Jubiliejinis sezonas 2015 metais buvo vienas sėkmingiausių šio sporto istorijoje ir be konkurencijos geriausias nepriklausomos Lietuvos metais. Šiemet net 10 mūsų šalies irkluotojų iškovojo teisę varžytis 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Tai absoliutus rekordas.
Kitų metų olimpinėse žaidynėse Brazilijoje didesnę delegaciją už irkluotojus greičiausiai turės tik krepšinis ir lengvoji atletika.
Apdovanojimai
Geriausiu 2015 metų irkluotoju pripažintas planetos vicečempionas Rolandas Maščinskas, kuris aplenkė savo porininką Saulių Ritter bei Mindaugą Griškonį, kuris šiemet pirmą kartą karjeroje iškovojo pasaulio čempionato medalį, laimėjo bronzą.
Geriausios irkluotojos prizą pasidalijo Europos vicečempionės Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė. Trečia vieta atiteko Linai Šaltytei, kurią LIF prezidentas Dainius Pavilionis pavadino „pavyzdine sportininke mėgėja“, mat L.Šaltytė kelialapį į olimpines žaidynes iškovojo nepaisant to, kad siekia profesinės karjeros, o treniruojasi tik po darbo.
Vis dėlto, prieš apdovanojant metų geriausius sportininkus, buvo prisiminti senieji. Pirmiausia ant scenos lipo tikra Lietuvos irklavimo legenda, olimpinių žaidynių Romoje prizininkas, pasaulio vicečempionas, Europos čempionas, Antanas Bagdonavičius. Jam D.Pasvilionis suteikė Lietuvos irklavimo federacijos Garbės nario vardą – jis tik šeštasis LIF istorijoje taip pagerbtas sportininkas.
Vėliau pagerbtos ir specialiais atminimo medaliais apdovanotos kitos irklavimo legendos, jiems atiteko žurnalistės ir irklavimo metraštininkės Marytės Marcinekvičiūtės knygos. Po jų ant scenos lipo vis dar sportuojančių veteranų būrys. Jie pagerbti už puikius 2015 metų startus ir rezultatus.
Už 2015 metų pergales Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos įteiktos aštuoniems irkluotojams – Armandui Kelmeliui, Sonatai Petrikaitei, Ievai Adomavičiūtei, Rolandui Maščinskui, Sauliui Ritter, Mildai Valčiukaitei, Donatai Vištartaitei ir Mindaugui Griškoniui.
Padėkos įteiktos ir jų treneriams – Kęstučiui Kebliui, Tomui Valčiukui, Algirdui Kazimierui Areliui, Mykolui Masilioniui ir Robertui Tamulevičiui.
Taip pat buvo apdovanoti geriausi jaunųjų sportininkų treneriai bei metų teisėjai.
Geriausiais jaunimo teisėjais tapo Vytautas Domarkas (3 vt.), Vydūnas Banelis (2 vt.) ir Vytautas Valiauskas (1 vt.). Aktyviausia nacionaline teisėja pripažinta Rasa Busilaitė, o geriausiais teisėjais tapo Inga Daukantienė (3 vt.), Kąstytis Kmitas (2 vt.) ir Edmundas Daukantas (1 vt.).
Trumpa Lietuvos irklavimo istorija
Kaip irklavimo metraštyje rašė pirmasis LIF prezidentas Juozas Obelienius, 1885 metais tuomet dar Kaizerinei Vokietijai priklausiusioje Klaipėdoje į Dangės upę buvo nuleistos akademinės aštuonvietės. Tai buvo pirmoji Lietuvos irklavimo treniruotė, surengta „Neptūno“ sporto klubo. Nuo jo įsteigimo ir prasideda mūsų šalies irklavimo sporto istorija.
1907 m. irklavimas pasiekė Kauną, kur įkurta „Sakalų“ sporto organizacija, o trečiuoju irkluojančiu miestu dabartinės Lietuvos teritorijoje tapo Šilutė. Čia apie 1912-1913 m. įkurta Šilutės irklavimo draugija (Rudern -Verein Heydekrug).
1920 m. irklavimas pasiekė tuomet Lenkijai priklausiusią sostinę Vilnių, tarpukariu bazė atsirado Trakuose, o 1939 m. – Šiauliuose. Vis dėlto, pastariesiems sutrukdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, o irklavimo sportas į Saulės miestą sugrįžo tik 1954 m.
Jau sovietiniais metais prie irklavimo šeimos prisijungė Birštonas (1972 m.), o kito miesto-naujoko laukėme beveik tris dešimtmečius. Jau XXI amžiaus pradžioje bazė įkurta Prienuose. 2014 m. dar vienu Lietuvos irklavimo centru tapo Kupiškis, o šiemet įkurta jauniausia bazė Telšiuose.
