J.Fernandezas – vienas favoritų laimėti medalį pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate Nicoje. Jei taip nutiktų, jis taptų pirmuoju ispanu istorijoje, laimėjusiu apdovanojimą planetos pirmenybėse. Pats J.Fernandezas žino, kad gali tai.
„Aš manau, kad turiu puikų šansą šiame čempionate užimti aukštą poziciją. Jaučiuosi, kad būtent dabar mano sportinė forma yra pati geriausia. Mano tikslas – būti laimingam po šio čempionato. Noriu likti patenkintas savimi, net jei ir neiškovosiu geros vietos. Europos čempionate aš likau šeštas, bet džiaugiausi savo pasirodymu. Priešingai, nei praėjusiame čempionate, kur padariau velniškai daug klaidų. Labai laukiu savo starto“, – 15min.lt tikino 20-metis J.Fernandezas.
Specialiai Lietuvos naujienų portalui 15min.lt Ispanijos dailiojo čiuožimo žvaigždė pasakojo apie daugelį dalykų: vaikystę, aistrą futbolui, gimtųjų namų ilgesį, dailųjį čiuožimą Ispanijoje.
– Daugelį žmonių stebinai savo talentu ir rezultatais, bet nuostabą sukėlė ir tai, jog esi iš Ispanijos. Ispanijoje dailusis čiuožimas nėra labia populiari sporto šaka, tad kaip vaikinukas iš šios šalies susidomėjo čiuožimu? - paklausiau J.Fernandezo.
– Pirmiausia pradėjau čiuožti dėl to, kad mano sesuo buvo čiuožėja. Ji anksčiau už mane pradėjo lankyti dailiojo čiuožimo treniruotes todėl, kad šia sporto šaka susižavėjo per televiziją. Paprašiau savo tėvų, kad jie ir mane leistų lankyti dailųjį čiuožimą, nes norėjau pats išbandyti tai. Čiuožimas man patiko nuo pat pradžių, nors aš išbandžiau įvairias sporto šakas – žaidžiau tenisą, futbolą. Buvau atletiškas vaikas. Žinoma, kaip tikras ispanas norėjau tapti futbolininku, bet man nepavyko. Vėliau norėjau būti profesionaliu sportininku, nebuvo taip svarbu kokios sporto šakos. Aplink mane buvo labai daug žmonių, kurie sakė, kad turiu čiuožti. Būdamas vaikas paklausiau jų ir štai aš esu čia.
– Ir esi tas sportininkas, kuris perrašė Ispanijos dailiojo čiuožimo istoriją.
– Taip, tai labai malonu. Didžiuojuosi būdamas ispanas ir atstovaudamas savo šaliai dailiajame čiuožime.
– Ką tau pačiam reiškia būti profesionaliu čiuožėju?
– Čiuožimas man yra emocijų sportas. Vieną dieną tu gali verkti, o kitą jaustis laimingiausias žmogus žemėje. Vieną dieną tu gali atlikti 40 keturgubų šuolių iš eilės, o kitą – nepadaryti nieko. Ir tu pats nežinai kodėl. Tai nuostabu.
Draugai niekada nesistebėjo, kad pasirinkau tokią sporto šaką. Priešingai nei kiti ispanai ar užsieniečiai, kuriems atrodo, kad Ispanijoje net nėra čiuožyklų.
– Esi gimęs Madride. Šiame mieste ir pradėjai savo karjerą?
– Ilgus metus gyvenau ir čiuožiau mažame Madrido regione. Čiuožti pradėjau nuo šešerių, todėl metams bėgant visi regiono gyventojau žinojo, kad aš esu čiuožėjas. Draugai niekada nesistebėjo, kad pasirinkau tokią sporto šaką. Priešingai nei kiti ispanai ar užsieniečiai, kuriems atrodo, kad Ispanijoje net nėra čiuožyklų.
– Ispanija garsėja sporto talentais ir puikiais sporto pasiekimais. Tavo nuomone, kodėl ši šalis turi tiek daug sporto žvaigždžių?
– Gal dėl to, kad pas mus vidada šviečia saulė? Galiu patvirtinti, kad žmonės Ispanijoje yra labai laimingi ir moka būti laimingais. Jie mėgsta gerai praleisti laiką, o sportas būtent toks ir yra. Jis suteikia nuostabių emocijų ir patiems sportininkams, ir žiūrovams. Gal yra ir kitų priežasčių, bet aš jų nežinau (šypsojosi).
– Niekam nepaslaptis, kad populiariausia sporto šaka Ispanijoje yra futbolas. Ką šis sportas reiškia tau?
– Dabar aš gyvenu Toronte ir negaliu tiek daug sekti futbolo naujienų, kaip norėčiau. Nematau futbolo mačų, tik pažiūriu rezultatus. Kai tik turiu galimybę, įsijungiu internetines transliacijas, bet taip nutinka retai. Esu Madrido „Real“ fanas nuo pat vaikystės. Futbolas man labai patinka, aš mėgaujuosi futbolu. Kai tik grįžtu į Madridą nepraleidžiu nė vienų rungtynių, jei tik žaidžia ši komanda. Žiūrime kartu su draugais, kavinėje ar aikštėse. Ech, kaip to pasiilgau.
– Kada paskutinį kartą buvai grįžęs į Madridą?
– Prieš pusę metų. Man tai labai ilgas laikotarpis. Ilgiuosi visko – šeimos, draugų, Ispanijos žmonių, mamos maisto ir, žinoma, futbolo.
– Kanadoje, kur gyveni ir treniruojiesi dailusis čiuožimas yra labai populiarus. Ar pats jauti, kad kanadiečiai šią sporto šaką mėgsta kur kas labiau nei ispanai?
– Taip. Kanada turi ilgą istoriją ir didžiules dailiojo čiuožimo tradicijas. Kanada išugdė daugybę čempionų, garsių čiuožėjų. Ispanija dar negali ir tikriausiai dar ilgai negalės tuo pasigirti.
– Tavo atsiradimas Ispanijos dailiojo čiuožimo žemėlapyje galbūt bus pirmasis žingsnis link to.
– Tik pirmasis, bet labai mažytis. Tikiuosi, kad aš įkvėpsiu bent mažą dalelę žmonių čiuožti. Vis dėlto, dailiojo čiuožimo vaidmuo Ispanijoje per kelerius metus labai pasikeitė. Televizija, laikraščiai ir radijo stotys pastaruoju metu iš tikrųjų domisi dailiuoju čiuožimu. Čiuožimas anaiptol nėra populiari sporto šaka Ispanijoje ir daugelis žmonių vis dar nežino, kad mūsų šalis turi čiuožėjų, bet susidomėjimas per kelerius metus smarkiai išaugo. Aš ir kiti čiuožėjai darome viską, kad ši sporto šaka Ispanijoje taptų populiari.
Vankuveryje išsipildė svajonė dalyvauti olimpiadoje, o Sočyje galbūt išsipildys svajonė laimėti medalį.
– Daugeliui sportininkų olimpinės žaidynės – svarbiausias jų karjeros siekis. Tavo debiutas įvyko Vankuveryje. Kokias viltis sieji su kitomis olimpinėmis žaidynėmis Sočyje?
– Kiekvienos varžybos skirtingos ir mes mokomės iš jų, bet olimpiada yra kažkas nepaprasto. Olimpiada man tarsi naujas pasaulis, tai svajonė. Vankuveryje išsipildė svajonė dalyvauti olimpiadoje, o Sočyje galbūt išsipildys svajonė laimėti medalį. Aš kovosiu dėl medalio, jei tik būsiu sveikas ir dievas leis man ten nuvykti.
