Tvirta urugvajiečio ranka
81-erių metų smulkaus sudėjimo urugvajietis mintis dėlioja lėtai ir lakoniškai bei iš pirmo žvilgsnio neprimena įtakingo funkcionieriaus, tačiau vienos svarbiausių tarptautinių sporto organizacijų vairą savo rankose laiko ypač tvirtai.
Budapešte vykstančių planetos pirmenybių metu J.C.Maglione buvo perrinktas jau trečiai savo ketverių metų kadencijai. Išversti urugvajietį šiemet bandė Europos plaukimo federacijos (LEN) vadovas Paolo Barelli, bet 208 narius turinčios ir 109-uosius metus skaičiuojančios organizacijos prezidentas išliko balne.
63-ejų metų italų senatorius ir šios šalies plaukimo federacijos prezidentas keletą pastarųjų mėnesių aršiai kritikavo FINA veiklą ir savo pusėn patraukė nemažai šalių atstovų, bet Kongreso dauguma (258 prieš 77) nusprendė, jog permainų organizacijai kol kas nereikia.
J.C.Maglione raktas į sėkmę buvo tai, kad jį palaikė didžiulį autoritetą turinčių Jungtinių Valstijų vandens sporto federacija bei dauguma Afrikos valstybių.
Nuotraukos, kuriose vienas kitam rankas spaudžia J.C.Maglione bei ekscentriškasis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas nedingo iš vietinių laikraščių puslapių pastarąsias dvi savaites.
Taigi 17-asis pasaulio čempionatas Vengrijoje tapo išbandymu ne tik šeimininkams, bet ir dabartinei FINA valdžiai. Ir panašu, kad bent jau pastaroji šį išbandymą atlaikė.
Iš to, kokios nuotaikos pastarąsias dvi savaites tvyro Budapešte bei kokios minios kiekvieną dieną stebi ryškiausių planetos žvaigždžių kovas, galime neabejoti ir dėl pirmojo: J.C.Maglione žodžiai apie geriausią visų laikų čempionatą – ne tik pagarbus urugvajiečio reveransas.
Neišsipildžiusi vengrų svajonė
Nuotraukos, kuriose vienas kitam rankas spaudžia J.C.Maglione bei ekscentriškasis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, nedingo iš vietinių laikraščių puslapių pastarąsias dvi savaites.
Europos Sąjungoje laikytas atstumtuoju dėl savo agresyvios politikos prieš imigrantus, kai pradėjo statyti spygliuotų vielų tvoras prie savo šalies pietinių sienų, stengdamasis sustabdyti pabėgėlių antplūdį, dabar dešiniosios pakraipos politikas pasauliui nori parodyti naują Vengrijos veidą.
Ir galbūt kąsnis, kurį iš pradžių planavo apžioti 10 mln. gyventojų turintis kraštas, pasirodė per didelis, mažesnius gabalėlius vengrai sugrumuliavo be didesnių problemų.
O pirminis Vengrijos planas buvo 1,8 mln. gyventojų sostinėje surengti 2024-ųjų metų vasaros olimpines žaidynes.
Šalis turi puikią sporto istoriją ir tikrai nusipelno tokios garbės, tačiau vidinių rūpesčių kamuojamai valstybei kovoti su tokiais pasaulio milžinais kaip Los Andželas ir Paryžius buvo didžiulis iššūkis. Ir nepakeliamas.
Diktatoriško V.Orbano valstybėje parama olimpinių žaidynių idėjai buvo labai stipri, tačiau netrūko ir priešininkų. Jie ėmė reikalauti, kad šalyje būtų surengtas referendumas dėl žaidynių. Tam reikėjo surinkti 250 tūkst. parašų, ir visuomeninis judėjimas savo tikslą pasiekė.
Istorinė patirtis liudija, kad tokie referendumai gali palaidoti bet kokią idėją. Tai neseniai atsitiko Romoje, kiek anksčiau sužlugo planai Vokietijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, nes populistams nesunku įtikinti žmones, kad brangios žaidynės pablogins jų gyvenimą. O nuotraukos iš griūvančių olimpinių bazių Atėnuose ar Rio de Žaneire pasako kur kas daugiau nei žodžiai.
Tad ir Budapešte vis garsiau pradėta kalbėti, kad reikia trauktis iš šios nelygios kovos nelaukiant spyrio į užpakalį. Tai galiausiai ir įvyko. Kovo 1-ąją Budapeštas oficialiai iškėlė baltą vėliavą.
Sporto renginių – nors vežimu krauk
Tačiau vengrų organizacinis įdirbis niekur nedingo ir šie metai geriau nei bet kas tai įrodo. Net ir pamiršusi savo didžiąją svajonę, šalis įrodinėja, jog gali ir yra pasirengusi organizuoti didžiausius sporto renginius. Organizuoti ne bet kaip, o kokybiškai. Netgi jei jie vyksta vienu metu.
FINA pasaulio vandens sporto šakų čempionatą šeimininkai pristato kaip visų laikų didžiausią šalies sporto renginį, tačiau tai yra tik ledkalnio viršūnė.
Tuo pat metu už 120 km į vakarus esančiame Dėre vyksta Europos jaunimo olimpinis festivalis.
Maža to, šį savaitgalį vos 20 km nuo Budapešto esančiame „Hungaroring“ žiede vyks „Formulės-1“ 11-asis sezono etapas.
Jei dar ir to maža, galima būtų paminėti, kad gegužę pirmą kartą Budapešte buvo surengtas ATP-250 serijos teniso turnyras „Hungarian Open“.
Net ir praūžus plaukimo fiestai, sporto renginiai Budapešte nesibaigs. Rugpjūčio pradžioje čia jau yra suplanuotas dziudo imtynių pasaulio čempionatas, o tarptautinė šios sporto šakos federacija (IJF) savo būstinę turi būtent Vengrijos sostinėje.
Išties nemažai 10 mln. valstybei, tiesa?
Pralenkė Kazanę
Vengrų valdžios požiūrį į sportą ir infrastruktūros gerinimą, puikiai iliustruoja istorija, kurią lankydamasis Budapešte išgirdo Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis.
Anot jo, prieš dvejus metus Natanjoje Europos čempionatą trumpame 25 metrų baseine rengę Izraelio atstovai stebėjosi vengrų naujausiomis plaukimo bazėmis ir teiravosi iš kur tokiems objektams randama finansinių rezervų. Vengrų atsakymas, anot E.Vaitkaičio, buvo paprastas: „Mes neperkame F16 (Izraelyje populiarus JAV naikintuvas – aut.past.), o investuojame į sporto infrastruktūrą.“
O savo infrastruktūra vengrai tikrai sugebėjo nustebinti. Pasaulio vandens sporto šakų pirmenybės vyksta trijose skirtingose vietovėse – naujutėlaitėje „Duna“ arenoje, netoliese esančioje Margaritos saloje bei už 130 km esančiame Vengrijos pasididžiavime Balatono ežere.
Visos plaukimo varžybos vyksta ant Dunojaus kranto esančios „Duna Arena“ baseine. Sportinį kompleksą suprojektavo Marcellis Ferencas, o pastatytas jis per rekordiškai trumpą laiką – dvejus metus.
Šis baseinas yra pirmasis čempionatų istorijoje, kai dezinfekavimui naudojamas aplinkai draugiškas metodas, o tai reiškia, kad vengiama bet kokių kenksmingų cheminių priedų.
Kompleksas turi du ilgo nuotolio (50 m), nardymo bei 25 metrų treniruočių baseinus.
Iš pradžių šią areną vengrai ruošė 2021-ųjų metų pasaulio čempionatui, bet kai 2015-ųjų vasarį Meksikos miestas Gvadalachara netikėtai atsisakė organizuoti pirmenybes, situaciją išgelbėjo Budapeštas.
Arenoje yra įrengta 5000 sėdimų kėdžių, o su laikinomis tribūnomis pasaulio čempionatą vienu metu gali stebėti net 8 tūkst. žiūrovų.
Margaritos saloje esantis Alfredo Hajoso nacionalinis plaukimo stadionas – vandensvydininkų rojus. Jis pavadintas garsaus vietos plaukiko ir architekto bei pirmojo Vengrijos olimpinio čempiono garbei.
Iš viso kompleksas turi net aštuonis įvairaus dydžio baseinus. Jame vyksta vyrų ir moterų vandensvydžio varžybos.
Atvirojo plaukimo varžybos buvo rengiamos Balatono ežere. Legendomis apipintas ir kartais Vengrijos jūra pavadinamas ežeras yra vienas didžiausių vandens telkinių Europoje.
Jis kasmet sutraukia gausybę turistų ne tik iš šalies, bet ir viso žemyno. Ežeras užima beveik 600 kv. km plotą ir nusidriekia per šalį net 77 km, o vidutinis jo gylis tesiekia 3 m. Maudytis jame galima nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, nes vanduo ežere labai greitai įšyla.
Sinchroninio plaukimo varžybos vyko specialiai sumontuotame mobiliame baseine.
Laikina konstrukcija buvo sumontuota ir ant Dunojaus kranto ekstremalių šuolių į vandenį varžyboms. Šešių metrų gylio baseinas primena didžiulį kibirą, į kurį sportininkai skrenda iš įspūdingo aukščio. Šis kompleksas pastatytas visai šalia įspūdingo šalies parlamento pastato.
