Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanota Lietuvos ledo ritulio žvaigždė džiaugiasi, kad Kaune duris pagaliau atvėrė itin modernūs ledo rūmai, ledo ritulininkų sąlygos gerėja, tačiau visos jo mintys, kaip ir daugelio iš mūsų, šiandien sukasi apie įvykius Ukrainoje.
„Kas to nežino, 12 metų išvažiavau į Charkivo miestą, kur gyvenau ir sportavau penkerius metus. Šiuo metu ten yra draugų, kuriems labai sunku. Jų šeimos rūsiuose sėdi, miega, žmonos saugo vaikus, jie patys pasiruošę imti ginklus į rankas ir eiti kovoti. Tai yra žmonės, kurie mane prižiūrėjo, elgėsi su manimi, kaip su savo vaiku. 12 metų būdamas įlipau į traukinį ir išlipau Charkive. Sutikau labai gerų žmonių, kurie manimi rūpinosi“, – ledo rūmų atidarymo metu jautriomis mintimis dalijosi D.Zubrus.
Jis didžiuojasi ukrainiečiais, kaip tauta, Ukrainos sportininkais, tais pačiais broliais Klyčko, prisiminė ir vieną ukrainiečių žaidėją, su kuriuo teko žaisti kartu Vašingtone NHL. Dabar jo rankose – ne ledo ritulio lazda, o ginklas: buvęs bendražygis dalyvauja kare ir gina savo šalį nuo agresorės.
„Labai didžiuojuosi tuo, kaip jie elgiasi, kaip kariauja. Ir labai tikiuosi, kad jiems pavyks pasiekti savo laisvę. Tie žmonės yra didvyriai, aš jais labai didžiuojuosi. Linkiu jiems stiprybės ir sėkmės“, – teigė D.Zubrus, švarko atlape įsisegęs Ukrainos vėliavos spalvų juostelę.
Jis prisipažino kone kasdien bendraujantis su draugais tolimajame Charkive. Siūlęsis atvažiuoti iki Ukrainos sienos, kad galėtų jiems kaip nors padėti, tarsi atsilygindamas už paauglystės metus, šįkart jais pasirūpinti.
Tie žmonės yra didvyriai, aš jais labai didžiuojuosi.
„Bet šiuo metu jie mano, kad tam yra per vėlu. Charkivas yra labai toli ir tai būtų labai pavojinga. Vis dėlto, jie žino, kad aš esu čia. Ir vakar kalbėjau su jais. Tai draugai, su kuriais gali nekalbėt ilgą laiką, bet kai susisėdam, susitinkam, esam labai artimi žmonės. Šiuo metu jie nekeliauja link manęs. Kol kas“, – patikino ledo ritulio žvaigždė.
Kauniečiai nusipelnė tokios čiuožyklos
Teko jam kurį laiką rungtyniauti ir Rusijoje, kurios rinktinė šiomis dienomis dėl karinių veiksmų Ukrainoje prarado teisę rengti kitų metų pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionatą, o taip pat ir 2023 metų vyrų pasaulio čempionatą, kuris turėjo vykti Sankt Peterburge. Pagal nutarimą, Rusijos ir Baltarusijos ledo ritulininkai negalės dalyvauti ir šių metų pasaulio čempionate Suomijoje gegužę.
Ledo ritulys ilgai buvo Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos režimų pažiba, abu diktatoriai noriai patys iščiuoždavo ant ledo, jiems buvo leidžiama primušti įvarčių per parodomąsias rungtynes, tad tai rusams turėtų būti itin skaudus smūgis.
Paklaustas, ar teko pastaruoju metu bendrauti su Rusijos ledo ritulininkais, D.Zubrus atsakė neigiamai.
Žvelgdamas į naujųjų Kauno ledo rūmų ledą, jis prisiminė laikus, kai buvo vaikas ir augo Elektrėnuose. Pasak jo, kaskart į jo gimtąjį miestą atvykus „Staklių“ komandai iš Kauno, užvirdavusi nuožmi kova. Kovos su „Energija“ visuomet būdavusios itin įtemptos.
„Kauno ledo ritulio tradicijos – gilios ir tolimos, tad malonu, kad tokia čiuožykla atsirado Kaune, sportiškame mieste. Kauniečiai nusipelnėte tokios čiuožyklos. Šiuo metu tai geriausia žiemos sporto šakų bazė. Puikios sąlygos vaikams treniruotis, varžybas žaisti“, – teigė D.Zubrus.
Paklaustas, kodėl modernūs ledo rūmai neiškyla Vilniuje, sportininkas šyptelėjo. Jo žiniomis, sostinė „irgi bando kažką statyt“, tačiau procesai – itin ilgi ir sudėtingi.
„Pasaulio čempionato metu Kauno meras tą (kad iškils ledo rūmai – aut. past.) pasakė, tą ir padarė. To tikrai nėra lengva padaryti. Kiek esu susitikęs su politikais, tai, norint pastatyti areną, reikia daug darbų atlikti. Kad tokios idėjos taptų realybe, tikrai nėra paprasta. Kiti miestai taip pat nori turėti po ledo areną. Konkurencija tarp miestų turi būti, net ir sportinė. Kai kiti pamatys, kad galima padaryti tokio lygio čiuožyklas, arenas, jie ir užsimanys. Kai pamatys daug vaikų lankančių ir kaip populiarėja ledo ritulys. Tikiuosi, kad kiti miestai paims iš Kauno pavyzdį“, – vylėsi D.Zubrus.
Jo teigimu, po pasaulio čempionatų, vykusių Lietuvoje (2014 metais Vilniuje, 2018 metais Kaune), paaiškėjo, kad daugeliui žmonių patinka ledo ritulys, žiūrovų skaičiai tą puikiai įrodė. Į tribūnas susirinkdavo, kaip tikina D.Zubrus, virš 10 tūkst. žmonių. Visi kalbėjo, kaip jiems patinka ledo ritulys.
„Ledo ritulio infrastruktūros labai trūksta. Visi kaimynai, tiek latviai, tiek lenkai, kitos šalys daugiau skiria dėmesio ledo rituliui. Džiugu, kad situacija keičiasi. Skaičiai vaikų, lankančių ledo ritulį, auga kasmet. Populiarėjimas didėja. Tokia arena tam padės taip pat. Čiuožykla paskatins labiau žmones žaisti. Vilniuje yra ne viena sporto mokykla, tikiuosi, kad Kaune bus tas pats, nes sąlygos tam yra puikios“, – optimistiškai į ateitį žvelgė „Hockey Lietuva“ prezidentas.