M.Pocius ir D.Dulkys bendrauja nuo studijų JAV laikų, o Venesueloje ypač daug laiko praleido kartu. Lietuvos krepšinio rinktinės nariai gyveno viename kambaryje, o Karakase kone visą laisvalaikį jiems teko praleisti viešbutyje.
„Buvo tikrai nelengva. Treniruotė, varžybos ir ištisos valandos viešbutyje“, – Karakaso oro uoste pasakojo M.Pocius.
„Pameni, buvome į prekybos centrą užsukę“, – priminė jam D.Dulkys. Draugai kartą nusprendė pavakarieniauti ne viešbutyje, tačiau tai buvo vienintelis kartas. „Išėjome iš prekybos centro pro kitą išėjimą ir atsidūrėme didžiulėje aikštėje. Dešimta valanda vakaro. Tamsu. Net mus lydėjęs vaikinukas pasimetė. Nors viešbutis – už šimto metrų, grįžti buvo nejauku. Kai kurie žvilgsniai tikrai buvo ne patys maloniausi“, – pasakojo M.Pocius.
Po laimėto pusfinalio prieš Dominikos Respubliką krepšininkai likusį laiką iki kelionės į Lietuvą leido „Grand Melia“ viešbutyje.
Kaip ir žadėjo, rinktinės nariai prie baseino atšventė laimėtą kelialapį, o sekmadienį lepinosi saule. Ne vienas iš krepšininkų pirmadienio rytą oro uoste pasirodė nudegusiais veidais.
Lietuvos krepšinio rinktinė Karakase neaplankė nė vienos turistinės vietos. Ne todėl, kad to nenorėjo. Po grupės rungtynių mūsų komandai buvo suplanuota kelionė į nacionalinį parką kalnuose, tačiau ji neįvyko.
„Tai buvo tik vienas iš daugelio nesusipratimų“, – sakė M.Pocius. „Iš pradžių autobusas turėjo atvažiuoti vieną valandą, po to perkėlė į kitą, kol galų gale mums buvo laikas važiuoti į vakarinę treniruotę. Venesuelą mes apžiūrėjome pro autobuso langą, daugiau nieko nematėme“, – šypsojosi gynėjas.
Trikdžiai
Martynas ir Deividas bandė vardyti nesklandumus, kurie trikdė rinktinės darbą Venesuelos sostinėje. „Oi, tiek visko ten buvo. Ir viskas prasidėjo po pralaimėjimo Nigerijai. Tiesa, dar buvo tie tankų dūmai per treniruotę. Dabar galvoju, gal ir jie nebuvo atsitiktinumas...“, – svarstė M.Pocius.
„Kartą mums pasakė, kad vaizdo peržiūrų kambarys užimtas. Tas laikas priklausė mūsų komandai, bet buvo pasakyta, kad negalėsime peržiūros atlikti. Įkišome nosį į tą kambarį, o jis buvo tuščias...“, – juokėsi D.Dulkys.
Viešbutyje dingo Lietuvos rinktinės krepšininkų sportinė apranga, kuri buvo išnešta į skalbyklą, DVD grotuvai, kartą buvo atšaukta salė, kurioje turėjo vykti komandos treniruotė.
„Buvo net atleisti mūsų komandai paskirti FIBA atašė nariai. Už ką? Už tai, kad gerai dirbo“, – pasakojo Deividas.
„Apie tai, kad šeštadienį suges mūsų autobusas, buvome perspėti dar penktadienį. Taip ir nutiko. Susigrūdome į kitą, daug mažesnį, ir riedėjome žaisti ketvirtfinalio“, – prisiminė Deividas. „Mūsų autobuse nuolat dvelkė nekoks kvapelis. Regis, motociklininkai, lydėję autobusą, jame naktimis miegodavo“, – sakė M.Pocius.
 |
| asmn.archyvo/Martynas Pocius |
Nors gyvenimo sąlygomis krepšininkai nesiskundė, viešbutyje jiems trūko spartaus interneto: „Ryšys buvo toks silpnas, kad vos galėdavome „Skype“ pabendrauti“, – teigė žaidėjai.
Martyną ir Deividą Karakase nustebino kainos. „Tikrai nesitikėjome, kad šioje šalyje bus brangiau nei Lietuvoje. Kartą nusprendėme į kambarį užsisakyti truputį viešbučio maisto. Už mažytę picą, sriubos puodelį ir pyragėlį teko susimokėti 105 dolerius“, – iki šiol stebisi M.Pocius.
Pyktį keitęs džiaugsmas
Kai prieš ketvirtfinalio susitikimą su Puerto Riku atliekant Lietuvos nacionalinį himną „Poliedro“ arenoje pasigirdo kurtinantis švilpimas, ne tik sirgaliai jautėsi nusivylę ir pikti. Tačiau krepšininkams tai tapo papildomu stimulu siekti pergalės.
„Labai nemalonu, kai nušvilpia tavo šalies himną, bet mums tai netgi išėjo į naudą. Krepšininkai labai supyko, iš visų jėgų kovėsi ir nugalėjo. Galbūt todėl ta pergalė buvo dar saldesnė. Visi jautėsi labai laimingi“, – savo emocijomis dalijosi D.Dulkys.
Šis rinktinėje debiutavęs 24-erių šilutiškis olimpinėje atrankoje beveik nerungtyniavo, tačiau buvo vienas tų krepšininkų, kurie labiausiai palaikė ir ragino savo komandos draugus.
Grįžęs į Lietuvą jis vėl kibs į darbus rinktinės treniruočių stovykloje, tačiau anaiptol nėra tikras, ar turės dar vieną galimybę ginti Lietuvos garbę. Ir šįkart ten, kur svajoja patekti kiekvienas krepšininkas – olimpinėse žaidynėse.
Sąmokslo teorijos – absurdiškos
„Labiausiai supykdė tos kalbos, neva mes specialiai pralaimėjome Nigerijai. Skaudu, apmaudu tai girdėti. Krepšinyje tokių dalykų net nebūna“, – tikino M.Pocius.
„Jeigu jau kažkas manė, kad čia parduotos rungtynės, kodėl apie teisėjus nieko nekalbėjo? Pamenate, tą momentą, kai Martynui buvo skirta nesportinė pražanga. Už nieką. Jei ne ta pražanga, galbūt komanda netgi būtų laimėjusi“, – savo nuomone dalijosi Deividas.
„O kaip jie tritaškius per rankas mėtė“, – jam atsakė Martynas. „Galbūt ta viena minutės pertraukėlė užvirė visą tą košę, o galbūt ir ne. Dabar tai jau nebesvarbu, nes olimpinis kelialapis mūsų. Mes vis tiek nepakeisime nuomonės tų, kurie išsigalvojo tokius absurdiškus dalykus“, – dėstė M.Pocius.
Mūsų pokalbį išgirdęs masažuotojas Aidas Buzelis pajuokavo: „O tai kodėl mano kišenės vis dar tuščios? Kaip nieko negaunu, taip negaunu. Gal sakau, kokiomis žemėmis mums atsilygins?“
„Ne, ne, Jonas sakė, kad po vergą kiekvienam iš Nigerijos atsiųs“, – tarpusavyje juokėsi krepšininkai.
Nigerijos krepšininkai, taip pat kaip ir Lietuvos, laimėjo olimpinį kelialapį ir Londone dar kartą akis į akį susidurs vienoje grupėje.
„Girdėjau, kad Nigerijos rinktinė susirinks tik likus trims dienoms iki Londono olimpinių žaidynių. Jie kol kas nežino, nei kas žais, nei kas juos treniruos. Ten kitoks krepšinis“, – sakė M.Pocius.
Mūsų šalies krepšininkai ilsėsis tik tris dienas ir penktadienį rinksis į pirmąją treniruočių stovyklą Palangoje.
Lietuvos rinktinė palieka Karakasą:
