Dailusis čiuožimas yra grožio, grakštumo ir elegancijos prisotintas sportas, bet atokiau nuo ledo atmosfera pokšėjo nuo įtampos dar prieš Europos dailiojo čiuožimo čempionatą Kaune.
Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis pažėrė kaltinimų dėl valstybės neskirto finansavimo pirmą kartą mūsų šalyje rengiamoms tokio lygio varžyboms.
Apie 1,5 mln. eurų biudžetą renginiui planavęs V.Jasutis kritikavo Švietimo mokslo ir sporto ministeriją, o taip pat jai pavaldžią Nacionalinę sporto agentūrą (NSA).
Mindaugo Špoko vadovaujama NSA praėjusią vasarą paprašė pristatyti Europos čempionatą, kurį rengti teisę Lietuvos čiuožimo federacija perėmė iš Vengrijos praėjusių metų birželio pradžioje.
Organizatoriai iš pradžių iš valstybės paprašė 700 tūkst. eurų paramos, o paaiškėjus, jog pagal aprašus maksimali suma varžybų finansavimui gali būti 500 tūkst. eurų, kitame posėdyje čiuožimo federacija pristatė pusės milijono eurų paramos poreikį.
Tačiau tada ministerija ir NSA atšovė, jog tai čiuožimo federacija nepadarė visų namų darbų, o konkurse dėl finansavimo reikia dalyvauti 2024 metų pradžioje, kai tam yra skirtas nustatytas laikas.
V.Jasutis apkaltino, jog agentūra dirba pernelyg valdiškai, ir galiausiai pareiškė, jog „valstybei sportas neįdomus“.
„Žiūrovai yra mūsų pagrindinė viltis, – čempionato išvakarėse 15min sakė V.Jasutis. – Dabar valstybės požiūris kelia man šypseną, bet ne dėl valdininkų mes gyvename.
Didieji mūsų partneriai yra Tarptautinė čiuožimo federacija ir Kauno savivaldybė, kurie yra su mumis nuo pirmosios sekundės. Miestui mes neturime jokių priekaištų, o tik komplimentus, nes kas buvo pažadėta, išpildyta su kaupu. Keista, bet miestas neturi tokių problemų, kokias mato Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar Nacionalinė sporto agentūra – šios, matyt, gyvena kitose paralelėse nei mes.“
Prieš čempionatą V.Jasutis negalėjo pasakyti, kiek paramos skirs Kaunas – esą miestas pažadėjo paremti tiek, kiek reikės. Kauno savivaldybės atstovai 15min patikslino, kad numatyta 242 tūkst. eurų suma.
Tuo metu NSA darsyk priminė, kad galima dalyvauti 2024 metų finansavimo konkurse, kuriame paraiškos buvo priimamos iki šių metų vasario 2 dienos.
Aistroms aprimus, čiuožimo federacija tai ir padarė.
„Mes pridavėme (dokumentus) laiku ir viskas dabar tvarkoje. Kiek tikimės sulaukti? Pamatysime“, – sakė Lietuvos čiuožimo federacijos direktorė Lilija Vanagienė.
Ji patvirtino, kad paprašyta 500 tūkst. eurų sumos.
„Visi paraiškose prašo maksimalios sumos. Mes kaip federacija ir anksčiau paduodavome paraiškas dėl tokios finansavimo, kokio mums reiktų – juk paskui vis tiek visko negauni“, – sakė L.Vanagienė.
Kaunietė ketvirtadienį per sportininkams skirtą pagerbimą viešėjo NSA būstinėje, kur prasilenkė su švietimo mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu.
Šį kritikavęs vilnietis V.Jasutis į NSA būstinę neatvyko, nors sausį karščiausiai atakavo G.Jakštą ir NSA vadovą M.Špoką.
„Žinote, mes buvome išbarti, kai vyko pirmasis posėdis dėl čempionato nacionalinės agentūros taryboje. Jautėmės kaip nusikaltėliai, – ketvirtadienį prisiminė L.Vanagienė. – O jaunas žmogus (V.Jasutis), tik atėjęs, karštas – tad ir išsakė tiek kritikos.
Mums per pusmetį reikėjo padaryti stebuklą. O aš galiu pasakyti, kad mums drąsiai pavyko. Man tai 30-asis ar 31-asis čempionatas per visą gyvenimą, o tokio gero dar niekur nebuvo – mes net už rusus padarėme geriau.“
G.Jakštas dabar priekaištus dėl finansavimo vadina „nesusikalbėjimu“.
Jis pabrėžė, kad taisyklės nuo pat pradžių buvo aiškios – pretenduoti į finansavimą rengiant svarbias varžybas galima metų pradžioje – ir būsimų varžybų, ir jau vykusių.
„Yra komisija, yra balai, pagal kuriuos vertinamas finansavimas. Aš net nežinau, kurioje vietoje įvyko nesusikalbėjimas ir skelbtas netikėjimas dėl finansavimo. Mano supratimu, nors lėšų nėra daug, o paraiškų daug, balai bus skiriami atsižvelgiant, jog tai buvo Europos čempionatas. Nesu komisijoje ir jos nesudarau, nes tai Sporto agentūros vaidmuo, jos komisija įvertins ir paskirs finansavimą“, – sakė G.Jakštas.
Darbo inspekcija artimiausiu metu turėtų pateikti išvadas dėl po čempionato kilusiame skandale nuaidėjusių neaiškumų dėl savanorių sutarčių.
G.Jakštas dėstė, kad dokumentus įvertins teisininkai, bet, jo nuomone, tai nėra susiję dalykai.
Jo teigimu, sporto varžybų rengimui Lietuvoje numatytas vienas milijonas – galima pretenduoti nuo 20 tūkst. eurų iki 500 tūkst. eurų. G.Jakštas patvirtino, jog čiuožimo federacija pretenduoja į maksimalią sumą.
Po Europos čempionato Lietuvos čiuožimo federacija skelbė, kad sugebėjo surengti renginį be valstybės paramos. L.Vanagienės teigimu, galutiniai išlaidų ir pajamų skaičiai dar dėliojami, ji leido suprasti, kad finansinės duobės nebus bet kuriuo atveju. O jei už Europos čempionato rengimą dar ateis valstybės paramos suma, federacijos finansinė padėtis turėtų dar labiau pagražėti.
G.Jakštas pažymėjo, kad pagal valstybės paramos taisykles negali būti dvigubo finansavimo.
„Jei tai veiklai skiriamos valstybės lėšos, tai nei savivaldybės, nei kitos lėšos nebeturėtų būti skiriamos. Visa tai turėtų išsiaiškinti komisija. Renginys buvo finansuojamas iš kelių šaltinių – prisidėjo Kauno savivaldybė ir Tarptautinė federacija, bilietai nebuvo pigūs, o arena buvo pilna. Tad komisija ir įvertins, kad nebūtų finansuojama už tą patį iš kelių šaltinių“, – sakė ministras.
Europos čempionatas baigėsi švente tribūnose, kai Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius iškovojo bronzos medalius, bet pirmenybių finišą aptemdė organizatorių konfliktas su viena iš savanorių.
Staiga socialiniuose tinkluose kilęs didelis triukšmas nurimo, o įvykį ištyrusi policija skyrė nedideles baudas abiem pusėms.
L.Vanagienei iki šiol liko nuoskaudų.
„Jiems reikėjo tai padaryti, ir jie padarė. Labai grubiai ir negražiai, bet padarė. Mes net nespėjome pasidžiaugti tuo, ką sukūrėme. Manau, kad tai žemas lygis žmonių, – sakė čiuožimo federacijos direktorė, atsisakiusi įvardinti asmenis, kuriuos kaltino skandalo išpūtimu. – Aš nediskutuosiu kas tai padarė. Noriu gerų emocijų, pozityvo, daugiau šypsenų. O galiausiai – jei nubaudė po 15 eurų, tai toks ten ir įvykis. Tiesiog viskas buvo išprovokuota, tyčia padaryta. Bet nenoriu daugiau apie tai.“
Konflikto įkarštyje V.Jasutis pažėrė įtarimų, kad skandalas galėjo būti sukurtas Švietimo mokslo ir sporto ministro, kuris tuo metu greitai paragino ištirti, ar nenukentėjo savanorė.
„Gal prie tų kaltinimų prisidėjo čiuožimo federacijos vadovo pervargimas, – ketvirtadienį sakė G.Jakštas. – Nes reakcija neatrodė visiškai adekvati. Suprantame, kad visuose renginiuose visko gali nutikti. Klausimas – kaip mes reaguojame ir kaip sprendžiame. Mano supratimu, tai nebuvo sprendžiama tinkamai, komunikacija neatrodė teisinga visų ten dalyvavusių asmenų atžvilgiu. Man atrodo, kad užfiksavus tokį incidentą, reikia aiškiai pasakyti, kad viskas bus skaidriai išsiaiškinta. Mano pozicija tokia ir buvo – nepulkime ko nors nuteisti, yra tarnybos, kurios gali ištirti, o tema nesirutuliotų tik kalbomis. Neskanus prieskonis ne tiek dėl įvykio, kiek reakcijos į tai.“
G.Jakštas dabar teigė nesigailintis, jog pats įpylė benzino į savanorės ir nuomonės formuotojų sukeltą liepsną.
„Mano nuomone, nuo pat pradžių neturėjome kalbėti, kas kaltas, kas ne, – sakė ministras. – Jei įvyko kažkoks smurtas, tai turi būti ištirta. Kaltinimai pylėsi iš vienos ir kitos pusės, o mano pozicija aiški – kilus ažiotažui tai turi pasakyti tarnybos – darbo inspekcija ir policija. Mums nereikia spėlioti ar rinktis pusių ten nebuvus ar vaidinti tyrėjus.“
