Turnyro komandos apsigyveno penkių žvaigždučių viešbutyje „Grand Melia“, tačiau jo apylinkės gana skurdžios ir nesaugios. Į Venesuelą šeštadienio vakarą atskridusi Lietuvos komanda, iš oro uosto vyko tiesiai į viešbutį, o ryte surengė pirmąją treniruotę Karakaso karinėje akademijoje. Ji – maždaug už dvidešimties minučių kelio autobusu.
Iš pradžių buvo numatyta tik vakarinė treniruotė, tačiau vėliau nuspręsta suteikti krepšininkams galimybę apšilti raumenis ir greičiau prisitaikyti prie naujų gamtos sąlygų.
– Kokie pirmieji įspūdžiai atvykus į Karakasą?, – paklausėme Š.Jasikevičiaus.
– Įdomūs... Tos apylinkės aplink viešbutį nevertos iškelti kojos... Vakar apie penkiolika minučių pravažiavome autobusu – tikrai gražios vietos, gražūs rajonai. Bet jau ten, kur gyvename mes... Jau geriau Panevėžyje gyventi su tuo kvapu, kaip pernai gyvenome (šypsosi). Įspūdžiai nekokie.
– Ar prieš atvykdamas į šią šalį, klausėte patarimų, domėjotės, kuo pavojinga Venenesuela?
T.Tumalovičiaus/Krepšinio širdis nuotr./Pirmoji Lietuvos krepšinio rinktinės treniruotė Venesueloje |
– Turiu vieną gerą draugą, kuris papasakojo realybę. Tų straipsnių apie žudynes net neskaitau, nes tada nemiegotum... Matosi, kad Venesuela turi skirtingas puses – ten, kur ne kokie rajonai, ir kur visai nieko.
– Venesueloje turi puikią progą pakalbėti ispaniškai?
– Taip, man puikiai. Jei reikės ir komandos draugams padėsiu (šypsosi).
– Kodėl buvo nuspręsta surengti rytinę treniruotę?
– Tam, kad vakarinė treniruotė būtų geresnė. Po skrydžio liūdnokai, vangokai atrodome. Rytinė treniruotė skirta prasilakstymui, o jau vakare laukia rimtas darbas.
– Ar organizmas jaučia gamtos kontrastus, aukščių skirtumą?
Kas be ko, norėtųsi būti geresnės formos. Nerimo yra, nenoriu meluoti.
– Mes dar nebėgiojome, bet baisu jeigu taip bus. Apie tai negalvojome, bet pajusime tik tada, kai žaisti pradėsime.
– Esi vyriausias ir labiausiai patyręs rinktinės narys. Kaip įvertintum savo ir komandos dabartinę sportinę formą?
– Visada bandau į viską žiūrėti realistiškai. Mes atrodome pusėtinai, niekam meluoti nereikia... Kad ir kokias sąlygas žaisti turėjome Hjustone, optimizmo suteikia pirma rungtynių dalis su rusais, ir antras kėlinys su britais. Kas be ko, norėtųsi būti geresnės formos. Nerimo yra, nenoriu meluoti.
– Tikiuosi, čia, Karakase, teks žaisti pagal krepšinio taisykles, nes Hjustone net nežinau, kas buvo ten... Su britais vangiai pradėjome, nes žaidėme gerų berniukų krepšinį, o kai pradėjome luptis be gailesčio, tuomet ir laimėjome.
– Ar yra minčių, kad ir Venesueloje sulauksite prasto teisėjų darbo?
– Negalvojame, kad ir čia reikės taip žaisti. Tikiuosi bus normalus teisėjavimas ir normalios sąlygos žaisti. Juk čia FIBA renginys. Aišku, duok Dieve...