Lietuvos čiuožėjai užėmė ketvirtą vietą praėjusį savaitgalį Suomijoje vykusiame Europos dailiojo čiuožimo čempionate.
Tai – svarus progresas lyginant su iki šiol geriausia aštuntąja pozicija žemyno pirmenybėse, bet Sauliaus Ambrulevičiaus ir amerikietės Allison Reed patobulinti šokiai ant ledo nesuminkštino prezidentūros.
„Aš norėčiau pamatyti, kas įvyko po pastarojo sprendimo, kuris buvo neigiamas, nes manėme, kad tam yra labai rimtų konstitucinio pobūdžio kliūčių, – LRT laidoje „Panorama“ sakė Gitanas Nausėda. – Jei bus pateikta informacija, kuri leistų peržiūrėti sprendimą, mes tai svarstysime.
Tačiau šiandien, disponuodamas ta informacija, kurią turiu, aš nemanau, kad sprendimas galėtų būti kitoks.“
Galinti atstovauti Lietuvai pasaulio ir Europos pirmenybėse, bet be pilietybės negalinti čiuožti olimpinėse žaidynėse A.Reed ir Lietuvos dailiojo čiuožimo federacija 2021 metais prieš Pekino žaidynes dukart beldėsi į prezidentūros duris.
Abu kartus buvo atsakyta neigiamai, prezidentūrai tada taip atsakant į 15min užklausimą dėl nuopelnų apibrėžtumo: „Spręsdamas, ar suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka prezidentas vertina, ar pilietybės prašantis asmuo turi Lietuvos valstybei ypatingų nuopelnų kiekvienu atveju individualiai. Tokių nuopelnų valstybei sąrašo nėra nei sprendžiant sportininkų, nei kitų profesijų atstovų prašymus. Yra tik bendras principas, kad asmens, prašančio suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka, nuopelnai Lietuvos valstybei turi būti tokie ir taip pagrįsti, kad dėl jų buvimo nekiltų abejonių.“
S.Ambrulevičius tada teigė nesuprantantis, kokius laimėjimus reikėtų pasiekti, o porai gerinant rezultatus Lietuvos dailiojo čiuožimo federacija vėl prakalbo apie naujus bandymus, kurie padėtų pralaužti ledus į žiemos olimpines žaidynes 2026 metais.
Tačiau pirmadienį G.Nausėda užsiminė, kad toks spaudimas jam netinka.
„Tiesą sakant, aš nesuprantu to spaudimo, kuris formuojamas, – sakė šalies prezidentas. – Mes nepamiršome tų buvusių istorijų su mūsų dailiuoju čiuožimu ir su pilietybės išdavimu vienam asmeniui. Tai nebuvo istorija, kuri norėtume, kad pasikartotų.“
Nevisiškai aišku, kurią čiuožėją mintyse turėjo G.Nausėda, nes per šalies istoriją Lietuvos pilietybė buvo suteikta dviem šokių ant ledo čiuožėjoms.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę lietuvišką pasą gavo rusė Margarita Drobiazko, su Povilu Vanagu net penkis kartus startavusi olimpinėse žaidynėse, bet baigus profesionalų karjerą nutūpusi Rusijoje. Kai Rusija užpuolė Ukrainą, Pamaskvėje būstą turintys čiuožėjai ir toliau dalyvavo komerciniuose šou pasirodymuose teroristinėje valstybėje.
Lietuvos pilietybė buvo suteikta ir Isabellai Tobias, bet po olimpinių žaidynių Deividui Stagniūnui pasitraukus iš sporto dėl traumos, amerikietė iškart susirado kitus partnerius ir atstovavo Rusijai bei Izraeliui.
28 metų A.Reed karjeros pradžioje jau yra atstovavusi Sakartvelui ir Izraeliui, daugiau keisti valstybių nebegalėtų ir jau nuo 2017-ųjų šoka su dvejais metais vyresniu S.Ambrulevičiumi.
Amerikietė truputį kalba lietuviškai, bet regis, per mažai, G.Nausėdos nuomone.
Paklaustas, ar nuopelnų pilietybei pakaktų, jei būtų iškovoti medaliai svarbiausiose varžybose, Lietuvos prezidentas purtė galvą: „Manau, kad reikėtų tiesiog pademonstruoti nuopelnus Lietuvos Respublikai, pademonstruoti tiek sporto, tiek integracijos prasme. Tada gal ir galima būtų svarstyti iš naujo. Tačiau tas nuolatinis prašymų kartojimas kas keli mėnesiai nesudaro nuomonės, kad einama tuo keliu.“