„Tondiraba“ ledo rūmai, kuriose vyksta Europos dailiojo čiuožimo čempionatas, sudaryti iš dviejų estiškų žodžių, kuriuos čempionato savanorės patarė versti kaip „vaiduokliška pelkė“.
Jogailei Aglinskytei pasirodymas moterų varžybų laisvojoje programoje iš tiesų teko klimpti, lipti, vėl klimpti ir iš paskutiniųjų išlaikyti galvą prastame ruože.
Penktadienio varžybose patekusi į nesėkmingų šuolių virtinę, 19-metė čiuožėja pasirodymą baigė su ašaromis akyse ir užsidengusi veidą, nors puspilnė 3 tūkst. vietų arena mirgėjo nuo būrio lietuviškų trispalvių ir skyrė jai palaikymo aplodismentų bangą.
Finišavusi su 118,75 balo, J.Aglinskytė slystelėjo į 24 vietą iš 19-os pozicijos, kurią užėmė po trumposios programos.
Europos čempionato debiutantė ritminiame šokyje trečiadienį buvo devyniolikta (51,11 balo) tarp 31-os čiuožėjos ir pateko į laisvąją programą, kurioje teisę pasirodyti gavo 24 geriausios žemyno čiuožėjos.
Tai buvo svarbus pasiekimai jaunai lietuvei, kurios karjerą buvo vis jaukė traumos – kojos lūžis, tada sekę nugaros skausmai.
Suprasti akimirksniu
- Ritminėje programoje dabar J.Aglinskytės karjeros rekordas siekia 52,68 balo, laisvojoje programoje – 104,49 balo, o bendras geriausias taškų skaičius siekia 147,94.
Vytauto Didžiojo universitete rinkodarą studijuojanti J.Aglinskytė po pasirodymo Europos čempionate Taline paprašė servetėlės ašaroms nuvalyti, bet interviu metu vis šviesiau žvelgė į priekį.
– Jogaile, esate įvykdžiusi savo pagrindinį Europos čempionato tikslą, bet jaučiatės šiuo metu?
– Dabar jaučiuosi ne per geriausiai, žinoma, kad tikėjausi geriau pračiuožti. Bet stengsiuosi per ilgai apie nesėkmingą čiuožimą negalvoti, o labiau pasidžiaugti patekimu į finalą, kas ir buvo pagrindinis tikslas. Grįšiu toliau dirbti. Nebuvau labai gerai pasiruošusi, gaila tik, kad nepavyko parodyti, kiek galiu šiuo metu.
– Ar tai po pirmojo nepavykusio šuolio viskas ėmė byrėti kaip kortų namelis?
– Kai žengiau ant ledo nesijaučiau tvirtai. Per šešių minučių apšilimą dar viskas sekėsi neblogai, tad jaučiau pasitikėjimą. Bet iki čiuožimo buvo ilga pertrauka, kai vėl žengiau ant ledo galbūt nepakako laiko apsiprasti iš naujo. O kai nepavyko pirmasis šuolis, stengiausi nekreipti dėmesio, eiti į kitus elementus. Negalvojau, kad tie šuoliai pavyks prastai, bet klaidų buvo vis daugiau, čiuožti buvo vis sunkiau. Stengiausi nusiraminti ir stengtis išspausti iš savęs kuo daugiau.
– Ar pasirodymo metu keitėte programą?
– Stengiausi laikytis pradinio plano, bet pasirodymo pabaigoje supratau, kad būtų didelė rizika laikytis to, kas buvo suplanuota. Bet dar bandžiau surinkti daugiau techninių balų.
– Ką galima padaryti, kad pasirengimas būtų geresnis kitą kartą?
– Per treniruotes atlikti daugiau pračiuožimų. Prieš šį čempionatą irgi buvo kitų varžybų, kai nesiekė per laisvąją programą, bet šiaip telkiausi į Europos čempionato trumpąją programą, daugiausiai dėl jos dirbau bei matyt kiek nustūmiau laisvąją rungtį. Varžybos lipo ant varžybų, reikėjo tobulinti abi programas, o laiko daug nebuvo.
– Kiek jautėte Lietuvos sirgalių palaikymą tribūnose?
– Tai labai svarbu. Jaučiau ir per trumpąją programą, o bet šiandien ypač nustebino, kiek Lietuvos vėliavų, kiek palaikymo šaukimų buvo.
Kai šuolių elementai nepavyko, jie paskatino nepasiduoti ir stengtis toliau, išspausti viską.
– Ko išmokė ši Europos čempionato patirtis?
– Čia daug vyresnių čiuožėjų, ne tik moterų, bet ir vyrų, ir porų, bendraudama su jais supratau, kad nereikia tiek labai pergyventi, o bandyti pasimėgauti visomis patirtimis, nes jos pasitaiko retai ir ne visiems. Tad mokiausi nepasiduoti ir judėti toliau, atiduoti save visą net tada, kai viskas byra.
– Jei atvirai, tikėjotės patekti į finalą važiuodama į Taliną?
– Per daug apie tai negalvojau, kad nesukelti dar daugiau įtampos ir nervų, bet žinojau, kad jei padarysiu visus elementus kaip pastarosiose varžybose, jaučiau, kad galiu praeiti, nors ir nežinojau, kaip pasirodys varžovės.
– Pernai karjeroje buvo pertrauka, kokie dabar tikslai į ateitį?
– Galima sakyti, kad du pastarieji sezonai buvo tik labai pusėtini, startavau tik per dalį jų. Tačiau dabar baigiau mokyklą, esu universitete, tad turiu kažkiek daugiau laisvo laiko, nes galima paskaitų gauti ir nuotoliniu būdu. Kiek dar bus jėgų čiuožti ir tobulėti, tiek ir stengsiuosi pasirodyti vis geriau.
Suprasti akimirksniu
- Iš Vilniaus kilusi, bet Kaune pas trenerį Dmitrijų Kozlovą besitreniruojanti 19-metė čiuožėja buvo tarp pretendenčių ir anksčiau nuvykti į žemyno pirmenybes.
- Tačiau traumos pastaraisiais metais jaukė planus, o Lietuvos čempionatuose dvejus pastaruosius metus ją aplenkė Meda Variakojytė – šį 17-metė kaunietė turėtų atstovauti Lietuvai šių metų pasaulio čempionate.
- Pernai Europos čempionatui federacija delegavo labiau patyrusią čiuožėją Aleksandrą Golovkiną-Dolinskę, kuri Kaune užėmė 16 vietą.
– Pabūkite dar ir čiuožimo eksperte – lyderės startuos netrukus, kaip manote, kas laimės auksą?
– Po trumposios programos lyderių balai buvo labai lygūs, padėtis įtempta, tad ir man pačiai įdomu. Gruzijos atstovė turbūt labiausiai pretenduoja, nors šį sezoną jos pasirodymai nebuvo labai stabilūs. Šveicarė galbūt stabiliausia, kiek pastebėjau. Estė irgi stipri, visas trejetas stiprus.
Pati už ką sirgsiu? Man labiausiai patinka Šveicarijos atstovė.
Suprasti akimirksniu
- Po trumposios programos lyderių trejeto balų kraitį skyrė itin smulkūs taškų tarpeliai.
- Pirmavo Sakartvelui atstovaujanti rusė Anastasija Gubanova (68,99 balo), užpernai buvusi Europos čempione, o pernai Kaune laimėjusi sidabrą.
- Antroje vietoje rikiavosi estė iki šio tokio rango varžybose medalių dar nelaimėjusi Niina Petrokina (68,94), o trečia buvo šveicarė Kimmy Repond (68,68), kurios aukščiausias pasiekimas iki šiol buvo bronza 2023 metais Europos čempionate Suomijoje.
