Drama ant ledo: po kraupios traumos čiuožėjai pagalbą Seule suteikė ne savi, o latviai

Agnė Sereikaitė po truputį vėl dėlioja atsargius pratimus, nugaros skausmas slopsta sulig kiekviena diena. Lieka tik nuoskauda dėl ne savo kaltės dužusios olimpinės svajonės ir Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos vadovo elgesio per kraupų įvykį lapkritį, kai varžovės pačiūžos sužeista 23 metų sportininkė net kelias savaites buvo įkalinta ligoninių lovose.
Agnė Sereikaitė
Agnė Sereikaitė

Greitojo čiuožimo varžybose griūčių pasitaiko, kaip pasitaiko ir traumų, tačiau lapkričio 16 dieną, pasaulio taurės varžybas Pietų Korėjoje, A.Sereikaitė įsimins visą gyvenimą, nors ir kaip norėtų tai pamiršti.

Viena geriausių Lietuvos žiemos sporto atlečių tada siekė iškovoti antrąjį olimpinį kelialapį per savo karjerą.

2014 metais Sočyje tarp visų mūsų šalies olimpiečių A.Sereikaitė užėmė aukščiausią – 16 – vietą olimpinėse žaidynėse, bet šiemet atrankos varžybos nesiklostė sklandžiai.

Nepaisant to, sportininkė tikėjosi pagriebti olimpinį bilietą 1500 m rungtyje, kurioje ir startavo lapkričio 16 dieną Seule. Sportininkė skaičiavo, kad tereikia aplenkti vieną varžovę per atrankos varžybas ir iškovotų kelialapį į Pjongčangą.

Varžovės pačiūža smigo į nugarą

Iš pradžių viskas klostėsi pagal planą. Atrankos varžybų trečioje grupėje A.Sereikaitė čiuožė 2–3 pozicijose tarp septynių sportininkių, kai jauna švedė Erika Lindgren įlėkė į posūkį ir pabandė lenkti iš rato vidaus.

Tačiau ten nebebuvo erdvės, tad Švedijos sportininkė krito, su savimi nusinešdama ir Agnę.

„Iš pradžių abi įsirėžėme į bortą, – pasakojo A.Sereikaitė. – Nelabai gražiai nukritome. Taip įvyko, kad varžovės pačiūža pataikė man į nugarą.“

Nuo varžovės pačiūžos ašmenų lietuvę apsaugojo nugarą saugantis apsauginis kostiumas. Tačiau smūgis vis tiek buvo labai pavojingas.

„Greitojo čiuožimo varžybose yra įprasta: jei nukrenti ne dėl savo kaltės, o dėl varžovės, kaip šiuo atveju ir buvo, galima tęsti varžybas. Aš stojausi ir norėjau tęsti atranką, nes buvo svarbu patekti į kitą etapą, – pasakojo A.Sereikaitė. – Tačiau, kai atsistojau ir žengiau pirmą žingsnį, iškart supratau, kad negalėsiu finišuoti. Teko nulipti nuo ledo ir su medikų pagalba keliauti į ligoninę.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Agnė Sereikaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Agnė Sereikaitė

Iš Seulo ledo arenos A.Sereikaitė buvo išgabenta ant neštuvų.

Pietų Korėjos sostinės ligoninėje lietuvė pragulėjo penkias dienas, medikams apribojus jos judesius palatoje.

Kaip paaiškino daktarai, šioje prastoje situacijoje tai buvo pats geriausias dalykas, nes nedaug trūko, kad būtų lūžęs stuburas.

Gydytojai atliko visus reikalingus tyrimus ir nustatė, kad lūžo stuburo slankstelio keturios ataugos.

„Kaip paaiškino daktarai, šioje prastoje situacijoje tai buvo pats geriausias dalykas, nes nedaug trūko, kad būtų lūžęs stuburas“, – sakė A.Sereikaitė.

Kuo tai galėjo baigtis sportininkei, net pagalvoti buvo baisu, juo labiau kad ir be to situacija klostėsi sudėtingai.

Po penkių dienų jai teko skristi iš Seulo į Lietuvą gulimoje padėtyje. „Labai sunkiai, bet kažkaip parkeliavome“, – sakė A.Sereikaitė, dar dešimt dienų paskui gulėjusi ir Panevėžio ligoninėje.

Iš tautiečio užuojautos ir pagalbos nesulaukė

Sunkioje padėtyje Seule A.Sereikaitei daug padėjo Latvijos trenerė Evita Krievanė, pas kurią lietuvė treniruojasi nuo 2016 metų pradžios.

Varžybose Seule lankėsi ir Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos (LGČA) prezidentas Antanas Vilčinskas. Tačiau jis nė karto neaplankė į Pietų Korėjos miesto ligoninę patekusios tautietės.

Nebuvo ne tik vizito. A.Sereikaitė teigė, jog nesulaukė nė vienos žinutės, nė vieno skambučio Seule iš A.Vilčinsko.

„Nežinau, jaučiu nusivylimą, – paklausta apie asociacijos vadovo elgesį sakė A.Sereikaitė. – Tačiau yra, kaip yra.“

Geriausios Lietuvos greitojo čiuožimo sportininkės santykiai su asociacijos vadovais – prezidentu A.Vilčinsku ir jo dukra generaline sekretore Virginija Ogulevičiene – lieka lediniais jau daug metų.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./LGČA prezidentas Antanas Vilčinskas ir LGČA generalinė sekretorė V.Ogulevičienė.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./LGČA prezidentas Antanas Vilčinskas ir LGČA generalinė sekretorė V.Ogulevičienė.

Dar 2014 m. Sočio olimpinėse žaidynėse, kur A.Sereikaitė užėmė aukščiausią iš devynių žaidynėse startavusių Lietuvos sportininkų vietą, LGČA vadovai apipylė viešais priekaištais jauną atletę ir jos trenerį čeką Jarmilą Hruzą.

2015 metų pradžioje A.Sereikaitė tapo pirmąja Lietuvos čiuožimo greituoju taku sportininke, iškovojusia medalį Europos pirmenybėse – ji Olandijoje laimėjo bronzą 1000 m rungtyje.

Alfredo Pliadžio nuotr./Agnė Sereikaitė pirmavo, tačiau neišlaikė persvaros
Alfredo Pliadžio nuotr./Agnė Sereikaitė pirmavo, tačiau neišlaikė persvaros

Ieškodama kvalifikuotų trenerių ir stipresnių partnerių A.Sereikaitė anksti išvyko iš Lietuvos – ji treniravosi Čekijoje, po Sočio olimpinių žaidynių ir Vokietijoje, o pastaruosius porą metų čiuožė Latvijoje.

Dėl per didelių krūvių užklupusių sveikatos problemų jai teko praleisti 2015–2016 m. sezoną, o sugrįžti į aukštumas greitai nepavyko. Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos vadovai buvo nusprendę išbraukti geriausią savo sportininkę iš Lietuvos rinktinės sąrašo, pareikalavę palikti Latviją.

Tačiau A.Sereikaitė nenorėjo rizikuoti ir keisti trenerius bei šalį likus keliems mėnesiams iki lemiamų olimpinės atrankos lenktynių.

A.Sereikaitė: „Pačiai teko pakloti daug savo pinigų už tai, kad galėčiau treniruotis Latvijoje.“

„Aš irgi nenorėčiau keisti aplinkos likus 4–5 mėnesiams iki žaidynių atrankos, – A.Sereikaitę pateisino olimpinė slidinėjimo čempionė Vida Vencienė. – Labai gaila, kad taip vyksta, nes intrigos nieko gero neduoda. Nėra šilumos jų tarpusavio santykiuose.“

Iš valstybės biudžeto per Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento rėmimo fondą solidžiai finansuojama Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija pernai net buvo nutraukusi savo vienintelės aukšto lygio čiuožėjos finansavimą.

„Pačiai teko pakloti daug savo pinigų už tai, kad galėčiau treniruotis Latvijoje ir rengtis olimpinei atrankai, – sakė A.Sereikaitė. – Tiesa, dabar jau grąžina skolas.“

Po truputį stojasi ant kojų

Itin sudėtingu karjeros metu jaunai čiuožėjai padėjo medikai, Latvijos komandos treneriai, artimieji bei Lietuvos olimpinio komiteto bei Lietuvos olimpinio sporto centro atstovai.

Operacijos neprireikė, tad sportininkė gydėsi Panevėžio ligoninėje, kur ją patogiau buvo lankyti artimiesiems.

Neseniai ją apžiūrėjo ir olimpinės rinktinės specialistai. „Situacija tikrai neeilinė, bet po truputį ji jau galėtų pradėti sportuoti“, – sakė sporto gydytojas Tomas Vorobjovas.

A.Sereikaitė jau pabandė minti stacionarų dviratį ir atsargiai mankštintis baseine.

Šiuo metu į Latviją grįžusi atletė planuoja kitą savaitę keliauti į Vokietiją pas dar vieną nugaros specialistą.

Labiausiai norėčiau lėtai ir saugiai sugyti, kad ant ledo sugrįžčiau sveika.

Žinoma, net minties nėra dėl starto Europos greitojo čiuožimo čempionate sausio 12–14 dienomis Dresdene, bet A.Sereikaitė nedrąsiai užsiminė apie pasaulio čempionatą, kuris kovo mėnesio viduryje vyks Monrealyje (Kanada).

„Jei stebuklas įvyktų, galbūt suspėčiau pasveikti ir ten dalyvauti, – sakė čiuožėja. – Tačiau dabar labiausiai norėčiau lėtai ir saugiai sugyti, kad ant ledo sugrįžčiau sveika.“

A.Sereikaitė stengiasi nesidairyti atgal ir nekaltina Seule griūtį sukėlusios ir olimpinę viltį sudaužiusios Švedijos sportininkės, nors septyniolikmetė varžovė po savaitės vėl sukėlė panašų incidentą kitose varžybose.

„Jauna, ambicinga sportininkė, kuri nori lėkti pirmyn. Aš jos tikrai nekaltinu, – sakė Lietuvos sportininkė. – Mes, čiuožėjai, sakome: niekada neatsiprašinėk už griuvimą. Tikrai nieko nekaltinu.“

Alfredo Pliadžio nuotr./Agnė Sereikaitė
Alfredo Pliadžio nuotr./Agnė Sereikaitė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis