„Jeigu taip, be jokio logikos, pakeistų lengvosios atletikos olimpines rungtis, įdomu ar sprinto karalius ir vienas garsiausių pasaulio sportininkų Usainas Boltas įvykdytų maratono, ar bent 800 metrų bėgimo olimpinį normatyvą? Kanojų irklavime neliko nei 200 m, nei 500 m distancijos vienviečių ar dviviečių varžybose. Sprinteriai dabar turi du kelius – arba baigti karjerą, arba persiorientuoti į visiškai jiems neįprastą distanciją. O juk sprinteris yra sprinteris ir jis gali neturėti ilgai distancijai reikiamų fizinių savybių. Atrodo, kad sprendimus priima žmonės, nieko bendro neturintys su kanojų irklavimu“, – tokiais tarptautinės federacijos sprendimais piktinosi kanojininkų treneris Kazys Rėksnys.
Nusivylimo neslepia ir pats sportininkas, nes vyrų ir moterų vienviečių baidarių bei moterų kanojų sprinto varžybos yra numatyti 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių programoje, o vyrų kanojų sprinto nebeliko.
Trakuose vykusiose pirmose šio sezono oficialiose Lietuvos taurės varžybose H.Žustautas ir V.Korobovas pasidalijo po pergalę.
V.Korobovas laimėjo 1000 m plaukimą, H.Žustautas pergalę iškovojo 200 m distancijoje.
Po varžybų H.Žustautas atvirai pasidalino sunkiomis mintimis.
– Henrikai, kaip įvertinate pirmuosius bandymus 1000 m rungtyje?
– Pirmą kartą įveikiau 1000 metrų mažiau negu per 4 minutes. Prie to prisidėjo ir geras oras. Irklavosi gerai, tik prieš finišą pritrūko jėgų, nes per anksti pradėjau finišuoti. Dabar kartu su Vadimu vyksim į pasaulio taurės etapus, kurie vyks gegužės pabaigoje Vengrijoje ir birželio pradžioje Serbijoje, ten ir pasimatys tikrasis mūsų pajėgumas, kai kovosim su geriausiais pasaulio kanojininkais šioje distancijoje.
Mums su V.Korobovu dar toli iki to lygio, kokį demonstruoja geriausi kanojininkai 1000 m distancijoje. Tokiu oro, prizininkai tikrai tilptų į 3 min. 50 sek., o gal net ir 5-6 geriausi. Mums dar apie 10 sek. geresnio laiko trūksta iki geriausių pasaulio rezultatų, nes 1000 m distancijai ruošiamės tik 4 mėnesius, o treneriai ir specialistai teigia, kad sėkmingai pakeisti distanciją reikia mažiausiai metų, o gal net ir dvejų. Vadimui šiek tiek geriau sekasi persiorentuoti, jis – jaunesnis, lengvesnis.
– Jums sunkiau dėl kitokios kūno masės?
– Labai sunku persiorentuoti. Buvo tikimasi, kad liks sprintas dar vienam sezonui ir jam ruošiausi. Turėjau daug jėgų, kaip niekada. Svėriau 102 kg, raumenų masė, kuri labai reikalinga sprintui, buvo gera, staigumas ir kitos savybės, reikalingos sprintui taip pat buvo gerai išvystyta. Po to, kai pasakė, kad sprinto tikriausiai neliks, pradėjau ruoštis kilometrui. Dabar sveriu 94 kg, nes ilgoje distancijoje pranašesni lengvesni kanojininkai. Tai reikia dar mesti svorį, kad sverčiau apie 90 kg, nes nėra lengva tempti tokį svorį visą kilometrą – raumenys naudoja daug energijos.
Todėl sunku ką nors prognozuoti šį sezoną. Apmaudžiausia, kad 200 m distancijoje buvome tarp lyderių pasaulyje. Europos ir pasaulio čempionatuose kovodavome dėl medalių, o dabar vyksime kovoti dėl patekimo į finalą. Ir psichologiškai bus sunku nusiteikti, kad kovoji tik dėl patekimo į finalą, o ne dėl medalių. Gali ir motyvacija dingti, nes anksčiau tikslas būdavo tik vienas – medalis.
Bet neaiškumų vis dar lieka. Kalbama, kad šių metų Europos čempionate liepos mėnesį Bulgarijoje dar gali būti ir 200 m distancija laikoma olimpine, nes TOK Varžybų komisija vis dar oficialiai nėra patvirtinusi pasikeitimų olimpinėje programoje, tai nežinau net kuriai distancijai reiks ruoštis. Jeigu šios kalbos pasitvirtins ir Europos čempionate bus 200 m distancija, tai iškart pradedu ruoštis sprintui.
Vis dar tvyro nežinomybė ir niekaip nepriimami galutiniai sprendimai, tai ruošiesi 1000 m, bet tikiesi, kad dar bus ir 200 m. Bent kol teorinių galimybių yra, dar ruošiuosi ir sprintui.
Nes suprantu savo galimybes ilgesnėje distancijoje. Lengvesnio ir jaunesnio V.Korobovo kanoja geriau slysta vandeniu. Man viską reikia daryti per jėgą, visą kilometrą privalau laikyti aukštą tempą. Aišku, yra pasaulyje keli kanojininkai, kurie ir per jėgą pasiekia gerų rezultatų, bet dar reiks daug dirbti.
Gal pasiruošime 2020 m. Tokijo olimpiadai.
– Kaip dėliosite pasirengimo žingsnius toliau?
– Didžiausia bėda gali nutikti dėl finansavimo. Jeigu artimiausius metus nebus gerų rezultatų Europos ar pasaulio čempionatuose, bus nubrauktas finansavimas, kurį gauname dabar. Net vitaminų negausime, nieko. Neliks pasiruošimo stovyklų, o Trakuose žiemą nelabai įmanoma ant ledo irkluoti. Jeigu bus patvirtinta kilometro rungtis, tai šį ir dar kitą sezoną sunku tikėtis gerų rezultatų, kurie užtikrintų reikalingą finansavimą. O be stovyklų tikrai kilometro nepairkluosi.
Anksčiau su J.Šuklinu per sunkiausias treniruotes nuplaukdavom daugiausia 10 km. Šiais metais pasirengimo stovyklose irklavome po 15-18 km, kartais net ir 20 km.
Darbas treniruotėse pailgėjo kone du kartus. Rytinėje treniruotėje irkluoji 2 valandas, vakare dar pusantros valandos ir dar treniruoklių salėje sportuoji pusantros valandos.
Labai skiriasi treniruočių metodikos. Prie jų reikia prisitaikyti dar vaikystėje. Jeigu nuo vaikystės irkluotume kilometrą, būtų daug lengviau – gal dabar būtume kilometro distancijos lyderiai pasaulyje.
* * *
Čempionai ne olimpinėje rungtyje
Sprinterių savybėmis pasižymintys Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai jau ne kartą nukentėjo nuo nepalankių sprendimų. Dvivietes irklavę vieni tituluočiausių Lietuvos kanojininkai – tris kartus pasaulio ir net šešis metus iš eilės Europos čempionais tapusi Tomo Gadeikio ir Arno Labucko irkluojama dvivietė bei triskart pasaulio ir Europos čempionai baidarininkai Alvydas Duonėla ir Egidijus Balčiūnas skambiausias savo pergales iškovojo būtent ne olimpinėse 200 m distancijose. Tituluotiems Lietuvos baidarininkams ir kanojininkams nepavyko iškovoti medalių olimpinėse žaidynėse, nes jų dviviečių sprinto distancijos tuo metu nebuvo olimpinės.
