Viltingai Lietuvos rinktinę papildžiusi ir Rusijos pilietybės atsisakiusi sportininkė šiame sezone dar nestartavo nė vieneriose varžybose. Kas nutiko?
Kaip 15min aiškino Lietuvos biatlono federacija (LBF), L.Žurauskaitė susižeidė paskutinėje rinktinės stovykloje prieš pat sezono startą.
23-ejų sportininkė turėjo rinkti Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) reitingo taškus ir po ilgos pertraukos padėti Lietuvai suburti moterų estafetės komandą, bet iškrito pačiu netinkamiausiu metu.
Treniruotėje lapkričio pabaigoje ji neįveikė posūkio, skaudžiai krito ir patyrė kojos lūžį. Gipsas buvo nuimtas tik šių metų pradžioje.
Gydytis L.Žurauskaitė grįžo į Murmanską, kur ir pradėjo savo sportininkės kelią.
„Tai buvo mano tėčio svajonė, kad atstovaučiau Lietuvai“, – 2021-ųjų pabaigoje, siekdama Lietuvos pilietybės, sakė L.Žurauskaitė.
„Lietuvos komandos treneris Sergejus (Sakalovskis) paskambino, pasakė, kad pastebėjo mane Rusijos varžybose, ir paklausė, ar turiu lietuviškų šaknų. Atsakiau, kad mano prosenelis yra iš Prienų“, – aiškino biatlonininkė.
Lietuvos pilietybė jai buvo suteikta tik su sąlyga, kad atsisakys Rusijos.
Vladimiras Putinas dekretą, panaikinusį Rusijos pilietybę L.Žurauskaitei jos pačios prašymu, pasirašė 2022-ųjų liepos pabaigoje, karui Ukrainoje tęsiantis jau beveik pusę metų.
Iš pradžių aktyvi socialiniuose tinkluose ir Rusijai palaikymą reiškusi L.Žurauskaitė vėliau savo įrašus trynė, atsiprašinėjo, o galiausiai „Instagram“ profilį pakeitė į uždarą ir matomą tik bičiuliams.
15min bandė susisiekti su pačia sportininke karo pradžioje, bet ji atsiprašė, parašiusi, jog neturinti jėgų komunikuoti, žadėjusi tai padaryti vėliau. Tačiau ir vėliau bendrauti noro neatsirado.
Nors L.Žurauskaitė aukštais rezultatais kol kas neblizgėjo, į sportininkės pilietybės istoriją vasarą garsiai reagavo ir Rusijos žiniasklaida.
„Sport Express“ skaičiavo, kad nuo paskutinių žiemos olimpinių žaidynių, 2018-aisiais vykusių Pjongčenge, šalį paliko daugiau nei 20 biatlonininkų. Pernai Pekino olimpiadoje dėl dopingo skandalų rusai galėjo startuoti tik su neutralia vėliava.
„Sportininkai iš Murmansko apskritai labai dažnai iškeliauja į kitas šalis. Kad galėtum varžytis, treniruotis – reikia pinigų, o Murmanske jų visiems neužtenka. Mūsų sporto bazė statoma jau 15 metų ir statybos nesibaigia. Vargšė mergaitė – užaugo statybų aikštelėje, tad nenorėjo joje ir numirti“, – TASS tuomet taip citavo buvusį L.Žurauskaitės trenerį Aleksandrą Kosoryginą.
Dūmos deputatas Romanas Teriuškovas iš Rusijos bėgančių sportininkų motyvų suprasti nenorėjo ir tuomet rėžė, kad pilietybės atsisakymą reikėtų prilyginti išdavystei.
Lietuvos biatlono federacija viliasi, kad L.Žurauskaitė ant slidžių stovės dar šį mėnesį ir pagaliau debiutuos su Lietuvos trispalve IBU taurės varžybose.
Trys lietuvės – lyderės Gabrielė Leščinskaitė ir Natalija Kočergina bei jaunoji Judita Traubaitė, perėjusi iš orientavimosi sporto – jau įvykdė pasaulio čempionato normatyvus, tačiau estafetėje reikia keturių.
Planetos pirmenybės šių metų vasario 8–19 dienomis vyks Oberhofe, Vokietijoje.
