Ši rungtis susideda iš dviejų etapų – 3 km kvalifikacinių varžybų su dviem šaudymo ruožais bei 5 km finalinių varžybų, kuriose šaudoma keturis kartus. Teisę dalyvauti finale pelno tik 30 geriausiai kvalifikacijoje pasirodančių sportininkų.
Vienintele į finalą patekusia Lietuvos biatlonininke tapo Natalija Kočergina, kuri atrankoje užėmė 30 vietą. Sportininkė per du šaudymo ruožus panaudojo 1 papildomą šovinį ir baudos ratų išvengė, o nuo pirmą rezultatą užfiksavusios baltarusės Dzinaros Alimbekavos atsiliko 52,9 sek.
Puikiai šaudė ir kitos dvi lietuvės, kurios nesuklydo nė sykio: Gabrielė Leščinskaitė tarp 102 dalyvių užėmė 47 vietą, o su šautuvo problemomis susidūrusi Ana Jesipionok – 93-ią.
Finale N.Kočergina be klaidų įveikė du šaudymo ruožus, tačiau „uždirbo“ tris baudos ratus stovėdama bei finišavo 28-a. Auksą iškovojo rusė Jevgenija Pavlova, 2,8 sek. aplenkusi ukrainietę Oleną Pidgrušną bei 5,5 sek. – prancūzę Chloe Chevalier. N.Kočergina atsiliko 2 min. 10,8 sek.
„Nesu sprinterė, trumpos distancijos ne man. Dar vienas minusas, kad turiu problemų su koordinacija, o šiandien reikėjo daug manevruoti ir techniškai įveikti trasą. Gavau patarimų iš trenerių ir jų nurodymus stengiausi įvykdyti, – pasakojo N.Kočergina. – Finale šliuožti buvo truputį lengviau, nes distancija buvo ilgesnė. Šaudymas irgi buvo neblogas, tik stovint nepasisekė, „nepraėjo“ keli gabaritai, bet džiaugiuosi, kad pradėjau greitai šaudyti.“
Finale šliuožti buvo truputį lengviau, nes distancija buvo ilgesnė
Sportininkė teigiamai vertina savo šiandienos pasirodymą, o apie patekimą į finalą sužinojo ne iškart po varžybų.
„Į Top-30 pateko pačios stipriausios, visos buvo labai šalia, o skirtumai – nedideli. Finišavau 30-a, pralaimėjau tik 52 sekundes, o tai tokioje trasoje yra nedaug. Netikėjau, kad pateksiu į finalą, nes kai išeidinėjau, buvau 30 vietoje ir dar finišuoti turėjo daug merginų. Žinojau, kad būsiu kažkur šalia, kokia 32-33-ia“, – prisiminė N.Kočergina.
Analogiškoje vyrų rungtyje geriausiai iš Lietuvos sportininkų sekėsi Karoliui Dombrovskiui, kuris suko baudos ratą ir tarp 120 dalyvių buvo 42-as. Linas Banys buvo 89-as (2 baudos ratai), vienintelis iš lietuvių vyrų baudos ratų išvengęs Rokas Suslavičius – 101-as, o Lukas Jakeliūnas – 111-as (2 ratai).
K.Dombrovskis prie starto linijos per pastarąsias dvi savaites stojo septintą kartą. Pasak biatlonininko, nuovargis po sėkmingo pasaulio čempionato, kuriame užėmė 30 vietą asmeninėse lenktynėse, jaučiamas.
„Vakar treniruotės metu jaučiausi pakankamai neblogai ir todėl nusprendėm startuoti. Ši rungtis yra dinamiška, trumpa, čia labai svarbus šaudymas. Norėjau išbandyti save, surizikuoti ir susikurti pranašumą šaudant, – sakė K.Dombrovskis. – Varžybų metu supratau, kad geros sportinės formos nėra, nesu atsigavęs po pasaulio čempionato. Net ir su labai geru šaudymu būčiau tik vos pakliuvęs į 30-uką, kuris leistų startuoti finale. Bet jei nepakliuvau, vadinasi, taip turi būti ir tokios mano galimybės šiai dienai.“
Varžybų metu supratau, kad geros sportinės formos nėra
Yra kalbų, kad būtent supersprinto rungtis gali pakeisti 20 km individualią rungtį svarbiausiuose čempionatuose. Komandos snaiperiu laikomam K.Dombrovskiui tai būtų didelis smūgis.
„Supersprinte reikia spausti nuo pat pirmo metro, reikia labai koncentruotis šaudykloje ir greitai šaudyti. Manau, ši distancija yra ne iki galo mano, bet dalyvauti joje tikrai noriu. Kaip papildoma rungtis pasaulio taurėje ar olimpinėse žaidynėse ji būtų įdomi, bet nenorėčiau, kad kokia kita rungtis būtų pakeista supersprintu. Yra kalbų, kad reikia pakeisti individualią, o tokio sprendimo nenorėčiau“, – teigė K.Dombrovkis.
Beje, jam Europos čempionatas jau baigėsi – biatlonininkas vyks į Lietuvą ruoštis startams pasaulio taurės varžybose.
Baltarusiai teisę organizuoti Europos pirmenybes gavo vos prieš kelias savaites: dėl sniego trūkumo varžybos buvo perkeltos iš Estijos. Pasak ilgamečio rinktinės nario R.Suslavičiaus, patys baltarusiai nustebo, jog jiems pavyko per tokį trumpą laiką pasirengti čempionatui.
„Nuo gruodžio mėnesio jie turėjo kilometrinį ratuką, kurį pavyko išsaugoti. Baltarusiai išnaudojo visas minusines temperatūras ir visame Minsko regione pajungė pajėgas gaminant dirbtinį sniegą. Tada visą jį dėjo, klojo, darė. Sniego prasme jie pasiruošė idealiai, bet patiems dalyviams, kai pliusas yra nemažas, nėra pats maloniausias važiavimas“, – pasakojo R.Suslavičius.
Sprinte dalyvavęs biatlonininkas dirba sporto žurnalistu vienoje didžiausių Lietuvos naujienų redakcijų. Nors R.Suslavičius neturėjo nė vienos treniruočių stovyklos užsienyje, o ant sniego surinktų kilometrų skaičius nuo rinktinės lyderių atsilieka mažiausiai 10 kartų, lietuvis sugebėjo aplenkti ir kelis pasaulio taurėje besivaržančius biatlonininkus.
„Baigęs didįjį biatloną įsidarbinau sporto žurnalistu. Nepaisant to, kad šeimoje buvo permainų, nes gimė dukrelė, randu laiko šiek tiek pasitreniruoti. Rinktinėje liko viena vieta ir aš pasisiūliau dalyvauti Europos čempionate, kadangi varžybos vyksta geografiškai netoli nuo namų. Treniruojuosi savarankiškai, su komanda niekur nebuvau, bet ruošiausi kryptingai. Realiai turėjau 3-4 dienas Estijoje gruodžio mėnesį, 3-4 dienas Slovakijoje, o visa kita – prieš darbą arba po darbo – Vilniuje, Ignalinoje arba Nemenčinėje“, – sakė R.Suslavičius.
Ketvirtadienį Europos čempionate vyks mišrių estafečių varžybos. Vienetų estafetėje dalyvaus A.Jesipionok ir L.Banys, o mišrioje estafetėje – N.Kočergina, G.Leščinskaitė, Vytautas Strolia bei Tomas Kaukėnas.
